Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – I. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tokia situacija susidarė ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, netinkamo funkcijų atlikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. teismo sprendime nurodytas 30 dienų veiksmų atlikimo terminas yra visiškai pakankamas, kad skolininkas organizuotų sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir šiuos dokumentus kartu su patvirtintais žemės sklypų planais, perduotų Žemėtvarkos skyriui. Teismo sprendimo nurodytas 30 dienų terminas baigėsi 2014-08-01. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog skolininkas pagrįstai galvojo, kad teismo sprendimą yra tinkamai įvykdęs 2014-11-17. Apelianto nuomone, jau tuomet skolininkas vėlavo įvykdyti teismo sprendimą 108 dienas, o nuo skolininko sužinojimo apie teismo sprendimo neįvykdymą iš Žemėtvarkos skyriaus 2016-01-15 rašto iki 2016-03-01 dienos, kai teismas išnagrinėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir priėmė atitinkamą nutartį, praėjo dar 42 dienos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktą jokių įrodymų, kad skolininkas ištaisė kadastrinių matavimų trūkumus ir pateikė atitinkamus dokumentus žemėtvarkos skyriui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėdamas šių įrodymų ir atsižvelgdamas, kad nutarties priėmimo dieną skolininkas vėluoja įvykdyti sprendimą net 150 dienų, privalėjo tenkinti antstolio prašymą skirti baudą. Aplinkybė, kad skolininkas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis 2016-02-25 raštu perdavė žemėtvarkos skyriui kadastrinių matavimų bylas, neįrodo tinkamo teismo sprendimo įvykdymo;

2. kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas patvirtina ir NŽT tinklalapyje paskelbti minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylų 2016-03-04 tikrinimo aktai. Kadangi dėl skolininko kaltės ilgą laikotarpį žemėtvarkos skyrius negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į didelės vertės turtą, skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą turi būti skirta maksimali įstatyme nustatyta bauda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su pareiškimu dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo neįvykdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo 2014-09-10 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1947-815/2013 dėl skolininko Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo per 30 dienų perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis, išieškotojo L. I. naudai. Sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planai su pažymėtomis dalimis bei šių dalių plotais, į kuriuos E. L. pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1947-815/2013 turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 17 d. raštu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“ buvo perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, prašant pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą (b.l. 16).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (UAB „Kelprojektas“) per Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 524 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 67 p. nustatytą terminą, t. y. per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. lapkričio 17 d. rašto „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“ pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui nebuvo grąžintos sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos su nurodytais trūkumais, todėl buvo manoma, jog pateikti sklypų planai buvo suderinti.

Vilniaus miesto savivaldybėje 2016 m. sausio 18 d. (po vienerių metų ir dviejų mėnesių) buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pakartotinai patikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. A51-98788/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo“ Skyriui perduotus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dokumentus ir UAB „Kelprojektas“ parengtas minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir nustatė, kad minėtų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentai neatitinka kadastro duomenų bylose esančių žemės sklypų planų ir nurodė trūkumus (b.l. 17-20). Byloje esantis 2016-02-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB „Kelprojektas“, kuriame prašoma skubiai pataisyti neatitikimus (b.l. 21) , bei 2016-02-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo perduodamos patikslintų kadastrinių matavimų bylos (b.l. 28), patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. sausio 15 d. raštą atlieka veiksmus, kad būtų įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo ne tik patikslinti sklypų kadastrinius matavimus, bet ir koreguoti Administracijos direktoriaus įsakymus. Taigi minėti veiksmai ir dokumentai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui buvo pateikti per protingą terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikdama savo kompetencijos ribose atlieka visus nuo jos priklausančius veiksmus būtinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. vykdomuoju raštu nustatyto įpareigojimo įgyvendinimui protingais terminais.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas patvirtina ir NŽT tinklalapyje paskelbti minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylų 2016-03-04 tikrinimo aktai. Tačiau toks atskirojo skundo argumentas atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2016-03-01, o apelianto atskirajame skunde nurodomi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikrinimo aktai, buvo priimti 2016-03-04. Taigi teismas negalėjo įvertinti dar nepriimtų sprendimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-03-25 rašto „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų tikslinimo“ matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į UAB „Kelprojektas“, prašydama pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius sklypų kadastrinius matavimus (b.l. 66-67). Remiantis Tvarkos 106 (1) punktu, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja kadastrinių matavimų atlikimą, kuriuos atlieka UAB „Kelprojektas“, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pati neatlieka kadastrinių matavimų. Taigi apeliacinės instancijos teismo teigimu, vertinant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus organizuojant kadastrinių matavimų rengimą ir šių veiksmų nesiejant su pačiu kadastrinių matavimų atlikimu, darytina išvada, jog ji per protingą terminą atlieka visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. organizuoja kadastrinius matavimus, iš matininkų gautas kadastrinių matavimų bylas teikia Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, todėl CPK 771 str. 5 d. nustatytų pasekmių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei išieškotojo naudai taikymas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei yra teisėta ir pagrįsta, todėl išieškotojo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo d. nutartį palikti nepakeistą.