Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. J. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

R. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2022 m. vasario 16 d., apie 19.50 val., viešoje vietoje – Prienuose, Tyliojoje gatvėje ant pėsčiųjų tako, esančio tarp vaikų žaidimo aikštelės ir senųjų Prienų kapinių, elgdamasis ypatingai įžūliai – vartodamas necenzūrinius žodžius, pribėgo prie nukentėjusiojo A. Z. ir tyčia sudavė smūgius rankos kumščiu bei spyrė į veidą, po ko, šiam nukritus ir gulint ant žemės, spyrė koja į galvą, nugarą, krūtinę, dešinį žastą, iš viso nukentėjusiajam sudavė ne mažiau devynis smūgius, taip mušdamas A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairės ausies srityje, dešinio žasto srityje, nugaroje, krūtinėje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinės ausies srityje, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. J. paskirta bausme, prašant jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Tuo tarpu įvertinus R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad R. J. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš aptarto seka, kad sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, kaip ir dėl asmeniui paskirtos bausmės individualizavimo, privaloma įvertinti visas tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, kurių visuma teismui privalo sudaryti pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje asmuo sugebės tinkamai koreguoti savo elgesį ir nedaryti daugiau nusikaltimų.

9. Bylos duomenims, R. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata. Svarbu tai, kad šis nusikaltimas R. J. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo, tame tarpe ir už smurtinių, nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą. Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę jo teistumai, įvertinus dar ir tai, kad kai kurios praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos jam dar būnant nepilnamečiu, negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas ir nagrinėjamu atveju negalimas.

10. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei ciniškos R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – be jokios aiškios dingsties, vartodamas necenzūrinius žodžius, viešoje vietoje jis pribėgo prie nukentėjusiojo, sudavė jam smūgius kumščiu ir spyrė į veidą, šiam nugriuvus ant žemės, spyrė jam į galvą, nugarą, krūtinę, dešinį žastą, tokiu būdu, sukeldamas pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. J. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. J. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos R. J. elgesiui neturėjo, išėjęs į laisvę jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį R. J. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

11. Aptartų duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis R. J. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Svarbu ir tai, kad dauguma nuteistojo administracinių baustumų siejami su smulkiomis svetimo turto vagystėmis, kas įvertinus tai, kad nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nei šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis laisvėje yra teisės pažeidimų darymas, o tai jį vėlgi charakterizuoja neigiamai. Nors apeliaciniame skunde prašant atidėti R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą akcentuojamas jo noras įsidarbinti, tačiau nuteistojo darbinė motyvacija teisėjų kolegijai abejotina. Per visą savo gyvenimą, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, R. J. yra dirbęs vos dvejose darbovietėse po kiek mažiau nei vieną mėnesį. Jokių kitų duomenų apie nuteistojo darbą, baudžiamojoje byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas padės R. J. tinkamai integruotis į visuomenę, pradėti dirbti ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Tokiu elgesiu asmuo nepasižymėjo ir praeityje.

12. Pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nesudaro ir jo motyvai dėl šeimos. Akivaizdu, kad šeimos egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio asmens neteisėto elgesio, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad šeimą, kuriai reikalinga būtina pagalba (dėl sutuoktinės neįgalumo ir jų bendro vaiko amžiaus), R. J. turėjo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, abejotina, jog ir šiuo atveju atidėjus asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vien tik šeimos egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio R. J. nusikalstamumo. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad R. J. jau prieš darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką žinojo sunkią savo šeimos padėtį, žinojo apie savo sutuoktinės neįgalumą bei vaikams būtina priežiūrą, tačiau to neįvertino, nepaisydamas savo šeimos sunkumų, jis padarė naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo atveju jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

13. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas R. J. prisipažinimui ir nuoširdžiam gailesčiui, tačiau ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant R. J. vos kiek didesnę nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai dėl jo atsiprašymo. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad nukentėjusiojo R. J. atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, pats nukentėjusysis savo atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nurodė, jog R. J. atsiprašymas buvo visiškai formalus ir jis iki šiol pyksta ant nuteistojo, todėl vertinti šią aplinkybę kaip nuteistojo teisinę padėtį švelninančią, vėlgi nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik reali laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 135,77 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus, 77 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam skirtą bausmę, prašė atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nagrinėti jo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu išvengiant advokato skyrimo, nebuvo galimybės. Ir nors šiuo metu nuteistasis niekur nedirba, jokių oficialių pajamų negauna, tačiau yra jauno amžiaus, jokių duomenų apie savo negalėjimą dirbti aukštesniajam teismui nepateikė, todėl konstatuoti jo itin prastą finansinę padėtį, kurios savo aktyviais veiksmais nuteistasis negalėtų pagerinti ir tokiu būdu sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, nėra pagrindo. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 135,77 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus, 77 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo R. J. valstybės naudai priteisiant 135,77 (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus, 77 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

18. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 220 (du šimtus dvidešimt) eurų, ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Z. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

19. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).

20. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusiojo A. Z. atstovas Kauno apygardos teismui pateikė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat jis dalyvavo ir Kauno apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuriame išdėstė nukentėjusiojo poziciją dėl pateikto apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas vyras, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog komentuojamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra įrodytas, todėl tenkinamas, iš nuteistojo R. J. valstybės naudai priteisiant 220 (du šimtus dvidešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Z., atlyginimui.

21. Ir vis tik, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad, paskyręs R. J. laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę nuteistajam paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62, 71, 83, 90 straipsniuose ir sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nurodė nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, ši nuoroda iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo R. J. valstybės naudai iš viso priteisti 355,77 (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 77 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti R. J. parinktą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pataisos namuose.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.