- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- I-239-353/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- P. G., Z. G., M. S., R. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno technologijos universiteto
- Kategorijos
- 1.7Konkurencija
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai EL Ostai, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei N. P.
trečiojo suinteresuoto asmens Kauno technologijos universiteto atstovui K. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų patikslintą skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir administracinio akto dalies panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus 1997 m.rugsėjo 29 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 106 punkte-organizuoti laisvų žemės sklypų, esančių Kauno mieste Ateities pl.-Intako g.-Nemajūnų g. bei Naktigonės g.teritorijoje ( iki 1940 m.Pažaislio valsčiaus, A. A. A. G. turėtoje žemėje) formavimą, kadastrinių matavimų rengimą, atliekant geodezinius matavimus ir šių žemės sklypų planų patvirtinimą bei pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to prašė panaikinti 2009 m.kovo 10 d.Kauno apskrities viršininko sprendimų Nr.9374, Nr.9371, Nr.9372 dalį- 4 punktus, kuriuose numatyta, kad P. G. nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,6770 ha žemės bus atkurtos vėliau ( sprendimas Nr.9374); P. G. nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,4539 ha bus atkurtos vėliau ( sprendimas Nr.9371); P. G. nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 1,486 ha žemės bus atkurtos vėliau ( sprendimas Nr.9372).
Patikslintame skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjai 1991 metais pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į A. G. turėtą žemę Kauno apskrityje Amalių kaime. 2007 m.balandžio 3d. Kauno miesto savivaldybės administracija Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė tik dalies A. G. valdytoje žemėje laisvų žemės sklypų schemą. 2008 m.liepos 31 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu atsakovo veiksmų nepripažino vilkinimu, nes laikėsi pozicijos, kad planai ruošiami. Praėjus 8 mėnesiams nuo sprendimo, atsakovas vengia atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. 2007 m.liepos 17 d. pakoreguota preliminariai laisvos žemės schema, tačiau ten nebuvo atvaizduota visa laisva žemė. Minėtu sprendimu panaikintas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo Ateities pl.144 pardavimo, tačiau jis nebuvo įtrauktas į šią pakoreguotą schemą ir tik dabar ruošiamasi šį sklypą grąžinti pareiškėjui.Schemoje nebuvo pažymėta kaip laisvas sklypas Intako gt.7D (V-12-56), tačiau jis grąžintas pareiškėjams.Taip pat grąžintas sklypas Saulainių gt.16, nors nurodytoje schemoje jis nebuvo pažymėtas kaip užimtas.Taip pat grąžintas sklypas Saulainių g.3 ( V-12-58). Šiuo metu patvirtinti žemės sklypų Raktažolių g.24 (V-12-57) ir Naktigonės g.19( V-12-52-3) ribos ir jie bus grąžinti pareiškėjui.Minėtoje schemoje šie sklypai buvo pažymėti kaip užimti.Šie duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, kad pakoreguotoje preliminarai laisvos žemės schemoje nėra nurodyti visi laisvi žemės sklypai, kurie yra A. G. valdytoje žemėje. Pareiškėjams žinoma, kad yra laisvos žemės masyvas prie ruošiamo tiest Kauno pietrytinio aplinkelio, kitas tarp aplinkelio ir planuojamos europinės geležinkelio vėžės ir trečias, į kurį pretenduoja Kauno technologijos universitetas, nors jame nėra vykdoma su mokslu susijusi veikla. Atsakovas šiuos sklypus vengia nurodyti kaip laisvus ir nevykdo jai priskirtų funkcijų ir tuo pažeidė LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 106 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėjai mano, kad ginčijamais Kauno apskrities viršininko sprendimais pažeidžiamos jų teisės, kadangi atkūrus nuosavybės teises į dalį žemės, nurodyta, kad į kitą žemės dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato galimybės, esant laisvai žemei nuosavybės teises atkurti vėliau.Nuosavybės teisių atkūrimo procesas baigiasi, todėl toks sprendimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius.
Teisme pareiškėjai ir jų atstovė palaikė skunde nurodytus reikalavimus. Pareiškėjų atstovė papildomai paaiškino, kad jų prašymu UAB „Dagrame“ padarė preliminariai laisvos žemės sklypų planus ir patvirtino, kad yra 3 laisvos žemės sklypai. Tai 449 m(2) sklypas prie ruošiamo pietrytinio Kauno miesto aplinkelio, kitas 12600 m(2) ( iš jo 4664 m(2) eurovėžė) apie bendrajame plane numatytą europinės vėžės geležinkelį ir KTU pretenduojamą teritoriją ir trečias 304 m(2) dydžio Naktigonės gatvėje.Todėl atsakovas turėjo šiuos sklypus įvardinti kaip laisvus.Pareiškėjo argumentus dėl vilkinimo patvirtina tai, kad teismo posėdyje atsakovo-Kauno savivaldybės administracijos atstovo pateiktame plane 446 m(2) žemės sklypas prie pietrytinio aplinkelio jau parodytas kaip laisvas ir grąžintinas pareiškėjams. Reikalavimo dėl 304 m(2) žemės sklypo Naktigonės gatvėje suformavimo atsisakė, kadangi šis sklypas suformuotas.Taip pat nurodė, kad nėra aišku, ar eurovėžė bus tiesiam bendrajame plane nurodytoje vietoje. Prie KTU priklausančių pastatų nėra pagrindo formuoti didelį žemės sklypą, kadangi jie nėra eksploatuojami mokslo reikmėms, o Kauno m Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 m.gegužės 19 d. raštu atsakė, kad toks planas nebus rengiamas.
Šalies argumentai
A. K. miesto savivaldybės atstovė prašė skundo nepatenkinti.Nurodė, kad klausimą dėl vilkinimo išsprendė Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m.liepos 31 d. sprendimu nepripažinęs jų veiksmų vilkinimu, todėl dėl šio reikalavimo byla turi būti nutraukta. Reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko sprendimų 4 punktus yra nepagrįstas, kadangi jokių teisinių pasekmių pareiškėjams tai nesukels.Nurodė, kad pareiškėjams jau grąžintas yra 304 m(2) žemės sklypas Naktigonės gt.19. Kiti sklypai į kuriuos pretenduoja pareiškėjai užimti planuojamu pietrytiniu aplinkeliu ir europinės vežės geležinkeliu bei KTU ruošiamu detaliuoju planu. Papildomai pateikė duomenis ir paaiškino, kad 449m (2) žemės sklypas (V-12-70), kuris patenka į perspektyvinės infrastruktūros teritoriją prie ruošiamo pietrytinio aplinkelio pripažintas laisvu, todėl duomenys pateikti Kauno AVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašė skundo nepatenkinti. Nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos LR Vyriausybės nutarime Nr.1057 numatyta tvarka, t.y. gavęs visą medžiagą iš savivaldybės administracijos. 2009 m.rugsėjo-lapkričio mėnesiais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į keletą sklypų. Ginčijamų sprendimų dalies-4 punktų panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens K. T. universiteto atstovas prašė skundą atmesti, kadangi prie jų nuosavybės teise valdomų pastatų Raktažolių gatvėje ruošiamas detalusis planas ir vykdomos detaliojo planavimo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pirmu reikalavimu pareiškėjai prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti LR Vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057“ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus, priskirtus jų kompetencijai. Pareiškėjai prašo suformuoti laisvus žemės sklypus buvusioje A. G. žemėvaldoje ir kaip aplinkybę, kuri neleidžia laiku pabaigti nuosavybės teisių atkūrimą, nurodo vilkinimą, t.y.kad savivaldybės administracija vengia atlikti tam skirtus veiksmus. Iš esmės pareiškėjai prašo suformuoti žemės sklypus, kurie nurodyti jų pateiktame UAB „Degrame“ nubraižytame žemės sklypo plane (T.1.b.l.189). Šiame plane nurodyti trys žemės sklypai, kurie gali būti laikytini kaip laisvi. Tai 449 m(2) sklypas Nr.1 prie planuojamo pietrytinio Kauno miesto aplinkelio, sklypas Nr.2 numatytas 12600 m(2) ploto, kuris įeina į planuojam europinės vėžės geležinkelio teritoriją ir teritoriją, detaliuoju planu projektuojamą prie K. T. universiteto valdomų pastatų Raktažolių gatvėje. Sklypas Nr.3 nurodytas 304 m(2) ir yra Naktigonės gatvėje. Kad atsakyti į pareiškėjų keliamą reikalavimą, būtina įvertinti ar yra pateikta duomenų apie laisvą neužstatytą žemės plotą, kuriame galima būtų suprojektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir ar savivaldybė vilkina tokius sklypus suprojektuoti. Vilkinimą pareiškėjai nurodo kaip aplinkybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks reikalavimas išspręstas 2008 m. liepos 31d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ir dėl to byla turi būti nutraukta. Pareiškėjai nurodo, kad būtent po šio sprendimo atsakovas neatliko veiksmų, kurie priskirti jo kompetencijai, todėl šioje byloje ši aplinkybė nagrinėtina ir vertintina.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypas esantis Naktigonės gt. (V-12-62), kuris pareiškėjų pateiktame plane nurodytas kaip Nr.3 yra suformuotas kaip laisvas ir apie tai pareiškėjai informuoti 2009 m.lapkričio 5d. Urbanistikos skyriaus vedėjo raštu ( T.1., b.l.170-171). Dėl to ginčo neliko, teisminio nagrinėjimo metu dėl šio sklypo reikalavimo dalies pareiškėjai atsisakė. Taip pat nagrinėjant bylą atsakovo atstovė pateikė duomenis, kad žemės sklypas, kurios pareiškėjų minėtame plane įvardintas kaip Nr.1, suformuotas kaip laisvas 446m(2) žemės sklypas (V-12-70)( T.2.b.l.48-49). Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad yra laisvos žemės teritorijoje, kuri pareiškėjų minėtame plane pažymėta kaip Nr.2 ir yra išsidėsčiusi nuo planuojamo pietrytinio Kauno m. aplinkelio ribos, įeina į europinės vėžės bei KTU planuojamą teritoriją.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m.birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama grąžinant natūra laisvą ( neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš pretendentų atkurti nuosavybės teises išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir tuomet, kai iki 1995 m.birželio 1d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta žemės sklypų, naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų- įvairių veikos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus komplekso, tame tarpe ir transporto objektų, tai pat žemės sklypų, numatomų naudoti valstybiniams geležinkeliams, bendrosioms gyventojų reikmėms, savivaldybių funkcijoms vykdyti skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendrajam (viešajam) naudojimui. Iš to seka, kad įstatymų leidėjas nuosavybės atkūrimo santykiuose pirmenybę skirdamas nacionalizuotą turtą sugrąžinant natūra, kartu numatė galimybę šį turtą išpirkti ir nuosavybės teises atkurti kitais būdais. Sprendžiant skundo reikalavimą būtina nustatyti, ar teritorija, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti paruošti laisvus žemės sklypus, yra valstybės išperkama žemė, ar nuosavybės teisės gali būti atkuriamos natūra.
Administracinių teismų praktikoje sprendžiant šios kategorijos administracines bylas nurodyta, kad esminis ir pagrindinis požymis, jungiantis žemės išpirkimo atvejus, yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008m.birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(502)-927/08).Ten pažymėta, kad formuojant administracinių teismų praktiką daroma išvada, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Tam reikia papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms ir iš kitų reikšmingų dokumentų, t.y. kitų teritorijų planavimo dokumentų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio ir kitų aplinkybių padaryti išvadą, kad konkrečiam žemės plotui yra visuomenės ar jos dalies interesai, kiuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, taip pat, ar tie interesai yra konkretūs ir aiškūs ir jų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
2003 m.gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-242 buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas. Žemės sklypo, į kurį pareiškėjai pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises, dalis pateko į infrastruktūrai skirta teritoriją ir užimta planuojama europine geležinkelio vėžės trasa (T.1. b.l.150-151).). 2007m.gruodžio 6d. išduotos planavimo sąlygų sąvadas Nr.S-6545 specialiam planavimo dokumentui rengti, kurio tikslas parengti 210 ha žemės sklypo detalųjį planą Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkeliui tiesti ir greta numatyti perspektyvinę teritoriją europinio geležinkelio galimai trasai (T.1.b.l.99-101). Be to, 2009 m.kovo 25 d. išduotos planavimo sąlygos rajono lygmens bendrojo ar specialaus ir vietovės lygmens specialiojo ar detaliojo planavimo dokumentams rengti, kuriame numatyti tik gamtosauginiai reikalavimais Kauno miesto pietrytinio aplinkelio plano rengimui (t.1/, b.l,.92-93). Teritorijos bendrasis planas yra norminis aktas, kuriame be kita ko atspindima ir rezervuotos teritorijos, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomeniniams poreikiams tenkinti reikalingi objektai.
Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, o detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams ( Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai abejoja europinės vėžės faktine perspektyva nurodytoje bendrajame plane vietoje. Nežiūrint to darytina išvada, kad bendrasis miesto planas yra teritorijos planavimo dokumentas, kuriuo suformuotas visuomenės poreikis ir interesas dėl planuojamo aplinkelio ir eurovėžės nurodytoje vietoje, šis interesas aiškus ir konkretus ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.T-242. Sprendžiant nuosavybės atkūrimo klausimą pareiškėjų norimu būdu šio visuomenės poreikio nebūtų galima patenkinti. Be to, 2007 m. gruodžio 6d.minėto planavimo sąlygų sąvado Nr.S-6545 išdavimu pradėtas šios teritorijos ir detaliojo planavimo procesas. Konkreti minėta ginčo teritorija bendruoju planu priskirta konkrečiam infrastruktūros objektui- rengiamam pietrytiniam aplinkeliui ir planuojamai europinio geležinkelio trasai, todėl nepadarius bendrojo plano sprendinių pakeitimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patvirtinti šios teritorijos planą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Aplinkybė, kad 446m(2) žemės sklypas V-12-70 suformuotas kaip laisvas, nors patenka į minėtai infrastruktūrai skirtą teritoriją, šioje situacijoje yra institucijos valios išraiška ir jos pasirinkimas, dėl to ginčo šioje byloje nėra. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, neturi teisinio pagrindo įpareigoti atlikti teritorijų planavimo veiksmus, kurių sprendiniai prieštarautų bendrajam Kauno miesto planui.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. T. universitetui ( buvusiam K. P. institutui) dar 1970 m. lapkričio 25d. Kauno m.vykdomojo komiteto sprendimu Nr.578 buvo paskirtas 15 ha žemės plotas Kauno m. Intako gatvėje (T.2.,b.l.8). 2007 m. liepos 25 d.įsakymu Nr.A-2552 Kauno m.savivaldybės administracijos direktorius suteikė numerius nekilnojamojo turto objektams – KTU valdomiems statiniams Intako g.7, pagrindinės gatvės pavadinimą pakeitė į Raktažolių gt.21, nustatant naudojamo žemės sklypo koordinates (T.2.b.l.12-16). 2009 m.lapkričio 20 d. išduotos planavimo sąlygos žemės sklypo Raktažolių gt.21, Kaune detaliojo planavimo dokumentams rengti (T.1.b.l.174).Ten nurodyta, kad planavimo tikslas ir uždaviniai žemės sklypo suformavimas prie KTU valdomų pastatų, o sklypo plotas bus nustatytas detaliuoju planu. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad vykdomos šio detaliojo planavimo procedūros- išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, paskelbtas konkursas detaliojo plano rengėjui nustatyti (T.2., b.l.44-47). Šios aplinkybės rodo, kad teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra, taip pat patenka ir į teritoriją, kurioje vykdomas detalusis planavimas. Nėra pagrįstas pareiškėjų teiginys, kad planuojamas žemės sklypas bus per didelis turimiems pastatams eksploatuoti.Koks bus žemės sklypo plotas nėra žinoma, jis kaip tik ir bus nustatytas detaliuoju planu. Iš pateikto situacijos plano matyti, kad koordinatėmis pažymėtas žemės sklypas prie KTU pastatų patenka ir į europinės vėžės geležinkelio teritoriją (T.1.b.l.150). Tai reiški, kad pareiškėjų pageidaujami žemės sklypai be planuojamos detaliuoju planu teritorijos, tuo pačiu patenka ir į bendruoju misto planu skirtą infrastuktūros plėtros teritoriją. Nėra teisiškai reikšmingas pateiktas 2010 m.gegužės 19 d.Kauno m.Žemėtvarkos skyriaus vedėjo rašte pareiškėjams išdėstyta nuomonė, kad toks detalusis planas nebus derinamas, kadangi Kauno m. apylinkės teismo 2007 m.balandžio 18 d. nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės susijusios su A. G. iki nacionalizacijos valdytu žemės sklypu (T.2.b.l.50). Minėta nutartimi, realizuojant pareiškėjų prevencinį ieškinį, uždrausta Kauno apskrities viršininko administracijai iki bus priimtas sprendimas toje byloje, vykdyti veiksmus, susijusius su A. G. nuosavybės teise valdytu 6,25 ha žemės sklypu, t.y. ją parduoti, nuomoti, užstatyti, sudaryti su trečiaisiais asmenimis sandorius dėl žemės sklypo ( adm.byla Nr.I-78-353/08, T.1., b.l.51-52). Kaip matyti, šia nutartimi detaliojo planavimo procedūros neuždraustos ir jos vykdomos. K. T. universitetas nuosavybės teise valdo statinius, todėl visiškai natūralu, kad jiems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, o jis bus nustatytas rengiamu detaliuoju planu. Tik įvertinus šias aplinkybes, bus galima spręsti, ar yra laisvos ir grąžintinos žemės pareiškėjams. Dabartinėje situacijoje nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą suformuoti pareiškėjų norimoje teritorijoje žemės sklypus kaip laisvus ir neužstatytus.
Iš to kas pasakyta matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra besitęsiantis procesas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Kauno m. savivaldybės administracija nuo 2008 m.spalio 6 d. A. G. valdytoje žemėje nuosavybės teisių atkūrimo tikslu suformavo dešimt sklypų ( T.1., b.l.150). Tai reiškia, kad atsakovė aktyviais veiksmais sprendė jos kompetencijai priklausančius klausimus, todėl laikyti, kad atsakovas vilkino nuosavybės atkūrimo procesą, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas suformavo kaip laisvą žemės sklypas V-12-70 laikytina kaip tik patvirtinančia atsakovo siekį visais įmanomais būdais atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, o ne priešingai. Dėl to atmestinas pareiškėjų motyvas, kad atsakovas atlikti tokius veiksmus atlikti vengia.
Antru reikalavimu pareiškėjai prašė panaikinti 2009 m.kovo 10d. Kauno apskrities viršininko sprendimų Nr.9374, Nr.9371, Nr.9372 4 punktus kaip pažeidžiančius pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Nustatyta , kad ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės Pranui ir P. G. į dalį A. G. valdytą žemės sklypą, 4 punktuose nurodant, kad į likusią dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.Pareiškėjai savo reikalavimą kildina iš to, kad esant laisvai žemei, nuosavybės teisės turi būti atkurtos iš karto į visą žemę, o laisvos žemės buvimą grindžia aukščiau nurodytais motyvais.ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant priimti aktai ar jų dalys yra naikinami.Pareiškėjai nenurodė, kokiems aukštesnės galios teisės aktams prieštarauja sprendimas į likusią dalį nuosavybės teises atkurti vėliau.Aukščiau nurodytais motyvais paneigta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė taisykles ir procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Darytina išvada, kad ginčijamų sprendimų dalyse-4 punktuose suformuluotas ketinimas niekaip nepažeidžia pareiškėjų teisių, kadangi nuosavybės teisių atkūrimui tai neužkerta kelio, o šiems teiginiams paneigti įrodymų pareiškėjai nepateikė.Dėl to ir šis reikalavimas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvis Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 87str., 88 str. teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.