- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1155-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- S. N.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. gruodžio 19 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui S. N. dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. N. 10 000 Lt paskolos bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-03-01 tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 10 000 Lt. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2006-04-01 grąžinti paskolą, tačiau iki minėto termino pinigų negrąžino. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad sudarytas sandoris būtų apsimestinis. Įrašas ant sutarties įrodo, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Ieškovas prašė vadovautis CK 6.183 str. 3 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-05-16 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo S. N. ieškovo A. A. naudai 10 000 Lt negrąžintos paskolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad pateikta 2006-03-01 paskolos sutartis ir įrašas kitoje sutarties pusėje įrodo, jog atsakovas pinigus gavo sutarties sudarymo metu. CK 6.870 str. 2 d. nurodo, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.875 str., sandorio neginčijo, nepateikė įrodymų dėl apsimestinio sandorio. Teismas atsakovo reikalavimą vadovaujantis CK 1.87 str. atmesti ieškinį, nes sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, atmetė, kaip neįrodytą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė paskolos sutarties (b.l. 34) nuorašą su įrašu, kur nenurodyta data. Teismui nepateikti įrodymai, kad paskolos sutartis pakeista, nutraukta notarine forma. Iš įrašo ant dokumento kopijos (b.l. 34) neaišku kopijos atsiradimo aplinkybės. Ieškovo ranka rašytas įrašas apie 2006-04-01 žemės sklypo SB „Riešė“ pirkimo-pardavimo sandorio neįvykimą rodo, kad nereikia mokėti agentūrai už tarpininkavimo paslaugas, surandant žemės sklypo pirkėją, darant nuorodą, kad skola bus anuliuota notarine forma. Teismas sprendė, kad ant paskolos sutarties nepatvirtinto nuorašo įrašas, jog paskolos bus galima negrąžinti, jei nebus surastas pirkėjas žemės sklypui yra niekinis (CK 1.68 str. 4 d.). Teismui ieškovo atstovas ir ieškovas paaiškino, kad įrašą ant popieriaus lapo rašė atsakovas ir ieškovas, dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, pasirašė. Teismas iškilusį ginčą išsprendė ieškovo naudai, motyvuodamas, jog įrašas yra susietas su žemės sandoriu, įrašą darė skolininkas, o ne kreditorius, gerai nemokantis lietuvių kalbos. Ant lapo įrašyta niekinė sąlyga, kurios buvimas, atsiradimas priklauso nuo skolininko valios. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas teismui pateikė sutartis, jog 2006-01-23 ir 2006-02-09 pavedė dviems nekilnojamojo turto įmonėms surasti žemės sklypo pirkėjus. Teisiniai santykiai tarp atsakovo ir nekilnojamojo turto įmonių atsirado anksčiau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis. Teismas motyvavo, kad aplinkybė, jog 2006-03-01 atsakovas S. N. pas tą patį notarą sudarė paskolos sandorį ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį, neįrodo, kad tarp šalių buvo apsimestinis sandoris. Sandorių sudarymo laiko ir vietos sutapimas neįrodo apsimestinio sandorio. CPK 177 str. 2 d. numato priemones, kuriomis įrodomi faktiniai duomenys. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad pas tą patį notarą sudaryti trys skirtingi sandoriai, kuriuos sudarė skirtingos šalys. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, kitose sutartyse nedalyvavo. Atsakovo pateiktoje pavedimo sutartyje numatytas tarpininkui atlyginimas už paslaugas, kurias turi gauti nekilnojamojo turto agentūra. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad nekilnojamojo turto agentūra klientą surado. Teismas nurodė, kad atsakovas paskolos sandorį gali nuginčyti tik teikdamas teismui ieškinį bei įrodymus dėl apsimestinio sandorio, o ne byloje dėl paskolos priteisimo nurodydamas laiko, vietos sutapimus sandorių sudaryme. Nenuginčyta sutartis, vadovaujantis CK 6.189 str. 1 d., galioja ir sutarties šalims turi įstatymo galią. Įrašas, įrašytas atsakovo ant paskolos sutarties dėl pinigų gavimo, įrodo, kad pinigai realiai atsakovui buvo perduoti. Ieškovas prievolę pagal sutartį įvykdė ir įgijo teisę reikalauti sugrąžinti paskolą, vadovaujantis CK 6.873 str.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas S. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne kompleksiškai, tačiau atskirai nuo bendro įrodymų konteksto, kas įtakojo sprendimo subjektyvumą bei šališkumą. Apeliantas sutinka su teismo nuomone, kad paskolos sutartis pripažįstama nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovui pinigai nebuvo perduoti. Apeliantas tai įrodinėjo kartu su savo atsiliepimu pateikdamas dar du sandorius, vienas iš kurių buvo pasirašytas iki tariamos paskolos gavimo, kitas - po to. Taigi, pasirašant tariamą paskolą dalyvavo 6 asmenys, kurie pinigų perdavimo fakto nematė. Atmestini teismo teiginiai, kad visas tris sutartis pasirašė skirtingi asmenys, todėl tai nebuvo vertinama kaip įrodymas. Atsakovas nurodo, kad negalėjo nutraukti tariamos sutarties, kadangi ieškovas visuose oficialiuose dokumentuose nurodo gyvenamąją vietą, kurioje jis deklaruojamas kaip išvykęs. Šias aplinkybes įrodo į bylą pateikti pašto vokai su registracijos atžymomis. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo formaliu vertinimu dėl įrašo kitoje ginčijamos paskolos sutarties pusėje. Teismas tvirtina, kad atsakovas pateikė paskolos sutarties nuorašą, kur nenurodyta data. Tačiau tiek atsakovas savo atsiliepime, tiek ieškovas savo dublike nurodė, kad šis įrašas buvo padarytas tą pačią dieną, kaip ir pasirašyta paskolos sutartis. Įrašas kitoje paskolos sutarties pusėje byloja apie numatomo sandorio įvykimą 2006-04-01 tarp atsakovo ir pirkėjo. Kad šis pirkimo-pardavimo sandoris įvyktų nustatytu laiku, priklausė tik nuo ieškovo, o ne nuo atsakovo valios bei kvalifikuotų jo veiksmų, todėl teismui nevertėjo be svarių motyvų atmesti kaip įrodymų 2006-03-01 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. ERN-711), notariškai patvirtinto tos pačios dienos pareiškimo (registro Nr. ERN-712) bei ginčijamos tariamos paskolos sutarties (registro Nr. ERN-713). Iš to darytina išvada, kad ieškovas tarpininkavo tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tiek jo surastas pirkėjas, tiek atsakovas buvo labai nepatenkinti ieškovo darbu, todėl pirkėjo valia sutartis buvo nukelta pasirašyti žymiai vėlesniam laikui, o atsakovas dėl to turėjo labai daug rūpesčių. Sutvarkius formalumus, sklypas buvo parduotas ieškovo surastiems klientams. Taigi teismas neteisingai daro išvadą, kad nuo atsakovo valios priklausė sandorio įvykdymas. Teismas taip pat neteisingai nustatė, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos. Ieškovas pats, nedalyvaujant vertėjui, pas notarą pasirašė lietuviškai surašytą paskolos sutartį, tuo įrodydamas, kad lietuvių kalbą supranta.
Atsiliepimas
Ieškovas A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą aplikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismui pateikė pakankamai įrodymų dėl paskolos sandorio pripažinimo apsimestiniu. Toks atsakovo teiginys yra atmestinas, nes atsakovo pateikti kiti sandoriai niekaip teisiškai nesusiję su paskolos sutartimi. Atsakovo nurodyti argumentai yra tik prielaidos, kuriomis teismas negali vadovautis. Atsakovas nurodo, jog 6 asmenys nematė pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto. Tačiau teismas gali vertinti tik tuos įrodymus, kurie yra pateikti ir ištirti bylos nagrinėjimo metu (CPK 263 str.). Tuo tarpu sutinkamai su CPK nuostatomis atsakovas neprašė kviesti ir apklausti liudytojus savo teiginiams patvirtinti. Atsakovas nurodo, kad paskolos sutarties neginčijo, nes nežinojo ieškovo gyvenamosios vietos. Toks atsakovo argumentas yra atmestinas, pirmiausia dėl to, kad paskolos sutartyje buvo nurodyta ieškovo gyvenamoji vieta, be to atsakovas visą laiką žinojo ieškovo darbo vietą. Juo labiau, manydamas, kad paskolos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų atsakovas galėjo ją ginčyti šioje byloje pareikšdamas priešieškinį, tačiau to nepadarė. Atsakovas mano, kad teismas neteisingai vertino jo ranka padarytą įrašą kitoje paskolos sutarties pusėje. Jis teigia, kad jo sklypo pirkimas-pardavimas priklausė nuo ieškovo, o ne nuo jo valios. Tokie atsakovo argumentai akivaizdžiai prieštarauja įstatymui, nes tik turto savininkas gali disponuoti savo turtu (CK 4.37 str.). Joks kitas asmuo negali jam nurodyti, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ar ne. Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas nemoka lietuvių kalbos, nes pas notarą pasirašė lietuviškai surašytą paskolos sutartį. Visų pirma, ieškovas gimė ir augo ne Lietuvoje, todėl, nors ir gyvena čia nemažą laiko tarpą, lietuvių kalbos neišmoko. Pasirašant sutartį pas notarą sutartis ieškovui buvo išversta į suprantamą rusų kalbą, todėl ją ir pasirašė. Pasirašius minėtą sutartį ieškovas su atsakovu nuvyko į ieškovo firmos patalpas, kur atsakovas pradėjo nerimauti, kad su jo nekilnojamojo turto pirkėju nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties jis negalės ieškovui grąžinti paskolos nurodytu terminu. Ieškovas jam pažadėjo, kad paskolos grąžinimo palauks iki tol, kol bus sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovas gaus pinigus. Atsakovas minėtą sąlygą pasiūlė įrašyti jo turimos paskolos sutarties egzemplioriaus kitoje pusėje. Ieškovas sutiko. Tada atsakovas savo ranka lietuvių kalba kitoje sutarties pusėje parašė, jog sutarties vykdymas gali būti atidėtas, kol bus pasirašyta jo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir ieškovas pasitikėdamas juo pasirašė po šiuo tekstu. Tik iš atsakovo atsiliepimo atsakovas sužinojo, kad jis parašė ne tą tekstą, kurį buvo pasakęs. Žinodamas, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos jis pasinaudojo tuo, suklaidino ieškovą ir taip išgavo parašą po jam parankiu tekstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad paskolos sandoris buvo tariamas. Vienu iš pagrindinių motyvų, dėl ko ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, teismas nurodo tai, kad nenuginčyta sutartis, vadovaujantis LR CK 6.189 str. 1 d., galioja ir sutarties šalims turi įstatymo galią. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismo sprendimo išvados apie būtinumą ginčyti paskolos sutartį nepagrįstumą. Atsakovas sutarties ginčijimu laiko tai, kad jis atsiliepime, triptike ir paaiškinimuose teismui nurodo aplinkybes, dėl kurių prašo ieškinį atmesti. LR CK 1.78 str. 1 d. numato, kokie sandoriai yra negaliojantys tuo atveju, kai nėra teismo sprendimo pripažinti jį negaliojančiu – tokiais yra niekiniai sandoriai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja savo iniciatyva teismas. Taigi, nesant ieškininio ar priešieškininio reikalavimo byloje, teismas galėtų konstatuoti niekinio sandorio buvimo faktą tuo atveju, jei atsakovas nurodytų atsikirtimais į ieškinį aplinkybes, kurių pagrindu sandoris pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str. 1 d. ). Šioje byloje atsakovas nurodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tam, kad ieškovas turėtų garantą gauti komisinius už darbą, kurį įsipareigojo atlikti atsakovo naudai, sudarius atsakovui ir firmai Čarlis 2006-01-23 sutartį (b.l.30), pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovui priklausančio žemės sklypo pirkėją, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už šį darbą pagal susitarimą. Teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar paskolos sandoris buvo apsimestinis, atsakovui nereikalaujant jo pripažinti tokiu, nereikalaujant pripažinti sandoriu, kuriuo jis įsipareigoja sumokėti tam tikrą sumą ieškovo firmai Čarlis už pavedimo sutarties įvykdymą. Iš atsakovo paaiškinimo apie tai, kad jis būtų sutikęs mokėti ieškovui komisinius, numatytus 2006-01-23 sutarties Nr. 01 4.3 p., o taip pat remiantis sutarties 3.1 p. jis galėjo mokėti ir didesnę sumą, nes ieškovas šiokį tokį darbą atliko, galima daryti išvadą, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui už atliktą darbą, tačiau esant ginčui, kokią sumą turi mokėti už šį darbą atsakovas, išvadas teismas galėtų padaryti tik tokiu atveju, jei atsakovas reikalautų paskolos sandorį pripažinti apsimestiniu. Kiti atsakovo nurodyti argumentai apeliaciniame skunde, t.y. tai, kad teismas nepagrįstai pripažino niekiniu paskolos sutarties nuorašo (b.l. 34) kitoje pusėje esantį šalių susitarimą jog ieškovas tvirtina, kad neįvykus žemės sklypo sandoriui, skola anuliuojama, priimtini. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvada, kad šis susitarimas yra niekinis, nepagrįsta, nes susitarime esanti nuostata, jog kreditorius įsipareigoja paskolos sandorį panaikinti tuo atveju, jei sklypas nebus parduotas, nėra atidedamąja sandorio sąlyga. Šiuo susitarimu skolininkas atsisako nuo savo teisės reikalauti paskolos tam tikromis sąlygomis - jei neįvyks žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris. Šios sąlygos įvykdymas nepriklauso vien tik nuo skolininko valios, priešingai, jis priklauso nuo kreditoriaus valios, nes jis turi nuspręsti, ar anuliuos sandorį, ar reikalaus jo įvykdymo. Susitarimo dėl paskolos sandorio anuliavimo sąlygos nepripažinimas niekiniu sandoriu nėra pagrindu naikinti teismo sprendimą, nes byloje nustatyta, kad ieškovo firma įvykdė įsipareigojimą parduoti atsakovui priklausantį žemės sklypą. Neatsiradus aplinkybei, leidusiai pagal susitarimą anuliuoti paskolos sutartį, atsakovui nereikalaujant šios sutarties pripažinti negaliojančia, teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo reikalavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.