Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietisbe pastovios gyvenamosios vietos, deklaravęs gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2018 m. birželio 3 d. apie 17 val. 30 min., būdamas garažų masyvo teritorijoje, esančioje prie R. J. ir Sietyno gatvių sankirtos, Vilniuje, asmeninio konflikto metu, sudavė V. A. 3 smūgius kumščiais į galvos sritį, taip pat 2 kartus peiliu V. A. smogė į nugaros sritį ir 1 kartą peiliu smogė į petį, dėl ko V. A. buvo sutrikdyta sveikata ir dėl ko jis po įvykio buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktą specialisto išvadą Nr. G 1919/2018 (01) V. A. nustatytos trys durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros dešinėje krūtininėje dalyje bei nugaros kairėje krūtininėje srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje; sužalojimai galimai padaryti pjaunančių - duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, durtinė - pjautinė žaizda nugaros dešinėje, sukėlusi oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą; durtinės - pjautinės žaizdos kairio peties srityje, nugaros kairėje krūtininėje srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi nurodytais veiksmais K. G. sunkiai sutrikdė kito žmogaus – nukentėjusiojo V. A. sveikatą.

Apžiūrėjus įvykio vietą, 2018 m. birželio 3 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra garažų masyvo teritorija, esanti Sietyno - Jankausko g., Vilniuje. Garažų masyvo teritorija yra aptverta tinklo tvora. Kairiajame kampe dalis tinklo yra nuimta. Šalia tvoros ir garažo Nr. 1510 yra sukrautos šiukšlės, seni baldai, tušti buteliai, maisto likučiai. Į šalia esantį medį yra atremta medinė baldo dalis, ant kurios yra raudonai rudos spalvos dėmės. Tokios pat dėmės yra ant medžio lapų, žemės, mėlynos spalvos talpos su šiukšlėmis. Garažo durys yra atidarytos. Garaže, ant žemės, yra sukrautos šiukšlės ir drabužiai. Garaže yra čiužinys, ant kurio yra patalynė, spintelė ir fotelis, prie kurio, ant žemės, yra taškai ir bala raudonai rudo skysčio (t. 1, b. l. 20-29).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio metu bei kitus byloje surinktus duomenis, ištirtus teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. birželio 3 d. apie 17 val. 30 min., garažų masyvo teritorijoje, esančioje prie R. J. ir Sietyno gatvių sankirtos, Vilniuje, kilo konfliktinė situacija, kurioje dalyvavo, be kita ko – kaltinamasis K. G. ir V. A., bei šiame konflikte K. G. savo turėtu virtuviniu peiliu sudavė tris smūgius V. A. – vieną kartą į petį, o du kartus – į nugaros sritį. Nurodytų faktinių aplinkybių kaltinamasis neneigia, nurodydamas, jog nors tiksliai aplinkybių neprisimena, nes viskas buvo labai greitai, tačiau tada jie buvo keturiese – jis, nukentėjusysis, A. G. ir asmuo, kurį vadina „Šreku“, nurodė, kad kilo konfliktas, kiek atsimena, dėl jo (kaltinamojo) buvusio žmonos A. G., jam, kiek atsimena, pirmas sudavė nukentėjusysis, jis taip pat sudavė, kilo muštynės, jam (kaltinamajam) buvo suduoti smūgiai į galvą, todėl jis, gindamasis, savo turėtu peiliu sudavė nukentėjusiajam. Kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta, jog sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei dėl to nuoširdžiai gailisi. Atitinkamos aplinkybės dėl kilusio konflikto – muštynių, patvirtintos ir nukentėjusiojo, liudytojos A. G. ir liudytojo D. P. (kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent jis – asmuo, kurio pravardė „Šrekas“) parodymuose ikiteisminio tyrimo metu; tam tikros aplinkybės dėl įvykio vietos, peilio užfiksuotos ir apžiūrų protokoluose.

Teismas, įvertinęs jau minėtus nukentėjusiojo V. A. ir liudytojų A. G. ir D. P. parodymus, matyti, kad dėl pačio konflikto eigos yra tam tikrų neatitikimų, pastebint, kad kaip matyti, konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis V. A. bei liudytojas D. P. buvo neblaivūs. Vis dėlto sugretinęs kaltinamojo parodymus su jau minėtais – nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, teismas daro išvadą, kad kilus konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, buvo suduoti atitinkami smūgiai, tarp jų – kaltinamojo neneigiami trys smūgiai nukentėjusiajam į galvą, o vėliau kaltinamasis, išsitraukęs turėtą peilį, sudavė juo nukentėjusiajam tris smūgius – vieną smūgį į petį ir du smūgius į nugaros sritį.

Kaip matyti iš specialisto išvados, vienas iš suduotų smūgių į nugaros sritį – durtinė - pjautinė žaizda nugaros dešinėje, sukėlusi oro susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas“ sunkiam sveikatos sutrikdymui prilyginamos konkrečios būklės (sužalojimai), tarp jų pagal 6.6.9 punktą prie sunkaus sveikatos sutrikdymo priskiriamas krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu. Duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, specialistė Jana Bytautaitė paaiškino, kad jau minėta durtinė – pjautinė žaizda nugaros dešinėje prilyginta sunkiam sveikatos sutrikdymui kaip krūtinės ląstos ertmės kiauryminis sužalojimas, kadangi pagal medicininius duomenis matyti, jog nukentėjusiajam po smūgio buvo susikaupę oro dešinėje krūtinplėvės ertmėje, o oras gali susikaupti tik dviem atvejais – arba dėl plaučių pažeidimo (dėl ligos ar traumos), arba dėl kiauryminio sužalojimo; kadangi šiuo atveju nebuvo jokių duomenų apie plaučių sužalojimą, o buvo nustatyta durtinė žaizda peiliu, dėl to ir buvo padaryta išvada, kad minėta žaizda – kiauryminė, lėmusi oro susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, t. y. sukus sveikatos sutrikdymas.

Taigi įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra patvirtinta, kad minėtais smurtiniais veiksmais, tarp jų – smūgiu peiliu į nukentėjusiojo nugarą, kaltinamasis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaip minėta, kaltinamasis savo veiksmus grindžia gynyba – t. y. nurodo, kad smūgius peiliu jis sudavė gindamasis. Vis dėlto teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog kaltinamasis būtų veikęs būtinosios ginties, kaip jo atsakomybę šalinančios aplinkybės, sąlygomis.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad minėto įvykio metu kaltinamajam taip pat buvo suduoti smūgiai (t. 1, b. l. 55) – o būtent, smūgiai į galvos sritį, bei kad šiuos smūgius sudavė liudytojas D. P., kuris parodė ikiteisminio tyrimo metu, jog nusprendė į konfliktą įsijungti jau po to, kai kaltinamasis išsitraukė peilį ir su juo smogė nukentėjusiajam. Pastebėtina, kad kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja A. G. aiškiai ir kategoriškai negalėjo nurodyti, kuriuo momentu minėti smūgiai į kaltinamojo galvą buvo suduoti, argumentuojant, kad viskas vyko greitai/buvo neblaivūs ir pan. Kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog galimai jis jau turėjo peiliuką rankoje, kai pajuto smūgius į galvą.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas bei suformuotą teismų praktiką, būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, pavyzdžiui, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, tačiau yra netikėtai užpulta. Vis dėlto šiuo atveju konflikte, kaip matyti, dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis, be to, būtent tarp jų ir kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Pažymėtini ir konkretūs kaltinamojo atlikti veiksmai – trys suduoti smūgiai peiliu (du į nugarą ir vienas į petį), t. y. pakankamai intensyvaus pobūdžio smūgiai, kurie vertintini kaip puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiai kokius puolimo veiksmus kaltinamojo atžvilgiu atliko nukentėjusysis, nuo kurių gindamasis jis ir sudavė peiliu minėtus smūgius, kaltinamasis nenurodė. Nors, kaip minėta, kaltinamajam buvo suduoti smūgiai į galvą su pagaliu (taburetės koja), iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad šiuos smūgius sudavė ne nukentėjusysis (kas, pripažintina, kaltinamajam turėjo būti akivaizdu ir įvykio metu, nes, kaip matyti, jis konfliktavo su prieš jį esančiu nukentėjusiuoju, savo ruožtu smūgiai buvo į jo galvą iš nugaros). Tačiau, kaip matyti, kaltinamasis išsitraukęs peilį, puolė būtent nukentėjusįjį ir sudavė jam jau minėtus tris smūgius. Juolab atkreiptinas dėmesys, kad kaip pripažino kaltinamasis, konfliktas kilo dėl A. G. – buvusios kaltinamojo sutuoktinės, kuri įvykio metu artimai bendravo su nukentėjusiuoju, t. y. iš esmės konfliktas su nukentėjusiuoju vyko dėl asmeninių priežasčių. Savo ruožtu jokio konflikto su liudytoju D. P. motyvų ar kad apskritai su juo būtų konfliktavęs, kaltinamasis nenurodė. Taigi nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, kilusio konflikto metu siekė sužaloti būtent nukentėjusįjį, bei suvokė, kad suduodamas nukentėjusiajam peiliu (kaip minėta – ne vieną kartą) – sutrikdys jo sveikatą bei atitinkamu būdu siekė veikti.

Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą bei teismo argumentus, kodėl nagrinėjama situacija nevertintina kaip būtinoji gintis, teismas konstatuota, kad kaltinamojo K. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra neabejotinai įrodyta, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – sunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teisiamojo posėdžio metu K. G. dėl aktualių faktinių aplinkybių prisipažino, nurodė, kad gailisi, išreiškė savo nuoširdų apgailestavimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų – už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu (t. 1, b. l. 94-109), nedirbantis (teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirbo nelegaliai). Duomenų apie jo gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, nėra.

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, tiek apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, tiek ir konkrečia nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau minėta taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai bausmė skiriama už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Savo ruožtu įvertinus nusikaltimo sunkumą, be to, ir kaltinamojo asmenybę (kaip minėta – nors neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis ir pan.), spręstina, kad aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti švelnesnės rūšies nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nenustatyta.

Nustatant konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į jau minėtų bausmės individualizavimui aplinkybių visumą, ypač akcentuojant, jog pagal byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo sveikatą, atitinkamas sužalojimas (sužalojimai), nors kėlė grėsmę jo gyvybei (kaip matyti, jis buvo hospitalizuotas dėl susikaupusio oro deš. Pleuros ertmėje, t. 1, b. l. 32-33), tačiau, kaip matyti, jis gana greitai buvo išleistas ambulatoriniam gydymui bei duomenų apie liekamuosius minėto sužalojimo (ar kitų patirtų sužalojimų) reiškinius, byloje nėra. Pažymėtina, kad ir pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Taigi įvertinęs šiuo duomenis bei jau akcentuotą aplinkybę, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad jam skirtina bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmei – o būtent, laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis iš esmės pripažino faktines aplinkybes ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 3 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 3 d. iki liepos 3 d. (t. 1, b. l. 133-135). Kardomoji priemonė buvo tęsiama: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2018 m. liepos 3 d. (t. 1, b. l. 113-115), 20018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi – dviem mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. (t. 1, b. l. 154-156), o 2018 m. spalio 24 d. nutartimi – 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 3 d. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, šis suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną kardomosios priemonės – suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas, kadangi jo skyrimo pagrindai nėra išnykę.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fonui padarytą 214,45 eurų žalą dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo (t. 1, b. l. 69-74).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta patirta žala kilo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl padaryto sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręstini vadovaujantis BKPK 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti K. G. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką šioje byloje nuo 2018 m. birželio 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2018 m. lapkričio 23 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2018 m. lapkričio 23 d.

Kaltinamajam K. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 214,45 eurų (du šimtus keturiolika eurų 45 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo V. A. gydymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką su kompaktine laikmena – palikti saugoti byloje;

2) voką su peiliu ir voką su penkiais tamponais, saugomą Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, t. 1, b. l. 171) – sunaikinti;

3) voką su K. G. daiktais, saugomą Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, t. 1, b. l. 171) – grąžinti K. G., o jam neatsiėmus per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.