Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4) atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašydamas priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlyginimą.

II.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008). Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.23 punkte nustatyta, kad valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala. Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką, bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo atsakovu yra laikoma Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja įstaiga, dėl kurios netinkamų kalinimo sąlygų yra padaryta žala pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, administracinės bylos dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra priskirtos nagrinėti teismui pagal įkalinimo įstaigos buvimo vietą (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-756-357/2013).

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį teismas, atsižvelgdamas į skundo pagrindą, turi teisę patikslinti bylos šalis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl, nors atsakovo Lietuvos valstybės atstovais pareiškėjas nurodė ne tik Šiaulių tardymo izoliatorių, bet ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, teismas, atsižvelgęs į byloje kilusio ginčo pobūdį, CK 6.271 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką nurodė, kad byloje atsakovą Lietuvos valstybę atstovauti turėtų Šiaulių tardymo izoliatorius. Atsižvelgęs į tai, kad Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Tačiau šioje byloje apeliacinis procesas pagal pareiškėjo paduotą atskirąjį skundą prasidėjo dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, nustatančiomis šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jo skundą, vadovaudamasis ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. konstatavęs, kad byla nepriskirtina šiam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartyje teisingai nurodė, kad ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-330/2008 yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų ar veiksmų atsirado žala.

Iš pareiškėjo skundo, paduoto Vilniaus apygardos administraciniam teismui, matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atsakovu skunde nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kildina žalą iš, jo nuomone, netinkamų laikymo sąlygų suėmimo vykdymo įstaigoje (Šiaulių tardymo izoliatoriuje), pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 2 d nutartyje teisingai nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų, atlyginimo atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja įstaiga, iš kurios neteisėtų veiksmų (galimai netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų) pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Pareiškėjo siekiamo iškelti administracinio ginčo atveju atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, iš kurio atitinkamų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina neturtinę žalą. Bylos dėl žalos, kildinamos iš netinkamų suėmimo vykdymo sąlygų (CK 6.271 straipsnis), nagrinėtinos administraciniame teisme pagal suėmimo vykdymo įstaigos buveinės vietą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus buveinė (Trakų g. 10, Šiauliai) yra Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnio 6 dalis).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti R. A. skundą nagrinėti šiame administraciniame teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymo persiųsti jo skundą nagrinėti kitam administraciniam teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad tokios procedūros nenumato Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Pareiškėjas, siekdamas savo galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos, turi paisyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, kadangi ši teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.