- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-05
- Bylos Nr.
- N-756-905-07
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininko), Birutės Janavičiūtės ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Nukentėjusieji T. R. ir R. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir E. M. , AB „Spauda“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) generalinį direktorių, patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį. Nukentėjusieji nurodė, kad E. M. jiems, bendrovės akcininkams, pareikalavus pateikti 2005 m. gegužės 1 d. esančių bendrovės akcininkų sąrašo kopiją ir valdybos posėdžių, įvykusių laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gegužės 1 d., protokolų kopijas, 2005 m. gegužės 9 d. gavęs šį akcininkų prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsniu, privalėjo ne vėliau kaip per 7 dienas sudaryti akcininkams galimybę susipažinti ir (ar) pateikti prašomų dokumentų kopijas, tačiau dokumentų nepateikė ir taip pažeidė ABĮ 16 straipsnio l dalies 3 punktą ir 18 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje.
E. M. neigė padaręs teisės pažeidimą ir paaiškino, kad 2005 m. gegužės 10 d. AB „Spauda“ buvo gautas nukentėjusiųjų prašymas pateikti jiems dokumentų kopijas. 2005 m. gegužės 17 d. turėjo įvykti AB „Spauda“ akcininkų susirinkimas ir jis pavedė AB „Spauda“ darbuotojai S. D. padaryti akcininkų sąrašo kopijas ir jas tinkamai įforminti bei pateikti T. R. ir R. J. . Pastaroji buvo padariusi akcininkų sąrašo kopijas ir turėjo jas perduoti T. R. ir R. J. , pastariesiems atvykus į akcininkų susirinkimą. Prieš akcininkų susirinkimo pradžią jis pasakė abiems nukentėjusiesiems, kad akcininkų sąrašą jie galės gauti prieš arba po akcininkų susirinkimo. Susirinkimas buvo įtemptas ir jis pamiršo priminti jiems apie prašymą.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutarimu E. M. administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio l dalyje, nutraukta nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio.
Šalies argumentai
T. R. ir R. J. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami panaikinti 2006 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir paskirti E. M. administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, 2006 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
III.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu E. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio l dalyje, ir skyrė jam 6 000 Lt baudą. Teismas iš rašto apie nukentėjusiųjų prašymo įteikimą AB „Spauda“ nustatė, kad nukentėjusiųjų prašymas AB „Spauda“ buvo įteiktas 2005 m. gegužės 10 d., todėl prašymo įvykdymo terminas buvo iki 2005 m. gegužės 17 d. Teismas nurodė, kad įmonės AB „Spauda“ vadovas neturėjo pareigos išsiųsti nukentėjusiesiems jų prašomų dokumentų kopijų, tačiau iki 2005 m. gegužės 17 d. turėjo sudaryti akcininkams galimybę susipažinti ir (ar) gauti prašomų dokumentų kopijas. Teismas nurodė kad nukentėjusiųjų T. R. , R. J. paaiškinimais, liudytojos S. D. parodymais nustatyta, jog pažeidėjas nesudarė galimybės nukentėjusiesiems susipažinti su juos dominančiu įmonės akcininkų sąrašu, neinformavęs jų, kur ir kada jie tai galėtų padaryti, neįteikė jiems minėto sąrašo nuorašo. Teismas iš pateikto AB „Spauda“ komercinių ir technologinių paslapčių sąrašo nustatė, kad įmonės valdybos posėdžių protokolai (toliau – ir Protokolai) įtraukti į šį sąrašą, tačiau akcentavo, kad pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį įmonės akcininkams leidžiama susipažinti su įmonės valdybos posėdžių protokolais, jeigu juose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. E. M. teismui nepateikė minėtų Protokolų ir įtikinamai nepaaiškino, dėl kokių konkrečių elementų minėti Protokolai laikytini turinčiais komercinės ar gamybinės paslapties, todėl padarė išvadą, kad pažeidėjas turėjo pateikti nukentėjusiesiems Protokolų nuorašus ir, atsisakydamas juos pateikti, pažeidė nukentėjusiųjų, kaip įmonės akcininkų, teises. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
IV.
Apeliaciniu skundu E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Vadovaujantis teismų praktika, AB „Spauda“ vadovas neturėjo pareigos išsiųsti nukentėjusiesiems jų prašomų dokumentų kopijų, o tik turėjo sudaryti akcininkams galimybę atvykti į įmonę ir gauti dokumentus susipažinti bei gauti jų kopijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N12-1683-04). Nukentėjusieji pateiktame prašyme prašė atsiųsti jiems išvardintų dokumentų kopijas. Kadangi tokio reikalavimo E. M. neprivalėjo vykdyti, jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, už kurį nubaustas.E. M. nurodė AB „Spauda“ darbuotojai S. D. padaryti akcininkų sąrašo kopijas ir jas tinkamai įforminti bei pateikti T. R. ir R. J. 2005 m. gegužės 17 d. prieš arba po AB „Spauda“ akcininkų susirinkimo. Nukentėjusieji neišreiškė valios tą dieną gauti prašomų dokumentų. Vadovaujantis teismų praktika, asmuo, kuris nenori naudotis jam priklausančiomis teisėmis, negali tvirtinti, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N12-1683-04), todėl E. M. nėra kaltas dėl to, kad nukentėjusieji nesusipažino su prašomais dokumentais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą, nepagrįstai nekvietė į teismo posėdį liudytojos S. D. ir neapklausė jos apie minėtas aplinkybes. Be to, teismas, nepagrįstai nurodė, kad E. M. parodymai yra nenuoseklūs, melagingi ir dėl to juos atmetė.E. M. negalėjo pateikti nukentėjusiesiems valdybos posėdžių protokolų kopijų, kadangi AB „Spauda“ valdybos 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo patvirtintas Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašas, ir į jį buvo įtraukti minėti Protokolai. Apelianto manymu, tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus minėtą įmonės valdybos protokolą, būtų galimybė konstatuoti E. M. nepagrįstą atsisakymą pateikti minėtus protokolus, tačiau minėtas įmonės valdybos nutarimas nebuvo ir nėra nuginčytas. Be to, apelianto teigimu, pagal teismų praktiką, kai nesutinkama su akcininko teise gauti informaciją ir ši teisė teisiniais argumentais neigiama, ginčas dėl teisės gauti informaciją nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 475-9-02, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1517-9-01, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gegužės 8 d. konsultacija Nr. 71). Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas buvo užfiksuota nukentėjusiųjų prašomuose valdybos posėdžių protokoluose, šių Protokolų neišreikalavo ir rėmėsi tik prielaida, kad jokios komercinės ar gamybinės informacijos šiuose protokoluose nebuvo.E. M. taip pat neturėjo pareigos raštu nurodyti nukentėjusiesiems atsisakymą pateikti valdybos posėdžių protokolų kopijas, kadangi pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja, o nukentėjusieji tokio reikalavimo įmonei nebuvo pateikę.Apelianto nuomone, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 168 straipsnio analogiją, pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. posėdis turėjo būti protokoluojamas, kadangi nesant teismo posėdžio protokolo, apribojama apelianto galimybė remtis paaiškinimais, kurie buvo duoti teismo posėdžio metu, teikti pastabas, jei teismo posėdžio protokole būtų užfiksuoti nepilni ar netikslūs parodymai ir t. t. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, kadangi pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o šioje byloje teismo nutarimas buvo priimtas ir administracinė nuobauda paskirta praėjus 19 mėnesių nuo tariamo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. R. ir R. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. T. R. ir R. J. remiasi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodytais motyvais. Papildomai nukentėjusieji nurodo šiuos argumentus:
E. M. ignoravo nukentėjusiųjų prašymą pateikti jame nurodytų dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su dokumentais, prašomų dokumentų kopijų nukentėjusiesiems neišsiųsdamas paštu ir kitaip nesudarydamas sąlygų jiems susipažinti su šiais dokumentais. Nors E. M. įpareigojo AB „Spauda“ darbuotoją S. D. padaryti akcininkų sąrašo kopijas, bet neįpareigojo jos šias dokumentų kopijas pateikti nukentėjusiesiems. Tai patvirtina ir paties E. M. parodymai, kadangi jis nurodė, jog apie nukentėjusiųjų prašymą po 2005 m. gegužės 17 d. akcininkų susirinkimo pamiršo. Nukentėjusieji iš S. D. dokumentų kopijų neprašė, nes nebuvo informuoti, jog ji jas turi. Apelianto nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuluota bylose, kurių aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos, todėl ja neturi būti vadovaujamasi. Nagrinėjant bylą, turi būti vadovaujamasi šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. priimta nutartimi, kurioje nustatyti faktai sudarė pagrindą konstatuoti, jog E. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį nubaustas.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl E. M. turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui valdybos posėdžių protokolus. Šių Protokolų E. M. teismui nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo manyti, kad juose yra elementų, turinčių komercinės (gamybinės) paslapties.Apelianto argumentas dėl teismo posėdžio protokolo nesurašymo atmestinas, kadangi pagal įstatymą administracinių teisės pažeidimų bylas teisėjas nagrinėja vienas, be sekretoriaus, ir įstatymas nenumato tokiose bylose protokolo rašymo būtinybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tad nagrinėjamoje byloje apeliantui E. M. administracinės nuobaudos skyrimo terminas priimant pirmosios instancijos teismo nutarimą pasibaigęs nebuvo.
Išvada, kad apeliantas neturėjo pareigos išsiųsti nukentėjusiesiems jų prašomų dokumentų kopijų paštu, vadovaujantis suformuota Vyriausiojo administracinio teismo praktika, padaryta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime. Tačiau, kaip nurodyta Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, apeliantas privalėjo informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir jas pateikti. Manant, kad akcininkai neturi teisės susipažinti su dalimi prašomų dokumentų (pavyzdžiui, valdybos posėdžių protokolais) dėl juose esančių duomenų, susijusių su komercine paslaptimi, aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomus dokumentus. Taigi, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, surinkti įrodymus ir padaryti surinktais įrodymais pagrįstas išvadas.
Apeliantas nesutinka su įvykio aplinkybių aprašymu pirmosios instancijos teismo nutarime. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį liudytojos S. D. ir jos neapklausė apie bylos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad E. M. parodymai yra nenuoseklūs, melagingi ir juos atmetė. Be to, teismas nesiaiškino, kas buvo užfiksuota akcininkų prašytuose pateikti valdybos posėdžių protokoluose, šių protokolų neišreikalavo, o rėmėsi tik prielaida, kad juose nebuvo jokios komercinės ar gamybinės paslapties. Apeliantas taip pat skundžiasi, kad posėdžio metu nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, dėl ko buvo apribota galimybė remtis posėdžio metu duotais paaiškinimais, teikti dėl protokolo pastabas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais negali nesutikti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą privalo patikrinti bylą ne tik teisės taikymo, bet ir įrodymų vertinimo aspektu. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo teisėjų kolegija negali spręsti apie bylos nagrinėjimo eigą: tiksliai nustatyti, ar tinkamai buvo išspręstas apelianto prašymas dėl liudytojos S. D. iškvietimo į posėdį; kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas darė išvadas dėl esminių bylos aplinkybių ir jų atitinkamai patikrinti bei įvertinti.
Liudytoja S. D. ankstesniame teismo posėdyje nebuvo išsamiai apklausta apie bylos aplinkybes. Kokius parodymus davė apeliantas ir nukentėjusieji T. R. ir R. J. 2006 m. gruodžio 22 d. teismo posėdyje, nesant teismo posėdžio protokolo, teisėjų kolegija patikrinti, taigi ir jų įvertinti, taip pat neturi galimybės. Apie Bendrovės valdybos posėdžių protokoluose komercinės paslapties buvimą ar nebuvimą, taigi ir apie pareigą jų kopijas pateikti nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti tik juos išreikalavęs ir su jais susipažinęs. Ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas privalo patikrinti įrodymų pakankamumą asmens kaltei dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo pagrįsti.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, todėl naikintinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme turi būti išnagrinėta ir procesinis sprendimas dėl administracinės nuobaudos E. M. paskyrimo priimtas laikantis įstatymuose nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.