Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-175-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-16
Bylos Nr.
1A-116-175-2010
Teisminio proceso Nr.
65-1-00217-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. K.
Nukentėjusysis
D. N.

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-175/2010

Teisėja Sigita Bružienė (Proceso Nr. 65-1-00217-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam E. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 30 (trisdešimties) MGL (3900 Lt) bauda.

Iš E. K. priteista 10000 Lt nukentėjusiajai D. N. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2008-02-15 apie 16 val. 40 min. Kauno raj., kelio „(duomenys neskelbtini)“ 3,160 kilometre, vairuodamas automobilį ,,VW Golf,“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, slidžią kelio dangą, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 172 p. reikalavimus, nesuvaldė transporto priemonės, kirto baltą siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 1.1. punkto reikalavimus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį automobilį ,,Škoda Octavia‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. N., sukliudė eismui ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, susidūrė su juo, ko pasekoje dėl muštinės plėštinės žaizdos kairėje ausyje su ausies odos ir kremzlės defektu automobilio ,,Škoda Octavia‘‘ keleivei D. N. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Anot apelianto, nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Nuteistasis tvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas ir kitos transporto priemonės vairuotojas. Jis neneigia, kad dėl sunkių eismo sąlygų kelyje jis išvažiavo į kitą eismo juostą. Eismo įvykis kilo jo vairuojamam automobiliui jau sustojus šalikelėje. Liudytojas V. N. ir nukentėjusioji D. N. parodė, kad jie pamatė iš priekio atvažiuojant mėtomą automobilį. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-23 ekspertizės akte nurodyta, kad neturint galimybės apskaičiuoti atstumo tarp automobilių grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, bei nežinant automobilių važiavimo greičių negalima nustatyti, ar vairuotojas V. N. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf“. Apeliantas iškelia klausimą, ar iš tiesų vairuotojas V. N. neturėjo techninės galimybės sustoti. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, prieš kiek metrų būdamas vairuotojas V. N. pamatė nevaldomą automobilį ir kas jam sutrukdė sustoti ir palaukti, kol nevaldomas automobilis sustos, o ne važiuoti. Nebuvo atliktas tardymo eksperimentas, kuris padėtų tiksliau nustatyti visas šias aplinkybes, būtent ar būdamas tokiu atstumu, kaip nurodo pats V. N., neturėjo techninės galimybės sustoti ir išvengti susidūrimo. Kelių eismo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad vairuotojas, pamatęs kliūtį, privalo imtis visų priemonių, kad būtų galima išvengti susidūrimo.

Apeliantas nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Anot nuteistojo, neturtinę žalą padariusio asmens turtinė padėtis, turi išimtinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodo, kad šiuo metu yra bedarbis, gyvena su senyvo amžiaus ligotu tėvu, kurį prižiūri, nes dėl ligos tėtis negali judėti, todėl neturi realios galimybės mokėti tokio dydžio priteistą neturtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl E. K. padarytos nusikalstamos veikos, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Nors E. K. neigia padaręs LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, tvirtina, kad dėl eismo įvykio kalti abiejų transporto priemonių vairuotojai, tačiau jo kaltė padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiosios D. N., liudytojo V. N. parodymais, ekspertizės aktu, kitais rašytiniais įrodymais.

Apeliantas tvirtina, kad eismo įvykis įvyko jam jau sustojus, t.y., kad automobilis „Škoda Octavia“ atsitrenkė į jo vairuojamą šalikelėje jau sustojusį automobilį „VW Golf“, tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiosios, liudytojo V. N. parodymai, ekspertizės aktas. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas V. N. tvirtino, kad automobilis „VW Golf“ nebuvo sustojęs. Nukentėjusioji D. N. parodė, kad automobilį „Škoda Octavia“ vairavo jos vyras. Kelio danga buvo slidi. Jie pamatė iš priekio atvažiuojat mėtomą automobilį. Vyras pradėjo stabdyti, o iš priekio važiavęs automobilis lyg bandė sugrįžti į savo pusę, paskui vėl išlindo prieš pat jų automobilį į priešingą kelio juostą ir trenkėsi. Galimybės sustoti nebuvo, nes tai buvo akimirkos, kada jis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Keliasdešimt metrų atstumas buvo iki įvykio. Liudytojas V. N. parodė, kad 2008-02-15 apie 17 val. važiavo keliu link Lapių. Kelio danga buvo slidi. Prieš 30-50 metrų jis pamatė kelyje mėtomą automobilį, todėl sulėtino greitį ir pasitraukė dešiniau. Atrodė, kad šis automobilis jau grįžo į savo eismo juostą, tačiau jį vėl sumėtė ir jis trenkėsi į jo vairuojamą „Škoda Octavia“ automobilį. Nuo smūgio jie nuskrido į griovį. Kai „VW Golf“ automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, jie judėjo maždaug 30-40 km/h greičiu. „VW Golf“ automobilio greitis taip pat nebuvo didelis.

Nukentėjusiosios ir liudytojo V. N. parodymus apie tai, kad automobilis „VW Golf“ nebuvo sustojęs, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-23 ekspertizės aktas Nr. 11-1996 (09), kuriame konstatuota, kad sprendžiant iš automobilių priekinių dalių apgadinimų intensyvumo, smūgio metu automobilių greitis, vienas kito atžvilgiu, buvo sąlyginai didelis (įvykstant tokio pobūdžio susidūrimui automobilių judėjimo greičiai sumuojasi). Todėl tuo atveju, jeigu susidūrimo metu automobilis „VW Golf“ būtų stovėjęs, kaip nurodė E. K., nuo smūgio jis turėjo būti nublokštas pakankamai dideliu atstumu (tuo labiau esant slidžiai kelio dangai) automobilio „Škoda Octavia“ važiavimo kryptimi. Tačiau vertinat automobilio „Škoda Octavia“ vertimosi pėdsakų padėtį bei šukių koncentracijos vietą, automobiliai susidūrė žymiai mažesniu atstumu iki šukių koncentracijos vietos, palyginti su atstumu, kurio turėtų būti bloškiamas stovintis automobilis „VW Golf“. Dėl šių priežasčių vairuotojo E. K. nurodyta aplinkybė, kad susidūrimo metu jo vairuojamas automobilis stovėjo, yra mažai tikėtina (b. l. 167).

BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialiosios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (veikos) ir šio straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad E. K., vairuodamas automobilį „VW Golf“, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgiant į eismo sąlygas, slidžią kelio dangą, dėl ko nesuvaldė automobilio, kirto ištisinę kelio liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį „Škoda Octavia“ automobilį ir susidūrė su juo, ko pasekoje, automobilio „Škoda Octavia“ keleivei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kad eismo sąlygos buvo sudėtingos, buvo slidi kelio padanga, patvirtino tiek pats kaltinamasis E. K., tiek nukentėjusioji D. N. bei liudytojas V. N.. Kaltinamasis E. K. neneigė tos aplinkybės, kad jis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir pradėjo slysti, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tiesa, jis tvirtino, kad jis sustojo šalikelėje, tačiau aukščiau aptartais įrodymais, ši nuteistojo versija paneigta, kaip neatitinkanti tikrovės. Kaip patvirtino nukentėjusioji ir liudytojas V. N., jie prieš keliasdešimt metrų pastebėjo slydinėjantį (mėtomą) automobilį. V. N. prilėtino greitį ir pasitraukė dešiniau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Kad automobilis „Škoda Octavia“ pasitraukė dešiniau, o tuo tarpu automobilis „VW Golf“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“ patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. I. (b. l. 48, 49). Nors šis liudytojas teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas dėl objektyvių priežasčių – Vokietijos Berlyno – Tempelhof teismo sprendimu paskirtas ikiteisminis sulaikymas (b. l. 150), tačiau jo parodymais galima remtis, siekiant patikrinti kitus byloje esančius parodymus (LR BPK 276 str. 4 d.). Nagrinėjamoje situacijoje jo parodymai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo V. N. parodymų teisingumą.

Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-23 ekspertizės akte Nr. 11-1996 (09) nurodyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko prieš tą vietą, kur yra šukių koncentracija, ties dešinės eismo juostos ir dešiniojo kelkraščio bendra riba, žiūrint Žeimių kryptimi. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie: E. K. vairuojamas automobilis „VW Golf“ važiavo keliu „(duomenys neskelbtini)" link Kauno. Ties 3-uoju kelio kilometru važiuodamas pasirinktu greičiu nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko praradęs judėjimo tiesiaeigiškumą bei stabilumą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur ties kairiuoju kelkraščiu, žiūrint Kauno kryptimi, tikėtina judėdamas susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“, vairuojamu V. N.. Susiduriant automobilis „Škoda Octavia" priekinės dalies viduriu bei kairiąja puse kontaktavo su automobilio „VW Golf“ priekiniu dešiniuoju kampu. Pirminio kontakto metu tarp automobilio „Škoda Octavia" kairiojo šono ir automobilio „VW Golf“ dešiniojo šono buvo bukas kampas. Po pirminio smūgio prieš laikrodžio rodyklę apie vertikalią ašį besisukdamas automobilis „VW Golf užpakaliniu dešiniuoju sparnu bei užpakaliniu dešiniuoju žibintu kontaktavo su automobilio „Škoda Octavia" užpakaliniu kairiuoju sparnu bei užpakalinėmis durelėmis. Po susidūrimo automobilis „VW Golf“ buvo atblokštas link Žeimių ir apsisukęs apie vertikalią ašį nemažesniu kaip 180° kampu prieš laikrodžio rodyklę sustojo eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Kauno. Automobilis „Škoda Octavia“ po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio į dešinę šalikelę ir apvirto ant stogo, žiūrint link Žeimių. Neturint galimybės apskaičiuoti atstumo tarp automobilių grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, bei nežinant automobilių važiavimo greičių, negalima nustatyti, ar vairuotojas V. N. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf“.

Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad automobilio „VW Golf vairuotojo E. K. veiksmai, - važiuodamas pasirinku greičiu nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir tikėtina judėdamas susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 165-169).

Įvertinusi visus šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent E. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kad tarp jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų – saugaus greičio nepasirinkimas, atsižvelgiant į kelio sąlygas, slidžią kelio dangą, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sąlygojo eismo įvykio kilimą, tarp E. K. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. N. sveikata, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl E. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d.

Apeliantas tvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas ir automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas, kadangi pamatęs kliūtį nesustojo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Ekspertizė akte nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, važiuojančio 60 km/h greičiu slidžia kelio danga stabdymo kelias yra apie 80,4 m. Neturtint galimybės apskaičiuoti atstumo tarp automobilių grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, bei nežinant automobilių važiavimo greičių, negalima nustatyti, ar vairuotojas V. N. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf“. Nukentėjusioji tvirtino, kad pastebėjo kelyje mėtomą automobilį prieš keliasdešimt metrų. V. N. taip pat parodė, kad pamatė, jog automobilis „VW Golf“ slidinėja kelyje prieš 30-50 metrų. V. N. tvirtino, kad jis prilėtino greitį ir pasitraukė dešiniau, automobilis „VW Golf“ buvo grįžęs į savo eismo juostą, tačiau ir vėl išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į juo vairuojamą automobilį. Kad buvo pasitraukta dešiniau, patvirtino ir nukentėjusioji. Atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metus duotus liudytojo R. I. parodymus, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiosios D. N. ir liudytojo V. N. parodymai nėra melagingi, kadangi liudytojas R. I. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad „Škoda Octavia“ automobilis pasitraukė dešiniau. Tuo tarpu automobilis „VW Golf“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“ (b. l. 48, 49). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas V. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliantas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo neturtinę žalą mažinti atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad tam nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.) neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas nepažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bei nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. N. buvo pareiškusi 30000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai sveikata nesunkiai sutrikdyta buvo neatsargiais E. K. veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus. Dėl padaryto ausies sužalojimo jai reikalingas protezas. Eismo įvykio metu ji patyrė didžiulį stresą. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo priteistas 10000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina įvertinti ir nuteistojo turtinę padėtį, tačiau ne itin gera nuteistojo turtinė padėtis negali būti išskirtinis kriterijus, į kurį atsižvelgiant būtų galima dar labiau mažinti nukentėjusiosios D. N. civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis