Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei Ingai Micevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-59583217-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2016 m. balandžio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 4 d. dėl to, kad ji 2015 m. lapkričio 15 d., 11.58 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, sustojo ir paliko Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant vejos arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose vietose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu V. Š. už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 57 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. Š. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-59583217-16 (toliau – ir Nutarimas). Skunde nurodoma, kad ji savo kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo padarymo neginčija ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda, nes apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2016 m. gegužės 8 d. nuvykusi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota jos gyvenamoji vieta, o faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir rado jai adresuotus du laiškus, iš kurių vienas 2016 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti baudą 14 eurų iki 2016 m. balandžio 30 d. Kadangi siūlymą gavo tik 2016 m. gegužės 8 d., todėl neturėjo jokios galimybės laiku įvykdyti nurodymą, po ko 2016 m. gegužės 5 d. buvo priimtas nutarimas ir paskirta 58 eurų bauda. Sodyboje gyvenantis dėdė A. J. dėl savo teisinio neišprusimo nesureikšmino gautų laiškų esmės, jai asmeniškai apie juos nepranešė, padėjo juos ant palangės iki jos atvykimo į sodybą. Ji yra dirbanti ir tikrai būtų laiku sumokėjusi paskirtą administraciniu nurodymu nuobaudą. Visus jai adresuotus laiškus gauna pagal faktinę gyvenamąją vietą. Išlaiko dukrą A., gim.(duomenys neskelbtini), ir jai paskirta nuobauda yra ženkliai didelė. Skundu prašo teismo panaikinti 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir palikti galioti 2016 m. balandžio 15 d. administraciniu nurodymu paskirtą 14 eurų dydžio nuobaudą.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė Inga Micevičiūtė nutarimą palaikė ir nurodė, kad pareigūnai surašė protokolą ir išsiuntė į nurodytą deklaruotą gyvenamąją vietą, pasiėmė kitas asmuo, jai nepranešė apie gautą pranešimą. Atstovė taip pat nurodė, kad V. Š. paties pažeidimo neginčija, tik nepasirūpino gauta korespondencija, ji galėjo perspėti ten gyvenančius žmones, kad neimtų registruotų laiškų. Asmuo turi pasirūpinti, kad į deklaruotą gyvenamąją vietą siunčiami dokumentai juos pasiektų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). V. Š. neneigia savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., tačiau nesutinka su nutarimu jai paskirta nuobauda, nutarimas skundžiamas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl byloje atliktų procesinių veiksmų, tačiau nenagrinėja paties administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei V. Š. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, klausimo.

V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 4 d, protokolas surašytas jai nedalyvaujant. ATPK 260² str. yra numatyta administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūra, kuri taikoma užfiksavus ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. nurodytą pažeidimą nedalyvaujant asmeniui, įtariamam padarius šį pažeidimą. ATPK 259 str. 3 d., be kita ko, numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPK 260² str. numatytais atvejais – nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vertinant šias ATPK numatytas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad tais atvejais, kada asmuo, kuriam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, protokolo surašymo metu nedalyvauja, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą turi tinkamai tokį asmenį informuoti apie jam surašytą protokolą bei apie jo atžvilgiu pradėtą ir vykstantį procesą. Asmuo turi teisę žinoti, kad jo atžvilgiu yra pradėtas procesas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tik tokiu būdu bus užtikrinamas vykstančio proceso sąžiningumas ir teisingumas. Tais atvejais, kai asmuo apskritai nežino apie jo atžvilgiu vykstantį procesą, yra paneigiama ne tik asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau ir teisingumo principas, neužtikrinamos asmens teisės, numatytos ATPK 272 str. 1 d. Asmuo, tik žinodamas apie vykstantį procesą, gali tinkamai įgyvendinti įstatyme numatytas teises bei pareigas.

Vienas iš informavimo būdų yra procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku. Minėtame ATPK 259 str. 3 d. numatyta, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas asmeniui yra išsiunčiamas. ATPK 257¹ str. 1 d. nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Kartu numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

Nagrinėjamu atveju V. Š. 2016 m. balandžio 15 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 4 d., pati V. Š., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nedalyvavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su administraciniu nurodymu, kuriame nurodoma, kad asmeniui siūloma iki 2016 m. balandžio 30 d. sumokėti 14 eurų baudą. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta ir tai, kad nesumokėjus administraciniame nurodyme nurodomos baudos, byla bus nagrinėjama 2016 m. gegužės 5 d., 10 val., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, 402 kabinete. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo išsiųstas V. Š. deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. balandžio 20 d. buvo įteiktas V. Š. dėdei A. J.. Administraciniame nurodyme nurodyta bauda nustatytu laiku nebuvo sumokėta, todėl 2016 m. gegužės 5 d. buvo surengtas bylos nagrinėjimas, kuriame V. Š. nedalyvavo ir priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo V. Š. buvo paskirta 57 eurų baudą. Skunde nurodoma, kad apie šį nutarimą ir vykstantį procesą V. Š. sužinojo tik 2016 m. gegužės 8 d., nes dėdė jos iš karto neinformavo apie gautą registruotą laišką. Duomenų, paneigiančių šią pareiškėjos nurodomą aplinkybę, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas fiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl, esant pagrindams, numatytiems ATPK 260¹ str. administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo V. Š. buvo pasiūlyta sumokėti iki 2016 m. balandžio 30 d. pusė minimalios baudos (14 eurų) buvo surašytas pagrįstai. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ATPK 260² str.), byloje teismui kyla pareiga nustatyti, ar šis administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu tinkamai įteiktas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Teismas, spręsdamas, ar asmuo buvo informuotas tinkamai, vertina atliktus procesinius veiksmus, kuriais buvo bandoma informuoti V. Š. apie priimtus procesinius sprendimus ir vykstantį procesą. V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo išsiųstas jos deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas jos dėdei. Toks įteikimas formaliai atitinka ATPK 257¹ str. 1 d. numatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo išsiųstas oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vis tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teisingumas negali būti įgyvendinimas formaliai. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo žinoti apie tokį pradėtą ir vykstantį procesą jo atžvilgiu. Visų pirma, nors institucija, išsiuntusi administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Š. deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu teisės normų, nepažeidė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie priimtus procesinius sprendimus jo atžvilgiu. Siųstas procesinis dokumentas buvo įteiktas ne pačiam asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o dėdei. Tokio įteikimo fakto neneigia ir pati V. Š., tačiau ji nurodo, kad apie patį procesą sužinojo tik po nutarimo jos atžvilgiu priėmimo, kadangi ji negyvena minėtu adresu. ATPK 257¹ str. 1 d. numatyta, kad procesinis dokumentas gali būti įteiktas kartu gyvenančiam šeimos nariui. Pati V. Š. nurodė, kad jos faktinė gyvenamoji vieta nėra (duomenys neskelbtini), ji gyvena atskirai nuo savo dėdės. Taigi, procesinis dokumentas buvo įteiktas asmeniui, kuris gyvena V. Š. oficialiai deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu, tačiau negyvena kartu su ja. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėdė nepatenka į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 str. pateiktą šeimos nario sampratą. Minėtame straipsnyje numatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Nors ATPK šeimos sąvoka neapibrėžiama, vis tik esminę reikšmę turi tai, kad šeimos narys, kuriam dokumentas įteikiamas, gyventų kartu su adresatu, būtų jam artimas. Tokia nuostata padeda užtikrinti, kad dokumentas laiku ir iš karto pasieks adresatą arba bent adresatui bus žinoma apie tokio dokumento gavimą. Nagrinėjamu atveju V. Š. apie vykstantį procesą sužinojo žymiai vėliau, t. y. tik po nutarimo jos atžvilgiu priėmimo, manytina, kad tam įtakos turėjo ir tai, kad ji gyvena atskirai nuo dėdės, t. y. dėdė ir V. Š. nėra kartu gyvenantys asmenys. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad V. Š. dėl objektyvių priežasčių nežinojo apie jos atžvilgiu vykdomą procesą, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatymo jai suteiktų teisių ir pareigų, pasinaudoti administraciniu nurodymu.

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad faktas, jog V. Š. neneigia kaltės dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, savaime nesuponuoja, kad ji turėjo žinoti apie procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 15 d., tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2016 m. balandžio 15 d., taigi nuo pažeidimo praėjus nemažai laiko.

Teismas, vertindamas paduoto skundo pagrįstumą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. Š. nedalyvavo ne tik surašant protokolą, tačiau ir bylos nagrinėjime, kai buvo priimtas ginčijamas nutarimas. Taigi, institucija, žinodama, jog siųstas procesinis dokumentas buvo įteiktas ne asmeniškai adresatui, o dėdei, turėjo imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų, kad asmeniui tikrai žinoma apie pradėtą procesą. Teismas pažymi, kad tokiais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir protokole iš karto nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo bendra tvarka datą ir laiką, jei administracinis nurodymas nebūtų įvykdytas, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas bendra tvarka galimas tik asmenį tinkamai informavus apie bylos nagrinėjimą, t.y. byloje turi būti neginčijami įrodymai, kad asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju vien tai, kad procesinis dokumentas įteiktas šeimos nariui, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad V. Š. žinojo apie procesą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėdė nėra pats artimiausias šeimos narys, todėl institucija, spręsdama apie tai, ar asmeniui žinoma apie procesą, turėjo įvertinti ir šią aplinkybę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad V. Š. dėl objektyvių priežasčių nesumokėjo administraciniu nurodymu jai paskirtos baudos, kadangi ji nežino apie tai, kad jos atžvilgiu užfiksuotas pažeidimas ir surašytas protokolas, paskirtas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Teismo vertinimu tokia situacija neatitinka teisingumo principo, nes asmeniui nebuvo suteikta galimybė paaiškinti įvykio aplinkybių nagrinėjant bylą bei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti įstatymo suteikta teise savanoriškai įvykdyti administracinį nurodymą ir sumokėti pusę minimalios baudos. Tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 260¹ str. 1 d. nuostatos, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo pasinaudoti jam suteikta supaprastinta procesine teise išvengiant bylos nagrinėjimo bendra tvarka sumokėti pusė minimalios baudos. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-59583217-16 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas (ATPK 302 str. 1 d. 4 p.).

Remiantis ATPK 260 str. 2 d., 260¹ str. 1 d., administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, ir administracinį nurodymą į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašo ATPK 259¹ str. nurodyti pareigūnai. Tuo tarpu teismui tokia teisė nenumatyta, todėl byla grąžinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 6 d., 302², 302⁴ str.,-

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-59583217-16 ir bylą grąžinti organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.