- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-785-487/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Advokatai
- Laurynas Pakštaitis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo O. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013-02-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00084-13, panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. dėl to, kad 2013-01-08 apie 22 val. bute adresu Ukmergės g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, galvos sumušimą patyrė G. Š., gim. 2004-05-11.
2013-06-12 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutarimas motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta neabejotinų duomenų, kad V. Š. savo veiksmais tyčia siekė sukelti dukrai G. Š. fizinį skausmą ar ją sužaloti, nėra visų būtinų požymių kilti baudžiamajai atsakomybei ir spręstinas klausimas dėl V. Š. ir O. Š. administracinės atsakomybės taikymo.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl nutarimo, Vilniaus apylinkės prokuratūros l.e. skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas R. D. 2013-07-24 nutarimu atsisakė panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas O. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo O. Š. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l.e. Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros l.e. Penktojo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, kad prokurorė padarė pagrįstą išvadą, jog V. Š. veiksmuose nėra požymių nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., 145 str. bei 187 str.
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartį, Vilniaus apylinkės prokuratūros vyresniosios prokurorės 2013-07-24 nutarimą atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prokurorės 2013-06-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Anot pareiškėjo, aukštesnioji prokurorė neatsižvelgė į jo 2013-01-23 skunde nurodytas faktines aplinkybes, todėl ikiteisminis tyrimas atnaujintinas ir bylą perduotina ikiteisminio tyrimo pareigūnams tirti iš naujo. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į 2013 m. rugsėjo 13 d. pateiktame skunde išdėstytus konkrečius argumentus bei aprašytas faktines aplinkybes, tokiu būdu neapgintos įstatymų garantuojamos nukentėjusiojo asmens, taip pat su juo susijusių asmenų teisės ir teisėti interesai, neužkirstas kelias tolimesniam V. Š. smurto naudojimui šeimoje. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o tam pritarta 2013-07-24 nutarimu bei 2013-09-05 nutartimi, tinkamai nepatikrinus ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų, neįvertinus surinktų įrodymų, tinkamai neįvertinus atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumų.
Skunde nurodoma, jog neatsižvelgta į nukentėjusiosios bei pareiškėjo parodymus, taip pat į jo pateiktus duomenis garso įrašuose, kuriais atskleidžiamas akivaizdžiai smurtinis V. Š. elgesys. 2013-07-24 ir 2013-06-12 nutarimuose bei 2013-09-05 nutartyje netgi neminimas garso įrašų buvimo faktas, juose užfiksuoti duomenys. Teigia, kad pridėti garso įrašai yra esminė įrodymų sudedamoji dalis, kurie vienareikšmiškai pagrindžia smurtinį V. Š. elgesį šeimoje tiek vaikų, tiek O. Š. atžvilgiu. Pažymi, kad pateiktiems garso įrašams jokio sankcionavimo nereikia, nes įrašinėjo savo privatų gyvenimą, tą gali daryti be jokių apribojimų, juolab saugodamas savo vaikus nuo smurto šeimoje, saugodamas savo interesus. Tokių įrašų, darytų privačioje aplinkoje, teisėtumą ne kartą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nutarimo išvados apie tai, kad V. Š. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, grindžiamos vien pačios V. Š. parodymais. Šie parodymai yra subjektyvūs, juose situacija apibūdinama V. Š. naudinga linkme, šiai siekiant išvengti atsakomybės. Dalis šių parodymų - neteisingi, neatitinkantys tikrovės, jie turėjo būti paneigti, sugretinus su kitais bylos duomenimis.
Pagal bylos duomenis, V. Š. skirtingai aiškina 2013-01-08 dienos įvykį, kurio metu sužalojo pareiškėjo ir jos dukrą G. Š.. Pirmajame paaiškinime apie 2013-01-08 įvykį policijai V. Š. teigia, kad buvo sakiusi vaikams eiti miegoti, jie neklausė, tada ji "paėmė Gabiją už rankos, patraukė, kad nusiramintų, gali būti, kad netyčia stumtelėjo, dėl ko klupdama ji atsitrenkė į spintą", "tai buvo nelaimingas atsitikimas ir tyčia vaiko į spintą aš nestūmiau". V. Š., kaip liudytoja apie savo galimai padarytą veiką (BPK 80 str. 1 d., 81 str. 1 p., 82 str. 3 d.), apklausoje jau teigia: "aš paleidau Gabijos ranką, ir tada Gabija kažkokiu man nesuprantamu būdu atsitrenkė į spintą. Aš manau, kad, paleidus Gabiją, dukra atsitraukdama nuo manęs, neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į spintą". Nukentėjusioji duktė Gabija apklausoje nurodė, kad, jos manymu, mama sužaloti jos nenorėjo, tačiau pastūmė tyčia, tikriausiai taip tikėdamasi nuvaryti miegoti. Pagal tai, ką pareiškėjas girdėjo ir kas įrašyta garso įraše, spręstina, kad V. Š. smurtavo, nevaldė savo emocijų ir veiksmų, o, būdamas kitame kambaryje, O. Š. išgirdo žmonos šaukimą ant vaikų (su necenzūriniu rusišku žodžiu), po to - kažkokį trenksmą ir dukters Gabijos verkimą. Girdėjo, kad, Gabijai verkiant iš didžiulio skausmo, V. Š. dar kažką padarė ir pastaroji dar stipriau suklykė, girdėjo, kaip V. Š. ciniškai tyčiojosi iš stipriai verkiančio vaiko, niekino ją, naudodama necenzūrinius žodžius. Po to pareiškėjas koridoriuje pamatė verkiančią Gabiją, susiėmusią už galvos, ją nuvedė į vonią, kur geresnis apšvietimas, apžiūrėti, ką mama jai padarė. Gabija tuomet pasakė, kad ją "mama stūmė". Apžiūrėjęs dukters galvą, pamatė 2-3 cm pločio guzą pakaušyje, kuris pasirodė labai keistas ir pavojingas - apie 1 cm aukščio.
Anot pareiškėjo, jo parodymai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos nepagrįstai laikomi mažai informatyviais, nes jis paties įvykio nematė ir savo parodymuose pateikė neva prielaidas ir iš jų padarė išvadas. Nurodo, kad jo parodymus patvirtina pastarojo pateikti garso įrašai, specialisto išvada apie padarytus sužalojimus, nukentėjusios dukters parodymai. Pažymi, kad jis šioje situacijoje yra vienintelis suaugęs liudytojas, galintis duoti parodymus byloje apie nusikalstamos veikos faktą, tiek, kiek apie jį žino.
Teigia, jog byloje surinkta medžiaga ir įvykio aplinkybės rodo, kad buvo padaryta nusikalstama veika, kuri visiškai atitinka BK 140 str. nuostatas. V. Š. smurtaudama sukėlė Gabijai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Gabijai sukelto fizinio skausmo faktą patvirtina pateiktame 2013-01-08 įvykio garso įraše girdimas stiprus Gabijos verksmas iš skausmo. Mažamečio sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvada byloje ir įrašai vaiko medicininėje kortelėje. Nurodo, kad vaiko atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, siekiant vaiką greičiau "nuvaryti miegoti" ar, tiesiog, V. Š. išliejant ant Gabijos susikaupusį pyktį. Necenzūrinių žodžių išsakymas vaiko atžvilgiu, tyčiojimasis vaikui verkiant, vienareikšmiškai yra ir psichinis smurtas. Anot pareiškėjo, vaiko fizinis sužalojimas negali būti netyčinis, kuomet sužalojimo momentu ir po to vaiką fiziškai žalojantis asmuo vykdo ir psichinį smurtą. Nurodo, jog žmonos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius - buvo pavojinga ir priešinga teisei veika, ji pasireiškė tyčiniais veiksmais, sukėlė BK numatytus padarinius, mažamečiui sukeltas skausmas, kaip nustatyta tyrimo metu, jis sužalotas kietu buku daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo atsirasti atsitrenkus į kietą buką paviršių (specialisto išvada byloje, vaiko medicininė kortelė, pateikta medicinos įstaigos). Pažymi, kad būtent Gabija apklausos metu teigė, kad mama pastūmė tyčia. V. Š. tyčią taip pat patvirtina 2013-01-08 įvykio garso įraše užfiksuotas jos elgesys ir santykis su nukentėjusiąją. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą neigiama V. Š. tyčia todėl, kad nebuvo atskleista galimai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė. Nurodo, jog iš karto po vykdyto fizinio smurto prieš jų dukrą V. Š. ciniškai tyčiojosi iš stipriai verkiančio vaiko, o netyčinės veikos pasėkoje motina užjaustų verkianti vaiką.
2013-06-12 nutarime daroma išvada, kad V. Š. nematė, kaip dukra Gabija trenkėsi galva į spintą, ji tuo metu liepė kitiems vaikams eiti miegoti, akivaizdžiai prieštarauja garso įraše užfiksuotoms faktinėms įvykio aplinkybėms, nes motina tuo metu nebendravo su jokiais kitais vaikais, o tyčiojosi iš Gabijos. 2013-06-12 nutarime neįvertinta aplinkybė, kad, kaip girdima minėtame garso įraše, po V. Š. smurto proveržio pareiškėjui apžiūrint Gabijos sužalotą galvą ir pasakius, kad reikia važiuoti į ligoninę, vaiko pirmoji instinktyvi reakcija buvo, kad to nereikia daryti, nes mama supyks.
Teigia, kad V. Š. smurtavimas vaiko atžvilgiu, tariamai jį drausminant (norint nuvaryti miegoti ar pan.), nepateisina smurto vaiko atžvilgiu ar smurto apskritai, nedaro jo mažiau pavojingu, negu panašus smurtavimas nepažįstamų asmenų atžvilgiu, ar smurtavimas viešoje vietoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 str. 1 d., vaiką galima drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko gardės ir orumo žeminimą. Jei šios nuostatos nesilaikoma, turi kilti įstatymų nustatyta atsakomybė.
Teigia, jog tai, kad veika padaryta privačioje aplinkoje, jos nepateisina, nepateisina smurto prieš artimuosius, šeimos narius ir, juo labiau, prieš mažamečius. Pažymi, kad, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, išvados buvo daromos, pirmenybę teikiant V. Š. parodymams, kurie nėra visapusiški ir teisingi, o daugelis jų ir melagingi, siekiant jai išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorui 2013-07-08 paduotame skunde jis pateikė ir informaciją, jog garso įraše girdima, kaip V. Š. kalba apie tai, kad gali pareiškėją nužudyti. Tai buvo nauji duomenys, patvirtinantys V. Š. jau išsakytų grasinimų jam realumą. Tačiau, nei išvadose, pateiktose 2013-07-24 nutarime, nei išvadose, pateiktose 2013-09-05 nutartyje, į tai nebuvo atsižvelgta ir nepagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo aptarinėti grasinimų realumą.
Įrodinėjant nusikaltimo sudėtį, neatlikti jokie kiti būtini tyrimo veiksmai, galintys duoti informacijos apie padarytą veiką - neapžiūrėta įvykio vieta, nesiaiškintas smūgių sudavimo, skausmo sukėlimo vaikui, vaiko sužalojimo mechanizmas, nenustatyta ar pagal V. Š. duotus parodymus (kurie kaip minėta iš - esmės skiriasi) jos paaiškinime policijai ir jos apklausų metu galėjo būti toks vaiko galvos sužalojimų išsidėstymas, parodymai nepatikrinti vietoje, juos nesistengta susieti į įrodymų visumą.
Skunde nurodoma, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo kvalifikuotų policijos psichologų apklausti jų šeimos mažamečiai vaikai, kurie galėjo paliudyti apie smurtinį motinos elgesį, jų kaimynai, kurie nuolat girdėjo triukšmaujančią žmoną, neapklausti dukrų mokytojai, kurie galėjo patvirtinti vaikų elgesio pokyčius 2012-2013 metais.
Teigia, jog prokurorė konstatuoja, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis žmona "sienas ištepė nagų laku". Tačiau, iš pareiškėjo pateikto 2012 m. sausio 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.178-12-04 matyti, kad tai - ne šiaip ištepta siena nagų laku, o į sieną mestas, trenktas iš įsiūčio ir sudaužytas nagų lako buteliukas, ko pasėkoje apie savaitę nebuvo galima naudotis kambariu dėl aštraus nagų lako kvapo, kuriame miega pareiškėjas ir vienas iš vaikų ruošė pamoka. Pateikdamas ikiteisminio tyrimo institucijai duomenis apie šį faktą jis nesiekė žmonos persekiojimo dėl šios turto sugadinimo veikos, tačiau norėjo pateikti jį kaip vieną iš daugybės jos nuolatos besikartojančio agresyvaus elgesio namuose, traumuojančio vaikus, pavyzdžių. Dėl šio fakto prokurorai pasisako, kad tai ne nusikalstama veika, tačiau nieko nepasisako dėl tėvų valdžios netinkamo panaudojimo iš V. Š. pusės, neigiamos įtakos vaikams.
Be to, nors 2013-01-08 pareiškėjo dukra nukentėjo nuo smurtinių veiksmų, byloje ji nepagrįstai nepripažinta nukentėjusiąja.
Pažymi, kad 2013-06-12 nutarime neįvertinta aplinkybė, kad V. Š. 2013-01-08 smurto proveržis nebuvo vienkartinis atvejis, o jo pateiktuose garso įrašuose yra duomenų apie smurtinį V. Š. elgesį ir kitų jų šeimos vaikų, ypač E. Š. (gim. ) ir N. Š. (gim. ), atžvilgiu. Be to, šiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą perteikiami V. Š. parodymai apie santykius su vaikais, apie jos esą dedamas pastangas , jos žodžiais tariant, atkurti tarpusavio santykius, darną šeimoje vardan vaikų gerovės, ramybės ir laimės. Tačiau šie parodymai nutarime nebuvo įvertinant jų atitikimo teisybei atžvilgiu bei sugretinti su garso įrašuose pateikiamais absoliučiai priešingai V. Š. charakterizuojančiais faktais.
Atkreipia dėmesį į tai, jog vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja pas juos lankėsi pareiškėjo iniciatyva - įvertinti esamą situaciją šeimoje dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Pažymi, kad daryti išvadas apie jo, kaip tėvo, netinkamą valdžios panaudojimą, veiką, pažeidžiančią vaiko teises, nėra pagrindo, nes jis imasi visų veiksmų tėvo valdžią įgyvendinti tinkamai, užtikrinant vaikų interesus.
Teigia, jog į policiją ir į prokuratūrą kreipėsi pagalbos, siekdamas apsaugoti savo vaikus nuo smurtaujančios motinos. Tačiau, vietoje to, kad būtų išsamiai ištirta ir įvertinta V. Š. veika, prokuratūros pareigūnių nutarimais nepagrįstai siūloma vienodai pagal ATPK 181 str. bausti abudu tėvus. Tokiu sprendimu prokuratūros pareigūnai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nuostatą. Pažymi, jog pareigūnai netgi nepasiteiravo pareiškėjo, kodėl jam teko su žmona kalbėti pakeltu tonu, neįvertino V. Š. charakterio savybių.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo O. Š. skundas atmestinas.
LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.
LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013-02-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00084-13, panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., pagal O. Š. pareiškimą dėl to, kad 2013-01-08 apie 22 val. bute adresu Ukmergės g. 198-44, Vilniuje, galvos sumušimą patyrė G. Š., gim. 2004-05-11.
O. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė papildomą pareiškimą dėl to, kad bute adresu Ukmergės g. , Vilniuje 2012-2013 metais V. Š. naudojo fizinį ir psichinį smurtą ir prieš jį ( O. Š.).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2013-06-12 ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. požymių. Prokurorė tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog V. Š. pastūmė dukterį G. Š., o pastaroji atsitrenkė į spintą ir susižalojo, tačiau nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog V. Š. savo veiksmais tyčia siekė sukelti mažametei dukrai fizinį skausmą ar ją sužaloti, nėra. Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs minėto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, 2013-07-24 nutarimu paliko jį galioti, nustačius, kad pagrįstai buvo konstatuota, jog prokurorės nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti medicininiai dokumentai dėl G. Š. patirto sužalojimo, apklausti liudytojai G. Š., O. Š., LR BPK 82 str. 3 d. pagrindu apklausta V. Š., apžiūrėti pareiškėjo pateikti garso įrašai. Tokiu būdu, teismas laiko nepagrįsta pareiškėjo skundo argumentą, kad nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pareiškėjo nurodytų galimų veiksmų, jo manymu, galinčių duoti informacijos apie padarytą veiką - neapžiūrėta įvykio vieta, neišsiaiškinta smūgių sudavimo, skausmo sukėlimo vaikui, vaiko sužalojimo mechanizmas, nenustatyta, ar pagal V. Š. nenuoseklius ir skirtingus parodymus policijoje ir apklausų metu galėjo būti toks vaiko galvos sužalojimų išsidėstymas, parodymai nepatikrinti vietoje, nesistengta juos susieti į įrodymų visumą, atlikimas, atsižvelgiant į įvykio situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nebūtų tikslingi, siekiant surinkti duomenis dėl V. Š. veiksmų tyčios turinio. Pareiškėjo nurodomame garso įraše užfiksuota tik girdima įvykio situacija, tačiau išvados, kurias pareiškėjas daro, remdamasis šiuo garso įrašu, tėra jo vertinimas, prielaida, kaip V. Š., jo manymu, elgėsi ir kaip ji vienokiu ar kitokiu atveju turėtų elgtis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Be to, BPK 214 str. ir X dalies nuostatos įgalioja teisėjus tik patikrinti prokuroro priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi ikiteisminio tyrimo metu būtent prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, vertina visus byloje surinktus duomenis ir jų pagrindu sprendžia, ar yra asmens veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis yra kaltinamas, požymių. Tik įvertinęs visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, prokuroras, o ne teismas, priima motyvuotą sprendimą dėl bylos perdavimo teismui arba jos nutraukimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tame tarpe ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atnaujintas ir apklausti kiti pareiškėjo ir V. Š. vaikai, kaimynai, nuolat girdintys triukšmą iš jų buto, išreikalautina medžiaga iš mokyklos, kaip yra paveikti pareiškėjo ir V. Š. vaikai 2012-2013 metais. Tačiau, kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, tai būtų informacija apie nuolatinį V. Š. psichinį ir fizinį smurtą vaikų ir pareiškėjo atžvilgiu, kai tuo tarpu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl konkretaus G. Š. sveikatos sutrikdymo fakto.
Skunde nurodoma, jog pareiškėjas 2013-07-08 pateikė papildomą informaciją, apie jo pateiktame garso įraše girdimą V. Š. kalbą apie tai, kad ji gali pareiškėją nužudyti, ši informacija, pareiškėjo manymu, laikytina naujais duomenimis, patvirtinančiais anksčiau V. Š. išsakytų grasinimų realumą, tačiau šie duomenys nei 2013-07-24 nutarime nei 2013-09-05 teismo nutartyje neatspindėti. Pažymėtina, kad nagrinėjimo dalykas šiuo atveju yra 2013-06-12 prokurorės nutarimas, kurio teisėtumas patikrintas 2013-07-24 prokurorės nutarime, ir abiejų šių nutarimų pagrįstumas patikrintas 2013-09-05 teismo nutartyje. Pareiškėjo teikiami duomenys gali būti atskiro ikiteisminio tyrimo dalykas, esant tam pagrindo.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pareiškėjo O. Š. skundo argumentas, jog yra tikslinga atnaujinti ikiteisminį tyrimą, iš naujo, kitaip įvertinant jo pareiškimuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, nepagrįstas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikšmingų objektyviam tyrimui - ištirti medicininiai dokumentai dėl sužalojimo pobūdžio ir masto, apklausti liudytojai, ištirti pareiškėjo pateikti duomenys, garso įrašai, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai atkleisti. Vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas pareiškėją netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos LR BPK 2 str. įtvirtintos nuostatas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybės surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl V. Š. veiksmų tyčios turinio, vadovautasi principu, draudžiančiu, esant abejonėms, sprendimą dėl kaltės grįsti vien tik prielaidomis. Taigi iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad joje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00084-13 buvo atliktas išsamiai, surinkti visi reikalingi faktiniai duomenys ir jie įvertinti, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad priimti prokurorų nutarimai ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00084-13 nutraukti nėra pagrįsti ir teisėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
O. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.