Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės G. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinį kartą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pripažinus Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalos priemiesčio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą (nustačius, kad jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą) jam buvo nustatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams (bausmė įvykdyta 2020 m. liepos 13 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. J. 2020 m. liepos 12 d. apie 22.30 val. laiptinėje, prie durų buto, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J. (sudavė jam ne mažiau kaip 8 smūgius ranka į pilvo sritį bei 1 smūgį į veido sritį (pataikė į dešinę akį)) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. J. sveikatą (padarė jam odos nubrozdinimus dešinės akies vokuose ir nosies srityje) bei sukėlė jam fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis H. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, po to, kai atėjusi kaimynė prašė pritildyti muziką, su ja bekalbant atėjo jos vyras, kuris taip pat priekaištavo dėl garsiai leidžiamos muzikos. Tarp jo ir kaimyno kilo konfliktas, kurio metu jis abiejų rankų kumščiais sudavė kaimynui smūgius į abu šonus, o taip pat į veidą (pataikė jam į veidą ties dešine akimi). Nuo jo suduoto smūgio į veidą kaimynui nukrito akiniai. Po to kaimynas pasiėmė akinius ir nuėjo į savo butą. Dėl to, kad sužalojo kaimyną, labai gailisi. Konflikto metu buvo neblaivus, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena (1 t., 136–137, 144–145 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiojo V. J. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad jis yra kaltinamojo H. J. kaimynas. 2020 m. liepos 12 d. apie 13–14 val. H. J. savo bute pradėjo garsiai leisti muziką. Apie 17 val. jo (nukentėjusiojo) sugyventinė G. B. nuėjo pas H. J. paprašyti, kad jis patildytų muziką. H. J. patildė muziką, tačiau apie 22 val., nuėjus į miegamąjį, vėl girdėjosi triukšmas ir muzika. G. B. vėl nuėjo pas H. J. paprašyti, kad šis patildytų muziką. Kadangi buto durys buvo praviros, jis (nukentėjusysis) girdėjo kaip laiptinėje G. B. kalbėjosi su H. J.. Kažkuriuo metu H. J. pradėjo kelti balsą. Bijodamas, kad H. J., būdamas neblaivus, nepultų jo (nukentėjusiojo) sugyventinės, sūnų paliko kambaryje ir išėjo į laiptinę. Matė, kad H. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis (nukentėjusysis) H. J. liepė grįžti į butą ir išjungti muziką, o pastarasis pradėjo ginčytis ir atsikalbinėti. Jis (nukentėjusysis) stumtelėjo H. J. rankomis, nes norėjo, kad šis greičiau eitų į savo namus. H. J. jį taip pat pastūmė. Po to H. J. sudavė jam kumščiais smūgius į pilvą, į abu šonus. Gindamasis jis (nukentėjusysis) čiupo ranka H. J. už kaklo, nes norėjo išlaikyti didesnį atstumą tarp jų, o H. J. kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Dėl to nukrito jo akiniai. Dėl H. J. suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Po smūgio į veidą jis (nukentėjusysis) atsitraukė ir nuėjo į savo butą. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, šie suteikė jam pirmąją medicininę pagalbą. Jam (nukentėjusiajam) buvo prakirsta po dešine akimi, vėliau jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio pastebėjo, kad konflikto metu buvo apgadinti jo akiniai, kurių suremontuoti nebuvo galima, todėl jis įsigijo naujus akinius. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 7, 10, 27–28, 31–32, 35–36 b. l.);

3.2. liudytojos G. B. parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, apie 22 val., ji susiruošė migdyti sūnų, tačiau negalėjo jo užmigdyti, nes pas kaimyną H. J. labai garsiai grojo muzika. Ji nuėjo pas H. J. ir paprašė pritildyti muziką. H. J. buvo akivaizdžiai neblaivus. H. J. sutiko, tačiau pradėjo priekaištauti, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po kiek laiko į laiptinę atėjo jos sugyventinis V. J. ir tarp jo bei H. J. kilo žodinis konfliktas. Ji grįžo į butą pas sūnų. Jų buto durys nebuvo uždarytos, ji girdėjo triukšmą laiptinėje. Po kiek laiko ji išėjo į laiptinę pažiūrėti ir pamatė, kad V. J. rankomis laikė H. J. už kaklo, o H. J. rankomis smūgiavo V. J. į šoną ir į veidą. Po smūgio į veidą V. J. pakrypo akiniai ir tada jis H. J. paleido. Jai ir V. J. grįžus į kambarį išsikvietė policiją. Matė, kad po konflikto su H. J. V. J. buvo nubrozdinimai aplink dešinę akį, taip pat buvo apgadinti jo akiniai (1 t., 58–59 b. l.);

3.3. liudytojo (policijos pareigūno) M. R. tarnybiniu pranešimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, dirbdamas kartu su kolega G. K., apie 22.35 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), susimušė kaimynai, kad pranešėjui kaimynas prakirto antakį, sulaužė akinius. Nuvykus nurodytu adresu bute buvo pareiškėjas V. J., jo sugyventinė G. B. ir mažas vaikas. G. B. paaiškino, kad šalia gyvenantis kaimynas triukšmavo, kad dėl to kilo konfliktas. Nukentėjusysis V. J. paaiškino, kad jam aiškinantis su kaimynu, pastarasis sudavė smūgį kumščiu į veidą ir sulaužė jo akinius. Nukentėjusiajam aplink dešinę akį matėsi paraudimas. Nuėjus pas kaimyną, gyvenantį šalia nukentėjusiojo, duris atidarė akivaizdžiai neblaivus H. J., kuris paaiškino, jog nukentėjusysis griebė jam už kaklo, o jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. V. J. buvo blaivus, o H. J. buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas. H. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 64–65, 101 b. l.);

3.4. akistatos protokolu, iš kurio matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis V. J. paaiškino apie įvykio aplinkybes, o kaltinamasis H. J. sutiko su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (1 t., 130–133 b. l.);

3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra laiptinėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), penkto aukšto aikštelėje, prie butų 43, 44 ir 45. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių nerasta (1 t., 21 b. l.);

3.6. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. J. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės akies vokuose ir nosies srityje; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam laikui, nėra; sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje; V. J. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui; tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu V. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl sužalojimų V. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 45 b. l.);

3.7. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 12 d. 22.32 val. buvo pranešta apie aptariamą įvykį. Pranešėjas – V. J. (85, 87–88 b. l.);

3.8. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad V. J. savanoriškai pateikė akinius (rėmelis „Jaguar“ firmos), kurių kojelės pakrypusios ir laisvai lankstosi (1 t., 68, 70, 72, 74–77 b. l.);

3.9. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad buvo pateikti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai 2020 m. liepos 12 d. buvo atvykę į įvykio vietą, užfiksuoti nukentėjusiojo V. J., liudytojos G. B. ir kaltinamojo H. J. paaiškinimai bei kitos aplinkybės (1 t., 90–96 b. l.);

3.10. alkoholio kieko matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 12 d., 22.51 val. kaltinamajam H. J. buvo nustatytas 1,88 ‰ girtumas (1 t., 97–99 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis H. J. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. J., nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo H. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam H. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas pranešimas (2 t., 54–56 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis žino apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo H. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; baustas administracine tvarka 23 kartus, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 1506 eurus); dirba; turi sveikatos sutrikimų (1 t., 156–157, 160, 164, 173–197 b. l.; 2 t., 1–12, 15–53 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – areštą, kuri yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis H. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 12 d. 23.30 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 15.55 val. (1 t., 148, 151 b. l.). Šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. 1 para, įskaitomas į kaltinamajam H. J. paskirtą bausmę.

9. Kaltinamajam 2020 m. liepos 13 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 153–154 b. l.), kuri paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinama.

10. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas – akiniai, grąžinti nukentėjusiajam V. J. (1 t., 79 b. l.), paliekami nukentėjusiajam V. J..

11. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

H. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti H. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą ir laikyti, kad H. J. neatliktos bausmės dalis – 29 (dvidešimt devynios) paros.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

H. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą – V. J. grąžintus akinius, palikti V. J..

Išaiškinti H. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmės atliekamos minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti H. J. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nesutikdamas su paskirta bausme H. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. H. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.