Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Revena“ ieškinį atsakovei Wood Line Titnagas, UAB dėl skolos pritesimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Wood Line Titnagas, UAB teismo siųsti registruotu paštu procesiniai dokumentai įteikti 2019-04-23. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 2 d.).

Civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai suteikia teisę asmenis teisę savo nuožiūra sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-03-05 įsiteisėjusiu sprendimu civ. b. Nr. e2-2236-803/2019 pripažino negaliojančiu atsakovės sudarytą 2017 m. birželio 14 d. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktą bei nutarė taikyti restituciją - pripažinti negaliojančiu 2017 m. birželio 16 d. Susitarimo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo 7 punktą, kuriame nurodyta, kad „įvertinus Nuomotojo 2017 m. birželio 14 d. rašte „Pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“ išdėstytas aplinkybes, Nuomininkas Nuomotojui privalo ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas sumokėti 6 960,19 EUR su PVM.

Iš atsakovės ieškovei adresuoto 2017-06-14 pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo matyti, kad atsakovė savo 40 500 EUR skolą ieškovei pripažino. Tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodytą pranešimą pripažino negaliojančiu, nes atsakovė, atlikdama įskaitymą pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą tose situacijose, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams pareikšti, t. y. patiria laikinus laisvų lėšų trūkumus, tačiau nėra nemokumo situacijoje. Nors ieškovė reiškė reikalavimą išnagrinėtoje civ. b. Nr. e2-2236-803/2019 priteisti 40 500 EUR skolą, teismas netenkindamas šio reikalavimo sprendime nurodė, kad ieškovė įgyja teisę reikšti ieškinį atsakovei (CPK 5 straipsnio 1 dalis), bet tai nėra restitucijos būdas, nes restitucija atliekama natūra. Teismas nurodė, kad prašydama priteisti iš atsakovės 40 500 EUR ieškovė privalėjo suformuluoti faktines aplinkybes dėl skolos priteisimo (CPK 13, 135 straipsniai). Teismas konstatavo, kad negali pasisakyti dėl skolos teisinių santykių, išeinant iš ginčo ribų.

Šioje byloje ieškovė pateikė duomenis apie 2017-04-20 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį 40 500 EUR sumai. Prašydama priteisti skolą remiasi įsiteisėjusiame teismo sprendimu, kuriame nurodyta, jog atsakovė 40 500 EUR skolą pagal 2017 m. balandžio 20 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažįsta ir dėl to ginčo nėra.

Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2019-03-05 sprendimu civ. b. Nr. 62-2236-803/2019 pripažinus negaliojančiu 2017 m. birželio 14 d. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktą, atsakovei išliko prievolė sumokėti 40 500 EUR skolą pagal 2017 m. balandžio 20 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei. Pagal 2017-04-20 sutarties 2.1 ir 2.2. punktus atsakovė įsipareigojo 40 500 EUR sumokėti iki 2017 m. birželio 30 d. Byloje duomenų apie atsakovės atsiskaitymą su ieškove pagal aukščiau minėtą sutartį nėra. Ieškovės pateiktų įrodymų turiniui pasitvirtinus, yra pagrindas ieškinio tenkinimui, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 40 500 EUR skolą (CPK 285 str., CK 6.38 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo teismo priteisti jos naudai iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad atsakovės mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.. numatytas taisykles. Kadangi vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo o proc. (nustatyta vadovaujantis Europos centrinio banko intrnetinio puslapio https://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top historv.en.html duomenimis), remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., iš atsakovės priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 171, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1-2 p., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., ieškovei priteistina iš atsakovės 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (40 500 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovei iš atsakovės priteisiama 240 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,86 EUR, todėl jos nepriteisiamos iš šalių (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „Revena“ (į. k. 303161905) iš atsakovės Wood Line Titnagas, UAB (į. k. 303473470) 40 500 EUR skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 240 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė Wood Line Titnagas, UAB negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė BUAB „Revena“ turi teisę sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.