- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- eI2-1044-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03316-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Advokatai
- Šarūnas Jazukevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451; 3) pareiškėjo K. B. atžvilgiu privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2019 metais dėl jo sveikatos sutrikimų ir (ar) dėl to, kad būtų išvengta šiame skunde motyvuotai nurodytos pareiškėjo asmeninės ir visuomeninės žalos kilimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (toliau – karo tarnyba) atidėjimo. Nurodo, jog nustatytos formos prašymą užpildė Alytaus regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atstovo nurodymu. Teigia, jog prašymo pateikimo metu buvo apribota jo teisė ir galimybė teikti išsamius argumentus, motyvus ir juos patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad jam yra diagnozuotas kairio kelio (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, šią aplinkybę patvirtina 2019 m. rugpjūčio 7 d. medicinos dokumentų išrašas ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. medicinos dokumentų išrašas. Medicinos dokumentų išrašuose nurodoma, kad kairio kelio (duomenys neskelbtini) sritis paraudusi, patinusi, yra skysčio. Dėl to pareiškėjas jaučia nuolatinius kelio skausmus, ypač vakarais būna karštesnis sąnarys. Medicinos dokumentų išrašuose pažymima, kad liga pasireiškė prieš kelis mėnesius, tačiau taikytas gydymas buvo neefektyvus. Pareiškėjas teigia, kad jis turi realių problemų su kairiu keliu, jam šiuo metu yra taikomas gydymas, kuris kol kas neduoda reikiamo rezultato, o 2019 m. spalio 3 d. numatyta atlikti išsamesnius kelio būklės tyrimus – magnetinio rezonanso tyrimą.
Pareiškėjas mano, jog pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ nuostatas jis turėtų būti atleistas nuo karo tarnybos arba karo tarnyba turi būti atidėta bent metams. Teigia, jog jam diagnozuota judėjimo aparato liga (ligos kodas – (duomenys neskelbtini), kuri dar nėra išgydyta ir paskirti papildomi tyrimai jos išsamesniam ištyrimui, objektyviai neleis jam tinkamai atlikti karo tarnybą, o atitinkamai šią tarnybą organizuojantis subjektas negalės garantuoti, jog atliekant karo tarnybą, jo sveikatos būklė dar labiau nepablogės ar nepasunkės, atsižvelgiant į karo tarnybos krūvius ir užduočių specifiką.
Pareiškėjo tvirtinimu, šie duomenys neabejotinai sudaro pagrindą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą dėl to, kad jis šiuo metu dėl sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos iki baigsis jo sveikatos sutrikimai (Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad jam diagnozuoti kairio kelio sutrikimai pasireiškė vėliau, nei jo sveikata buvo tikrinama Karinės medicinos ekspertinėje komisijoje. Nors jis šiuos reikšmingus argumentus ir motyvus nurodė savo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašyme, jų nebuvo leista perrašyti į nustatytos formos prašymą bei dėl jų visiškai nebuvo pasisakyta Tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendime.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šių argumentų nevertino ir krašto apsaugos ministras. Pareiškėjui nebuvo įteikta Karinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl jo sveikatos būklės, nenurodyta galimybė tokią išvadą apskųsti. Mano, jog neatidėjus karo tarnybos dėl jo sveikatos būklės, būtų padaryta neatitaisoma žala jo sveikatai.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 46 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalvio santechniko pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo kvalifikaciją investavo reikšmingas finansines lėšas, kad galėtų praplėsti teikiamų paslaugų spektrą. Pareiškėjas už darbdavio apmokėtus mokymus ir dėl to gautus kvalifikacinius atestatus įsipareigojo įmonėje dirbti 5 metus, atestatų galiojimo laikotarpį arba padengti mokymosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo metu dalį reikšmingų paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali teikti tik dėl to, kad jos komandoje dirba būtent pareiškėjas, vienintelis turintis reikiamos kvalifikacijos atestatus. Pareiškėjui negalint vykdyti savo darbinių funkcijų, įmonė, siekdama užtikrinti nepertraukiamų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, būtų priversta ieškoti naujo darbuotojo, investuoti į naujo darbuotojo kvalifikacijos kėlimą. Pareiškėjas teigia, kad dėl karo tarnybos jis prarastų savo dabartinę darbinę poziciją įmonėje, realiai rizikuotų apskritai prarasti turimą darbą bei turėtų darbdaviui padengti pastarojo turėtas 1 327,54 Eur išlaidas, skirtas jo profesinės kvalifikacijos kėlimui.
Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 4 dalies nuostata, draudžianti darbdaviui atleisti darbuotoją, kuris yra pašauktas į privalomąją karo tarnybą, neapsaugo darbuotojo nuo atleidimo, pastarajam grįžus į darbą po karo tarnybos ir ši nuostata nedraudžia darbdaviui keisti tokio darbuotojo darbinę poziciją organizacijoje. Karo tarnybos neatidėjimo atveju jis minimaliai per 9 mėn. laikotarpį netektų net apie 4 090,23 Eur pajamų (454,47 Eur x 9 mėn.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog visos šios aplinkybės yra labai reikšmingos, atsižvelgiant ir į tai, kad jis turi labai daug įvairių kiekvieną mėnesį mokamų įsipareigojimų įvairiems asmenims. Jo turimi finansiniai įsipareigojimai kiekvieną mėnesį lemia apie 255,14 Eur būtinąsias išlaidas (97,49 Eur + 7,00 Eur + 52,69 Eur + 25,00 Eur + 4,51 Eur + 17,89 Eur + 50,00 Eur), nevertinant taip pat būtinųjų išlaidų maistui, drabužiams, higienos priemonėms ir kitiems būtiniausiems daiktams ir (ar) paslaugoms, kurių jis neturės jokių galimybių padengti atlikdamas karo tarnybą ir negalėdamas dirbti turimo darbo. Tvirtina, kad pradėjus nedelsiant atlikinėti karo tarnybą, jo asmeniniams interesams būtų padaryta neproporcingai didelė žala.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad neatidėjus karo tarnybos būtų padaryta ir neproporcingai didelė žala visuomenės interesams, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jo kvalifikaciją investavo reikšmingas finansines lėšas, kad galėtų praplėsti teikiamų paslaugų spektrą. Gi pareiškėjas už darbdavio apmokėtus mokymus ir dėl to gautus kvalifikacinius atestatus įsipareigojo įmonėje dirbti 5 metus, atestatų galiojimo laikotarpį. Šiuo metu dalį reikšmingų paslaugų darbdavys gali teikti tik dėl to, kad jo komandoje dirba būtent pareiškėjas, vienintelis turtintis reikiamos kvalifikacijos atestatus. Pareiškėjui negalint vykdyti savo darbinių funkcijų, įmonė taip pat negalėtų vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, dėl to įmonei grėstų sutartyse numatytos didelės sankcijos, be to, siekdama užtikrinti nepertraukiamų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, įmonė patirtų labai didelių nepatogumų ir papildomų finansinių išlaidų, kadangi būtų priverta ieškoti pamainos pareiškėjui.
Mano, jog krašto apsaugos ministras jo skundą išnagrinėjo neišsamiai, neįsigilino į jo pateiktus konkrečius argumentus ir motyvus dėl karo tarnybos atidėjimo būtent konkrečiai jo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių prašo krašto apsaugos ministro sprendimą ir skundžiamą sprendimą panaikinti ir karo tarnybą atidėti (el. byla, I tomas, b. l. 1-19, 144-162).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalimi ir Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, vienintelė institucija, įgaliota tikrinti asmenų sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas į karo tarnybą, yra Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisija. Nei Tarnyba, nei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras neturi įgaliojimų nustatyti asmens tinkamumą karo tarnybai pagal jo sveikatos būklę. Pažymi, kad Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato atskirą pagrindą tarnybos atidėjimui dėl sveikatos būklės.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui pasitikrinus sveikatą buvo nustatyta, kad jis yra tinkamas atlikti karo tarnybą. Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovo 2019 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu pateiktą Tarnybos Alytaus regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriui prašymą pakartotinai atlikti pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę dėl pasikeitusios sveikatos būklės, 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjo atstovui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pareiškėjui skirtas siuntimas Nr.7996 pakartotinai 2019 m. spalio 30 d. pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo į karo tarnybą. Dėl šių aplinkybių atsakovė mano, kad Tarnyba ir krašto apsaugos ministras pagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog jam nebuvo įteikta Karinės medicinos ekspertizės išvada dėl jo sveikatos būklės, nenurodyta galima tokios išvados apskundimo tvarka bei nesudarytos sąlygos kvestionuoti sprendimus, susijusius su sveikatos būkle. Pažymi, kad Medicinos ekspertizės akto Nr. 666/2019 8 lape pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad su galutiniu Ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka susipažino.
Atsakovė nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog jam buvo apribota teisė teikti laisvos formos prašymą. Atsakovė pripažįsta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta perrašyti prašymą, nes prašymas yra teikiamas Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu ir argumentai, kad yra pablogėjusi sveikatos būklė, nėra vertinami. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas perrašyti prašymo neatsisakė, o jo prašymo turinys liko iš esmės nepakitęs.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad karo tarnybos atlikimas sukelia tam tikrų nepatogumų ir apribojimų, bei daro žalą pareiškėjo asmeniniams interesams. Atsakovės teigimu, ši žala turi būti vertinama atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie viešojo intereso, o šio intereso institutas pabrėžia viešojo intereso prioritetą prieš individualių subjektų privačius interesus.
Dėl, pareiškėjo manymu, kilsiančios neproporcingai didelės žalos atsakovė pažymi, kad turimas darbas ir finansiniai įsipareigojimai savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos karo tarnybos atlikimas būtų negalimas. Tokio masto žala galėtų būti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiškėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiškėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų nepakanka konstatuoti tokio masto žalai asmeniniams interesams, kuri būtų neproporcingai didesnė už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytą pareigą atlikti karo tarnybą.
Atsiliepimas
Lietuvos kariuomenė, atsižvelgdama į pareiškėjo turimą darbą, kurį vertina, kaip nuolatinio arba ilgai trunkančio pobūdžio aplinkybę, atsiliepime teigia, kad atidėti tarnybos nėra pagrindo, nes būtų neįmanoma užtikrinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nuostatos (atlikti karo tarnybą kitu metu) įgyvendinimo, taip sudarant prielaidas apskritai išvengti prievolės atlikti privalomąją karo tarnybą ne tik pareiškėjui, bet ir bet kuriam darbą turinčiam Lietuvos Respublikos piliečiui.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad šaukimai atlikti karo tarnybą atnaujinti 2015 metais, todėl pareiškėjas, planuodamas karjerą ir asmeninį gyvenimą, bei prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus, turėjo pareigą įvertinti galimą riziką patekti į šauktinių sąrašus ir galimybę atlikti karo tarnybą savo noru pasirinkdamas tarnybos vietą ir laiką. Apie tai, kad pateko į 2019 metų šauktinių sąrašą, pareiškėjas žinojo.
Atsakovės tvirtinimu, kiekvienas karo prievolininkas, prieš prisiimdamas atsakomybes, įsipareigojimus bei planuodamas savo karjerą, bei asmeninį gyvenimą, turi įvertinti realią ir galimą riziką patekti į šaukiamųjų sąrašus, todėl yra suteikta galimybė savanoriškai atlikti karo tarnybą, pasirenkant tarnybos vietą, būdą ir laiką. Suprasdamas apie savo pareigą atlikti 9 mėnesius trunkančią karo tarnybą, pareiškėjas prisiėmė visą riziką dėl bet kokių įsipareigojimų. Mano, kad pareiškėjui atliekant karo tarnybą nebūtų padaryta neproporcingai didelė žala pareiškėjo asmeniniams ar darbo interesams (el. byla, II tomas, b. l. 16-22; IV tomas, b. l. 5-11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsisakymo atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybai pateikė prašymą atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, nes atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jei tarnybą atliktų kitu metu. Prašyme nurodė, jog yra įsipareigojęs darbdaviui už įgytą kvalifikaciją, turi paskolinių įsipareigojimų, yra sudaręs garažo nuomos sutartį (el. byla I tomas, b. l. 24, 167; II tomas, b. l. 28, 96; IV tomas, b. l. 17, 85). Kartu su prašymu pareiškėjas Tarnybai pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, darbo sutartį, susitarimus, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kredito sutartį, būsto draudimo liudijimą bei kitus dokumentus (el. byla, II tomas, b. l. 29-74; IV tomas, b. l. 18-62).
Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. ATRS-3354 informavo pareiškėją apie tai, kad Tarnybos Atrankos komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, nusprendė privalomosios pradinės karo tarnybos neatidėti (el. byla, I tomas, b. l. 25-27, 168-170; II tomas, b. l. 89-91, 97-99; IV tomas, b. l. 78-80, 86-88).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui (el. byla, I tomas, b. l. 110-123, 171-184; II tomas, b. l. 75-88; IV tomas, b. l. 64-77). Skunde pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 ir 2019 metais atidėti karo tarnybą dėl sveikatos sutrikimų. Prie skundo pareiškėjas pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. išrašus iš medicinos dokumentų, darbo sutartį, susitarimą, PVM sąskaitas faktūras, kvalifikacijos atestatą, pirkimo-pardavimo sutartį, pažymas ir kitus dokumentus (el. byla, I tomas, b. l. 188, 189; II tomas, b. l. 102, 103, 104-181; IV tomas, b. l. 91, 92, 98-165).
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 12-01-1451 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, Tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą (el. byla, I tomas, b. l. 127-129, 185-187; II tomas, b. l. 25-27; IV tomas, b. l. 14-16).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (toliau – Karo prievolės įstatymas).
Pareiškėjas prašymą atidėti privalomąją karo tarnybą pateikė vadovaudamasis Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, jei atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Privalomosios karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-753 redakcija) karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybą bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (toliau – Tarnybai) ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstą prašymą atidėti tarnybą.
Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti prašyme nurodytą galimą neproporcingai didelę žalą, įrodyti, jog šios žalos būtų išvengta, jei karo prievolininkas tarnybą atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nepagrįsti prašymai nenagrinėjami. Jei nepagrįsta tik prašymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis.
Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiga įrodyti neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybą atliktų kitu metu, tenka karo prievolininkui.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktą privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka apskritai gali būti atidedama tik su sąlyga, kad karo prievolininkas tarnybą atliks kitu metu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų (Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Vienas iš privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdų yra nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas (Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai (Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. prašymų, pareiškėjas neproporcingai didelę žalą asmeniniams ir visuomeniniams interesams grindžia turimais finansiniais įsipareigojimais, privalomais mokėti mokesčiais, darbinėmis funkcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojimais darbdaviui, sveikatos būkle (el. byla, II tomas, b. l. 28, 96).
Kaip matyti iš darbo sutarties, kuri sudaryta 2014 m. rugsėjo 23 d., pareiškėjas šaltkalvio – santechniko pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2014 m. m. rugsėjo 24 d. (el. byla, I tomas, b. l. 37-39). Darbo sutartis pakeista 2015 m. birželio 1 d. Susitarimai dėl kvalifikacijos kėlimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo sudaryti 2017 m. balandžio 17 d. ir 2017 m. spalio 9 d., t. y. praėjus trejiems metams nuo pareiškėjo įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, I tomas, b. l. 40, 45). Byloje ginčo, jog pareiškėjas 2017 metais baigė 1 savaitės trukmės Garo ir karšto vandens vamzdynų priežiūros meistro mokymo programą ir išklausė 20 val. kvalifikacijos tobulinimo mokymo programą tema „Asmuo, atsakingas už šilumos ūkio eksploatavimą“, nėra (el. byla I tomas, b. l. 42, 43). Kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas pareiškėjui 2017 m. lapkričio 15 d., patvirtina, kad pareiškėjui suteikta teisė eiti neypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir neypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas (el. byla, I tomas, b. l. 47), tačiau Tarnybai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas patvirtina, kad pareiškėjo darbo funkcijos nepasikeitė nuo pat jo įsidarbinimo įmonėje dienos, o rašte nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti atidėta karo tarnyba, yra bendro pobūdžio ir niekaip nepagrindžia neproporcingos žalos visuomeniniams interesams. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nėra didelis (el. byla, I tomas, b. l. 49). Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo mėnesinės įmokos taip pat nėra didelės (el. byla, I tomas, b. l. 58).
Tai, kad pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, privalo išlaikyti būstą, mokėti mokesčius, o taip pat pareiškėjo atliekamos darbinės funkcijos Bendrovėje, negali būti besąlyginis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl karo tarnybos atidėjimo. Pareiškėjo prie prašymo pateikti dokumentai neįrodo, kad pareiškėjui 9 mėnesius atliekant tarnybą, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Laikinas atsitraukimas nuo darbo dėl tarnybos nėra siejamas su darbo ar verslo praradimu, darbo vietos neišsaugojimu. Konstitucinė teisė į darbą bei verslą (Konstitucijos 48 straipsnis) negali paneigti asmens konstitucinės pareigos atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Pagal Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą dėl laikinų sveikatos sutrikimų karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama, kai patikrinus jų sveikatos būklę, nustatoma, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas dėl laikinų sveikatos sutrikimų yra savarankiškas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka pagrindas.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 5 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII – 1810 redakcija) nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie nustato karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius (toliau – koviniai būriai), civilinę krašto apsaugos tarnybą ar tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir tikrosios karo tarnybos karių, statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą (toliau – statutiniai tarnautojai), žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį (toliau – žvalgybos pareigūnai), šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo (sutrikimo) sunkumo laipsnio (toliau – sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis) nustatymo, taip pat kitų šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 379 redakcija).
Pagal Nuostatų 2 punktą, asmenų sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – Komisija). Nuostatų 4 punktas nustato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – tarnyba) vado patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais ir Nuostatais.
Pagal Nuostatų 6 punktą Komisija sudaroma iš pakomisių: centrinės pakomisės, susidedančios iš šių narių: pirmininko, gydytojų specialistų ir psichologo (Nuostatų 6.1.1 papunktis); regioninių pakomisių, susidedančių iš šių narių: pirmininko, šeimos medicinos paslaugas teikiančių šeimos gydytojų, gydytojų specialistų ir psichologo; regioninių pakomisių skaičių ir veiklos regioną nustato Lietuvos kariuomenės vadas (Nuostatų 6.1.2 papunktis).
Karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tarnybą aktyviajame rezerve, šaulių, stojančių į kovinius būrius, privalomosios karo tarnybos karių, šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, medicinos ekspertizę atlieka Komisijos regioninės pakomisės (Nuostatų 7.2.1 papunktis).
Komisijos regioninės pakomisės gydytojai, atlikdami karo prievolininkų, kurių sveikata patikrinta kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atranką pagal sveikatos būklę, analizuoja Nuostatų 14.3 papunktyje nurodytuose medicinos dokumentuose pateiktą informaciją ir jos pagrindu priima ekspertines išvadas (Nuostatų 30 punktas). Ekspertinė išvada – Komisijos pakomisės gydytojo specialisto, šeimos medicinos paslaugas teikiančio šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamojo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Nuostatų 5.2 papunktis). Ekspertinių išvadų pagrindu priimamas ekspertinis nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės (Nuostatų 5.5 papunktis).
Karo medicinos centro Regioninė V pakomisė Kaune 2019 m. vasario 21 d. priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 666, jog pareiškėjas yra tinkamas privalomai pradinei karo tarnybai (el. byla, I tomas, b. l. 196, 197). Šis ekspertinis nutarimas priimtas remiantis Komisijos pakomisės gydytojų specialistų išvadomis. Ekspertinis nutarimas įformintas krašto apsaugos ministro patvirtintos formos ekspertinio nutarimo pažyma. Pažyma galioja iki 2024 m. vasario 21 d. Karo medicinos centro Regioninė V pakomisės Kaune 2019 m. vasario 21 d. ekspertinio nutarimo Nr. 666 teisėtumas ir teisingumas Nuostatų nustatyta tvarka nepaneigtas. Medicinos ekspertizės akte Nr. 666/2019 nurodyta, kad pareiškėjas su galutiniu ekspertiniu nutarimu susipažinti atsisakė. Pareiškėjas išreiškė pageidavimą atsiimti ekspertinio nutarimo pažymos kopiją. Šį pageidavimą pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. patvirtino savo parašu (el. byla, II tomas, b. l. 194).
Nuostatų 52 punkte nustatyta, kad ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai (jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo). Byloje duomenų, jog pareiškėjui buvo apribota teisė apskųsti ekspertinį nutarimą Nuostatų 52 punkte nustatyta tvarka, nėra. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta ekspertinio nutarimo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo ekspertinį nutarimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad pareiškėjas ekspertinio nutarimo apskundimo teise nesinaudojo, nors ir buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko.
Medicinos dokumentų 2019 m. rugpjūčio 7 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) diagnozuotas 2019 m. rugpjūčio 7 d. Medicinos dokumentų 2019 m. rugpjūčio 7 d. išraše gretutinių susirgimų ir komplikacijų nenurodyta (el. byla, I tomas, b. l. 30). UAB „MediCa klinika“ medicinos dokumentų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nurodyta, kad kairio kelio (duomenys neskelbtini) požymiai pareiškėjui buvo nustatyti 2019 m. kovo 28 d. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. gydytas ir konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo, 2019 m. balandžio 29 d. taikytas reabilitacinis gydymas (el. byla, I tomas, b. l. 31).
Byloje duomenų, jog Komisija iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų buvo gavusi papildomos rašytinės informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, nėra. Pagal Nuostatų 46 punktą Komisija privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą tuomet, kai iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų gauna papildomos rašytinės informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę ir ši informacija gali turėti įtakos asmens tinkamumo tarnybai nustatymui.
Nustatyta, kad Tarnybos Alytaus regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovo prašymą ir papildomai pateiktus medicinos dokumentų išrašus, 2019 m. spalio 4 d. išdavė pareiškėjui siuntimą į Komisiją, pagal kurį pareiškėjas buvo siunčiamas 2019 m. spalio 30 d. pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo priimant į tarnybą (el. byla, II tomas, b. l. 185, 190, 195). Byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėjas dėl kairio sąnario tinimo ir skausmo pas šeimos gydytoją kreipėsi 2019 m. kovo 22 d. (el. byla, V tomas, b. l. 25). Kaip jau buvo nurodyta, ekspertinis nutarimas dėl pareiškėjo tinkamumo privalomajai pradinei karo tarnybai priimtas 2019 m. vasario 21 d. Tarnybos Alytaus regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyrius, 2019 m. spalio 4 d. išduodamas pareiškėjui siuntimą į Komisiją, pagal kurį pareiškėjas buvo siunčiamas 2019 m. spalio 30 d. pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo priimant į tarnybą, Nuostatų reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. į Komisiją pasitikrinti sveikatos nenuvyko, prašymo atidėti sveikatos patikrinimą Tarnybos Alytaus regioninis karo prievolės ir komplektavimo skyriui nepateikė.
Teismas, atsižvelgdamas į visų byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, atsisakydami pareiškėjui atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą, Karo prievolės įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
K. B. skundą atmesti.
K. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.