- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-334-590/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03252-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. K., J. M., S. J.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K., J. M., S. J. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: atidalinti ieškovui ir atsakovams J. M., J. K., S. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisti atsakovams J. M., J. K., S. J. natūra 26 694 / 73 416 dalis, t. y. kiekvienam po 8 898 / 73 416 dalis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovams J. M., J. K. ir S. J. natūra turto, kurio rinkos vertė 35 006,54 Eur; priteisti iš atsakovų J. M., J. K. ir S. J. ieškovės naudai lygiomis dalimis 35 006,54 Eur piniginės kompensacijos, t. y. iš kiekvieno po 11 668,84 Eur.?
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-12-10 sprendimu ieškinį atmetė.
3. Ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-10 sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2019-01-25 apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą 675 Eur žyminio mokesčio dalį. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovams priklausantį turtą, priteisiant ieškovei 35 006,54 Eur kompensaciją. Sprendė, kad kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškiamas reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ieškinys turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Paduodant apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl įpareigotina primokėti 675 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė V. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti ieškovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad kasacinis teismas išaiškinęs, jog ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės yra neturtinis. Ieškovė pareiškė pagrindinį reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Ieškiniu neprašoma daugiau nei priklauso šalims. Ieškovės reikalavimais siekiama transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę, t. y. priteisiant atsakovams lygiomis dalimis ieškovei priklausančias 26 694 / 73 416 dalis žemės sklypo (26 694 / 73 416 žemės sklypo vertė – 35 006,54 Eur). Šalių turtinė padėtis (turto apimtys) išlieka nepakitusios. Ieškovė nereikalauja papildomos turtinės naudos. Kadangi pagal ieškovės reikalavimas neturtinis, todėl apeliacinis skundas apmokestinamas 100 Eur žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliacinis skundas pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties, kuria apylinkės teismas nustatė ieškovės apeliacinio skundo trūkumą – nesumokėta 675 Eur žyminio mokesčio dalį.
9. Nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs 22 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus (El. b. t. 1, b. l. 8–11): i) 9,6237 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 17–21); ii) 12,3763 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 12–13). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-05-31 išrašo matyti, kad 9,6237 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo performuotas į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus: i) nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 1,6480 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 22–27); ii) nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 0,6341 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 28–29); iii) nekilnojamąjį daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 7,3416 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 14–16). Nustatyta, kad ginčas vyksta dėl 7,3416 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo.
10. Bylos duomenimis, 7,3416 ha žemė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) dalinės nuosavybės teise priklauso 4 bendraturčiams: i) 16 687 / 73 416 Žemės klypo dalys priklauso atsakovei J. K.; ii) 23 361 / 73 416 Žemės sklypo dalys priklauso atsakovui J. M.; 6 674 / 73 416 Žemės sklypo dalys priklauso atsakovei S. J.; iv) 26 694 / 73 416 Žemės sklypo dalys priklauso ieškovei V. K. (El. b. t. 2, b. l. 186–188). Ieškovė prašė jai priklausančią Žemės sklypo dalį (26 694 / 73 416 dalys) atidalinti išmokant kompensaciją, t. y. atsakovams lygiomis dalimis atidalinti po 8 898 / 73 416 dalis Žemės sklypo, o ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (po 11 668,84 Eur) priteisti 35 006,54 Eur ieškovei priklausančio Žemės sklypo vertės.
11. Nustatyta, jog ieškovės ieškinys buvo atmestas (El. b. t. 3, b. l. 67–74). Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu ieškovė padavė apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (El. b. t. 3, b. l. 84–91). Apylinkės teismas sprendė, jog ieškovė, prašydama priteisti 35 006,54 Eur kompensaciją už atidalintiną turtą, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 7 dalimi, turi sumokėti 675 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį (750 Eur – 75 Eur = 675 Eur). Apylinkės teismas tokią išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 pateiktu išaiškinimu. Ieškovė nesutikimą su apylinkės teismo išvada dėl ginčo, kuomet prašoma atidalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą priteisiant kompensaciją, kvalifikavimo turtiniu ginču grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010 pateiktais išaiškinimais. Aptarta aplinkybė įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, kokias taisykles kasacinis teismas buvo suformulavęs cituotose bylose ir nustatyti, kuri kasacinio teismo suformuluota taisyklė taikytina ieškovės atveju (CPK 4 straipsnis).
12. Kasacinio teismo 2013-02-04 papildomoje nutartyje Nr. 3K-3-544/2012 buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Aptariamoje kasacinio teismo byloje buvo susiklosčiusi faktinė situacija, kuomet atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove: priteisti atsakovui natūra gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius, o iš atsakovės ieškovei už 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. 43 443 Eur (150 000 Lt) kompensaciją (faktinės kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2012 aplinkybės nurodytos viešai paskelbtoje 2012-12-05 nutartyje). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 buvo tenkintas atsakovės priešieškinys, t. y. nekilnojamas turtas atidalintas, o ieškovei iš atsakovės priteista 9 945,14 Eur (34 338,58 Lt) kompensacija. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 atsakovė, nesutikdama su priteistos kompensacijos dydžiu, skundė apylinkės teismo sprendimą, kuriuo prašė priteistą 9 945,14 Eur kompensaciją padidinti iki 43 443 Eur. Faktinės aptariamos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-544/2012 aplinkybės rodo, jog ginčas aukštesnės instancijos teismuose buvo kilęs ne dėl reikalavimo, susijusio su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, o dėl konkretaus priteistino kompensacijos dydžio, jau atidalinus turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog kasacinio teismo 2013-02-04 papildomoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 buvo aptarta ir ankstesnė kasacinio teismo nutartis, t. y. 2010-09-29 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012 nenurodyta, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010 nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai nebeaktualūs ir nebegali būti taikytini kitose bylose.
13. Analizuojant kasacinio teismo civilinę bylą Nr. 3K-3-362/2010, kurioje nutartis buvo priimta 2010-09-28, matyti, jog aptariamoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad: pirma, reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę; antra, reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendrasavininkui, t. y. tokiu reikalavimu siekiama transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Iš aptariamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010 buvo, be kitų reikalavimų, pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo to, kuri iš kasacinio teismo civilinių bylų Nr. 3K-3-544/2012 ir Nr. 3K-3-362/2010 nutartyse suformuluotų taisyklių turi būti taikytina sprendžiama analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė siekia jai priklausančių 26 694 / 73 416 Žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei 35 006,54 Eur kompensaciją. Tuo atveju, jeigu ieškovei būtų priimtas palankus teismo sprendimas, ieškovei priklausančios 26 694 / 73 416 Žemės sklypo dalys būtų atidalintos natūra priskiriant kiekvienam iš bendraturčių (atsakovų šioje byloje) po 8 898 / 73 416 Žemės sklypo dalis. Tokia aplinkybė reiškia, kad ieškovė netektų 26 694 / 73 416 dalių Žemės sklypo, o atsakovai proporcingai (po 8 898 / 73 416 dalis Žemės sklypo) įgytų nuosavybės daugiau, nei dabar turi. Tai reiškia, kad ieškovės turto dalis sumažėja. Turto dalies sumažėjimą ieškovė prašo priteisti ekvivalentu pinigais, o ne natūra. Tai reiškia, kad ieškovei toks atidalinimas tiesioginių turtinių pasekmių nesukeltų, nes apeliantė neįgytų naujo turto, taip pat turto neįgytų nei daugiau, nei mažiau. Aptariamu ieškovės reikalavimu keičiasi turto forma, t. y. vyksta turimo nekilnojamojo turto transformacija į turtą pinigine išraiška (pinigais). Kadangi ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovės turtinė padėtis nepagerės, jos turto masė nepadidės, todėl sutiktina su ieškove, kad reiškiamas reikalavimas dėl konkrečių turto vienetų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausančio turto laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu – 100 Eur. Kadangi apeliacinis skundas paduotas naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis, ieškovė turi mokėti 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
15. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog žyminis mokestis turėtų būti grąžintas ir už pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šia nutartimi sprendžiamas mokėtinas žyminio mokesčio dydžio klausimas tik už paduotą apeliacinį skundą, todėl pasisakyti dėl už ieškinio padavimą sumokėtą žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo.
16. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė turtinių bei neturtinių ginčų atskyrimo bei už juos pagal CPK 80 straipsnį mokėtino žyminio mokesčio dydžio taisykles. Nustatyta, jog ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur dydžio žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, kadangi tai pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 315 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti tų klausimų, kurie priskirti pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.