- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- T-XX-63-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Janina Stripeikienė (pirm.), Algis Norkūnas, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Šiaulių
- Atsakovas
- Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą atsakovui Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V., dėl nesutikimo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr.2-(10) duotą nesutikimą skirti drausminę nuobaudą - papeikimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterei D. V..
Pareiškėjas nurodė, kad buhalterė D. V., būdama atsakinga už atlyginimų ūkio aptarnavimo būrio nuteistiesiems skaičiavimą, nepasirūpino, kad būtų atskaitomi penki procentai iš nuteistųjų darbo užmokesčio sumos į nuteistųjų neliečiamąsias asmeninių sąskaitų dalis, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 132 straipsnio 2 dalis. Tuo minėta buhalterė pažeidė Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės pareigybės aprašymo IV dalies 8 punktą, numatantį reikalavimą buhalterei žinoti teisės aktus, reglamentuojančius biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą, ir V dalies 11 punktą, numatantį buhalterės pareigą skaičiuoti ūkio aptarnavimo būryje dirbantiems nuteistiesiems darbo užmokestį bei atspausdinti žiniaraščius. Pareiškėjas nurodė, kad už minėtą darbo drausmės pažeidimą jis siekia buhalterei D. V. skirti drausminę nuobaudą - papeikimą. Kadangi D. V. yra profesinės sąjungos renkamojo organo - Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos Revizijos komisijos narė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalimi ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą D. V.. Tačiau minėta profesinė sąjunga ginčijamu raštu nepagrįstai nesutiko, kad D. V. būtų skirta drausminė nuobauda.
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, buvo padavęs analogišką ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad iš prie skundo pridėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterio pareigybės aprašymo matyti, jog D. V. Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirba pagal darbo sutartį. Kadangi D. V. dirba pagal darbo sutartį ir su pareiškėju nėra susijusi valstybės tarnybos santykiais, todėl šis ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategoriją ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės D. V. pareigybės aprašymo matyti, kad D. V. pas pareiškėją dirba pagal darbo sutartį ir nėra pagrindo ją laikyti valstybės tarnautoja, turinčia viešojo administravimo įgaliojimus. Pareiškėjo aptariamu atveju keliamas ginčas nėra susijęs su valstybės tarnybos santykiais ir negali būti priskirtas administracinio teismo nagrinėjamų tarnybinių ginčų kategorijai, apibrėžtai Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Keliamas ginčas yra susijęs su darbo teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Pareiškėjas, prieš skundu kreipdamasis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, analogišką ieškinį buvo padavęs Šiaulių miesto apylinkės teismui. Tačiau, pagal bylos duomenis, aptariamu atveju atsakovo buveinė yra Vilniuje, todėl Specialioji teisėjų kolegija aptariamą bylą perduoda Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal atsakovo buveinės adresą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus skundą atsakovui Lietuvos pataisos įstaigų profesinei sąjungai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V., dėl nesutikimo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo perduoti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas