- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-146-405-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Antanas Ablingis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 23 d. nutarties B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. K. už tai, kad jis Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijoje, Judrėnų girininkijoje, 103 kvartale, 115 sklype, Jocių kaime, P. B. nuosavybės teise priklausančiame miške (kadastro Nr. 5533/0002:42), vykdydamas plyną kirtimą, neteisėtai nukirto 10 eglių ir 20 beržų (20,028 ktm žalios medienos). Protokole nurodyta, jog tuo jis pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.6 punktą, Miškų įstatymo 9 straipsnio 5,6 dalis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje.
2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyr. specialistas paskyrė B. K. pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį, 30, 30², 31, 32 straipsnius 2000 Lt baudą ir pasiūlė atlyginti 1041,46 Lt padarytą aplinkai žalą.
Šalies argumentai
B. K. skundu prašė teismą 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad turėjo leidimą kirsti mišką, mišką kirto teisėtai, tačiau jo pasamdyti darbuotojai dėl neaiškios sklypo ribos apsiriko ir nukirto 30 medžių iš gretimai esančio P. B. miško. Pareiškėjo teigimu, nutarimas nėra pagrįstas įrodymais, neaišku, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad būtent jis iškirto jame nurodytus medžius. Pažymėjo, kad 2700 Lt žala P. B. ir 380 Lt žala aplinkai buvo atlyginta.
Atsiliepimas
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti. Paaiškino, jog miško savininkas privalo užtikrinti, kad jo samdomi darbuotojai laikytųsi leidimo kirsti mišką. Pažymėjo, kad žala gamtai, kertant mišką, daroma nepaisant to, kam nuosavybės teise priklauso miškas (b. l. 45-46).
II.
2007 m. liepos 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi B. K. skundas atmestas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 metų rugsėjį A.P. ir N. S. B. K. pavedimu iškirto mišką pagal jo nurodytas sklypo ribas bei išduotą leidimą. Vykdant miško kirtimo darbus, buvo pažeista miško riba bei nukirsta 30 medžių iš P. B. miško (b.l. 4, 11-12, 48; Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 58 straipsnio 4 dalis). Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatė, kad buvo pažeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.6 punktas, Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalys (b.l. 11-12). Savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktu bei neteisėtai iškirstų medžių tūriavimo ir žalos aplinkai apskaičiavimo aktu nustatyta, kad padaryta 1041,46 Lt žala aplinkai (b.l. 14-15). B. K. sumokėjo 378,72 Lt žalai, padarytai gamtai, atlyginti (b.l. 16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas yra su trūkumais, nes nenurodytas pažeidimo padarymo laikas (ATPK 260 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentus surašęs pareigūnas buvo tinkamai įgaliotas (ATPK 242 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis). Akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima būtų nustatyti pažeidimo esmės, nenustatyta, nes pažeidimo laikas nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu (ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 280 straipsnio 2 punktas, 297 straipsnis).
Ištirtų įrodymų visumos pagrindu padaryta išvada, kad B. K. veikoje yra ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, nes privačiame miške savavališkai jis iškirto 20,028 kietmetrių medžių. Argumentai dėl to, kad jis nepadarė šios veikos, atmesti, nes jis neveikė taip, kaip privalo veikti privataus miško savininkas – laikytis Miškų įstatymo, Žemės įstatymo, Privačių miškų tvarkymo nuostatų, Saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, neatlikti kirtimų, negavus nustatyta tvarka leidimo (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktai, Privačių miškų tvarkymo nuostatų 31.6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir neveikimu. Šiuo atveju miško savininkas neužtikrino, kad jo samdyti žmonės dirbtų jo miške pagal išduotą leidimą kirsti mišką, nesudarė su pasamdytais žmonėmis atitinkamos sutarties, kurioje būtų numatyta darbų apimtis, jų teisės, pareigos ir atsakomybė. Nustatyta, jog P. B. nesuteikė teisės kirsti savo miško, be to, leidimai kirsti mišką išduodami privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą (2004 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-286 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo aprašo 5 punktas). Todėl nenustatyta pagrindo teigti, kad už neteisėtą svetimo miško kirtimą turi atsakyti kiti asmenys.
Atmestas ir argumentas dėl to, kad miško kirtimu privačiame miške nedaroma žala aplinkai. Teismas konstatavo, jog neteisėtu medžių kirtimu padaroma žala aplinkai bei miškui kaip aplinkos objektui, ji turi būti atlyginta. Ši žala apskaičiuojama taikant nustatyto dydžio koeficientus (2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1-2 punktai, Miškų įstatymo 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Nurodyta, jog institucija turi teisę ją apskaičiuoti ir pasiūlyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ją atlyginti, o turtinio nuostolio atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog už aptartą pažeidimą gali būti paskirta bauda piliečiams nuo 2000 Lt iki 4000 Lt su pažeidimo įrankių bei priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, žala kito privataus miško savininkui atlyginta, taip pat atlyginta dalis gamtai padarytos žalos, todėl pagrįstai paskirta minimali bauda sankcijos ribose (nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimo padarymo metu jau buvo baustas administracine tvarka už miškų neatkūrimą per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus; b.l. 17).
III.
B. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti ir bylą nutraukti.
Apeliantas pažymi, jog ATPK 62¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinę veiką, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, kertamas arba žalojamas privatus miškas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šį pažeidimą galima padaryti neveikimu. Apelianto teigimu, įstatymų leidėjas, į šios normos dispoziciją įtraukdamas žodį „savavališkas", tuo pabrėžė, kad pagal šioje normoje nustatytą dispoziciją administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris savavališkai (t.y. sąmoningai žinodamas, kad kirsti privatų mišką yra būtinas leidimas, tačiau šio reikalavimo nevykdydamas) kerta privatų mišką. Tokiu būdu, aptartame straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė tik už tyčinę veiką.
Apeliantas nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-386 patvirtino Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą, kuris nustato institucijas, turinčias teisę išduoti leidimus kirsti mišką, reglamentuoja leidimų išdavimo valstybinių miškų valdytojams ar naudotojams ir privačių miškų savininkams tvarką, jų anuliavimo atvejus bei tvarką, nustato, kaip leidimai turi būti pildomi, apskaitomi bei saugomi. Remiantis šiuo aktu, leidimai kirsti mišką išduodami valstybinio miško naudotojams, privačių miškų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, t.y. asmuo, nebūdamas privataus miško savininku arba neturėdamas privataus miško savininko įgaliojimo, negali gauti leidimo kirsti privatų mišką. Apeliantas pažymi mišką kirtęs teisėtai, turėdamas leidimą, tačiau pripažįsta, kad kirtimo metu dėl neatsargumo P. B. nuosavybės teise priklausančiame miške kadastro buvo iškirsta dalis P. B. priklausančios medienos. Apeliantas teigia, jog tai atsitiko dėl to, kad miške, kertant medieną, yra ganėtinai sunku orientuotis, miško plotai yra dideli, atitverti kertamus miško plotus tvora, kitais skiriamaisiais atitvarais nėra galimybių, todėl kirtimo metu dėl blogai matomų gretimus miško masyvus skiriančių riboženklių buvo nukrypta į kartu su jo miško sklypu besiribojantį P. B. miško sklypą. Apeliantas pažymi nesiekęs savavališkai iškirsti P. B. priklausančio miško, mišką kirtęs, būdamas įsitikinęs, kad viskas yra teisėta. Be to, jam ir negalėjo būti išduotas leidimas kirsti kitam privataus miško savininkui priklausantį mišką. Apelianto teigimu, šiuo atveju nėra pažeidimo subjektyvinės pusės - tyčios savavališkai kirsti privatų mišką, todėl priimtas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties).
Apeliantas nesutinka, kad turi valstybei atlyginti 1041,46 Lt turtinę žalą, nurodydamas, jog iš protokolo matyti, kad žala padaryta ne valstybei, o fiziniam asmeniui. Su privataus miško savininku P. B. nurodo pilnai atsiskaitęs (nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo). Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka numato du alternatyvius žalos atlyginimo būdus - piniginį žalos atlyginimą ir pažeisto aplinkos objekto atkūrimą. Nurodo, jog institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, negalėjo paaiškinti, iš ko susideda paskaičiuotas žalos aplinkai dydis, su žalos dydžiu jis nesutinka. Apeliantas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu priimtame nutarime ir nutarime dėl administracinės nuobaudos skyrimo paskaičiuoti žalų dydžiai skiriasi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, net nesvarstė galimybės taikyti alternatyvų žalos atlyginimo būdą - aplinkos objekto būklės atkūrimą, tuo pažeisdama jo teises.
Atsiliepimas
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog B. K. pripažįsta, kad kertant jam priklausantį mišką, per neatsargumą buvo pažeista jam priklausančio miško riba ir nukirsta 30 medžių iš P. B. nuosavybės teise priklausančio miško. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas sutinka su teismo nutartyje išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį (2002 m. kovo 7 d. įstatymo Nr. IX-770 redakcija), kuri nustato, jog savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2000 iki 4000 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu.
Bylos medžiaga patvirtina, jog A.P. ir N. S., kirsdami mišką B. K. prašymu, pagal jo nurodytas sklypo ribas, pažeidė ribą bei iškirto 30 medžių iš gretimo P. B. priklausančio miško, buvo pažeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.6 punktas bei Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalys. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teismui pateiktus įrodymus – B. K. padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktu, leidimu kirsti mišką, neteisėtai nukirstų medžių tūriavimo ir žalos aplinkai apskaičiavimo aktu, 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, pažeidėjo paaiškinimais 2007 m. liepos 12 d. teismo posėdžio metu. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolas su trūkumais (nenurodytas pažeidimo padarymo laikas; ATPK 260 straipsnio 1 dalis), šį dokumentą surašęs pareigūnas buvo tam tinkamai įgaliotas (ATPK 242 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 259¹ straipsnio 2 dalis), akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima būtų nustatyti pažeidimo esmės, nėra, nes pažeidimo laikas nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimu (b.l.48) bei nurodytas nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (b.l.3), todėl aptartas trūkumas nelaikytinas pagrindu naikinti priimtą nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Apeliantas neginčija neteisėtai iškirtęs medžius P. B. priklausančiame miške, tačiau teigia, kad ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas negali būti padarytas neveikimu, be to, jis gali būti padaromas tik tyčia, tuo tarpu šiuo atveju medžiai buvo iškirsti dėl neatsargumo, neaiškių gretimus miško masyvus skiriančių riboženklių.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė B. K. kaltės formą, tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nepakankamos kirtimo darbus jam priklausančiame miške atliekančių asmenų darbo kontrolės. Apeliantas, nors turėjo numatyti, kad nesant reikiamos kontrolės, gali būti netinkamai atlikti miško kirtimo darbai, lengvabūdiškai tikėjosi, kad neigiamų pasekmių bus išvengta. Žodis „savavališkas“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškintinas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių“. Pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje išdėstytos teisės normos dispoziciją joje aptartas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, be to, jis gali būti padarytas ir neveikimu, kai medžių kirtimą organizavęs asmuo kirtime tiesiogiai nedalyvauja, tačiau davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų atlikimo kontrolės, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
ATPK 30² straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Skiriant administracinę nuobaudą šiuo atveju, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, atlygino žalą privataus miško savininkui bei dalį gamtai padarytos žalos, todėl bauda įstatymo numatytos sankcijos ribose paskirta minimali. Byloje nėra duomenų, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra aiškiai per griežta.
Teismas pagrįstai nurodė, jog ir neteisėtu miško kirtimu privačiame miške daroma žala aplinkai, ji turi būti atlyginta. Ši žala apskaičiuojama, vadovaujantis 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1-2 punktais, Miškų įstatymo 21 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi. Institucija, priėmusi nutarimą dėl administracinės nuobaudos apeliantui paskyrimo, turėjo teisę ją apskaičiuoti ir pasiūlyti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ją atlyginti. Nėra pagrindo manyti, jog ši institucija, prieš pasiūlydama apeliantui atlyginti aplinkai padarytą žalą, kaip numato Tvarkos 1 punktas, neišnagrinėjo galimybės įpareigoti atkurti aplinkos objekto būklę, atlygintinos žalos dydį pagal 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 521 nustatė netinkamai (neteisėtai nukirstų medžių tūriavimo ir žalos aplinkai apskaičiavimo aktas).
Konstatuotina, jog teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra įstatyme numatyto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.