Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. A. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1871-985/2018, suinteresuotas asmuo R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 23 d. teisme gauti M. A. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, jog, kai jis atvažiuoja šeštadienį (kurį sūnus turi praleisti su juo) l0 val., tai visada turi laukti iki 11 val., nes neva R. K. fiksuoja kiekvieną sūnaus išvykimo ir grįžimo laiką; visada sūnų pasiimdavo laiku, nes labai laukia kada pamatys sūnų. Buvo vienas atvejis, kai jis vėlavo (2018 m. spalio 20 d.), nes nuleido automobilio padangą, bet informavo sūnų ir jo motiną, kad vėluos; vėlavo jis tik apie pusę valandos, bet jie laukė, tą dieną susitiko (duomenys neskelbtini) degalinėje; atėjus prie automobilio R. K. paklausė "kur vaiko batai ir striukė", jam atsakius, kad yra namuose, trenkdama duris atsakė " negausi vaiko" ir įsėdus į automobilį nuvažiavo kartu su vaiku. Po to jis dar ilgai laukė, skambino ir rašė R. K., tikėdamasis, kad gal leis važiuoti sūnų su juo, tačiau ji iš pradžių atrašė, vėliau nekėlė ragelio ir neatrašė SMS žinučių. Kai ateina tas savaitgalis, kai sūnus pagal nustatytą tvarką, turi praleisti pas jį, vis atsiranda draugų gimtadieniai, pusbroliai atvažiuoja ar draugė su vaiku, jis neturi nieko prieš tai, tačiau galima susitarti ir nukelti jo susitikimą su sūnum kitam savaitgaliui. Jis su sūnumi ir taip mato tik per dvi savaites pusantros dienos ir tai ne visada, o pas motiną jis būna nuolatos. Tokiu atveju kenčia ryšys su sūnumi ir jis visai jį pamirš. Kai pasiima sūnų šeštadienį pasisvečiuoti pas save, jis visada nori pasilikti nakvynei; vaikas pats būdamas pas jį bendrauja su savo motina ir pats ją informuoja, kad vaikas liks pas jį, o sekmadieniais apie pietus vaikas visada pats skambina motinai ir prašo, kad leistų dar pabūti valandą ar kiek, ji leidžia ilgiau nei nustatyta tvarkos. Kai leidžia - parveža sūnų namo iki to laiko iki kiek leido, jei ne - iki 15 val.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei R. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nutartis įsiteisėjusi. Pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad R. K. nevykdo nustatytos tvarkos nuo 2018 m. spalio 6 d.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys nesutaria dėl 2018 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.1 punkto, kuriame numatyta, jog: „M. A. bendrauja su sūnumi N. A. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. M. A. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 21.00 val. Jeigu N. A. šeštadienį pas M. A. vykstančios viešnagės metu išreiškia norą likti pas tėvą nakvoti ir apie tai telefonu informuoja motiną R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 15.00 val.“. Pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad vaiką pasiima ir grąžina laiku, tačiau buvo atvejis, kai jis vėlavo pusę valandos, nes nuleido automobilio padangą ir R. K. jam vaiko nebedavė arba jam vėluojant R. K. su vaiku išvyksta iš namų. Pareiškėjas pateikia garso įrašus bei išrašus iš susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime nurodė, jog vaiko pareiškėjas niekada nepasiima ir negrąžina laiku.

Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo, pareiškėjo paaiškinimų bei prie jų pridėtų išrašų bei garso įrašų, pareiškėjas nori bendrauti su vaiku, jis atvyksta jo pasiimti, vaikas laiką leidžia su tėvu, o suinteresuotas asmuo R. K. nedraudžia pareiškėjui matytis ar bendrauti su vaiku, tačiau šiam vėluojant – su vaiku išvyksta iš namų. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nei pareiškėjo, nei suinteresuoto asmens paaiškinimus. Šioje situacijoje akivaizdu, kad šalių bendra valia aptarta ir teismo patvirtinta bendravimo tvarka iš esmės vykdoma, tačiau nesutarimas kyla dėl pareiškėjo vėlavimo pasiimti vaiką teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Šiuo atveju, vaiko tėvų santykiai konfliktiški, tai matyti ir iš pareiškėjo pateiktų garso įrašų bei šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis išrašų. Tokių aplinkybių kontekste vien suinteresuoto asmens vengimas laukti pareiškėjo kai šis vėluoja, atvykstant pasiimti vaiko, negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip taikos sutarties sąlygų nevykdymas ir kliudymas pareiškėjui nustatyta tvarka bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad tėvai pirmiausia turėtų stengtis atsižvelgti į vaiko interesus bei prigimtinės vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais ir stengtis vaiko interesų nenaudoti galimiems tarpusavio konfliktams dėl bendravimo tvarkos spręsti.

Vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką jų vykdymą, bet ir vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei motyvus teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo nerūpestingai ir neapdairiai nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties ar kad sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos realiai nebuvo vykdomas išimtinai dėl R. K. kaltės, todėl, pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkintinas (CPK 646 str.).

Esant šalių nesutarimams dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jie turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pakeitimo. Tačiau pažymėtina, kad tėvai pirmiausia turėtų stengtis atsižvelgti į vaiko interesus bei prigimtinės vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais nenaudoti tarpusavio konfliktams spręsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646–647 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. A. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1871-985/2018.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.