- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-31-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- D. K.
- Advokatai
- Gytis Mekionis, Linas Meškys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Meškiui, atsakovo atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-455-91/2007 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui A. T. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. K. prašė nustatyti 6,0100 ha žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) , priklausančiame A. T. , 0,1342 ha ploto servitutą, užtikrinantį ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 45,88 kv.m., tūris: 123 kub.m, plane pažymėtas lAl/m), ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini) , užstatytas plotas 60 kv.m, tūris: 127 kub.m, plane pažymėtas 2Il/p), ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini) , užstatytas plotas 38 kv.m, tūris 64 kub.m., plane pažymėtas 3I1/m), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (lauko tualetą), (unikalus (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini), tinkamą naudojimą pagal paskirtį. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 13 d. Privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartimi Nr.147-06 jis įsigijo iš Valstybės įmonės Valstybės turto fondo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius (inžinierinius) - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) . Ieškovo nupirkti minėti pastatai yra 6,0100 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) , kuris pagal 2006 m. birželio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso atsakovui A. T. . Ieškovas, turėdamas nuosavybės teise minėtus pastatus, bet neturėdamas žemės aplink šiuos pastatus, negali jais tinkamai naudotis, t.y. pastatų neįmanoma naudoti normaliomis sąnaudomis ir pagal paskirtį. Todėl reikalinga nustatyti servitutą žemei aplink ieškovui priklausančius pastatus. Šiuo atveju nustatytas servitutas atsakovo žemės daliai savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui užtikrins ieškovo pastatų tinkamą naudojimą. Ieškovui kreipusis į matininkus, buvo nustatytas 0,1342 ha plotas, reikalingas ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Šis planas patvirtintas Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus. Ieškovui nepavyko geranoriškai susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo, todėl jis kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė 6,0100 ha žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) , kadastrinis (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , priklausančiame A. T. , 0,1342 ha ploto servitutą, užtikrinantį ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 45,88 kv.m, tūris: 123 kub.m, pažymėtas plane: lAl/m), ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini) , užstatytas plotas 60 kv.m, tūris 127 kub. m, pažymėtas plane: 2Il/p), ūkinio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini) , užstatytas plotas 38 kv.m., tūris 64 kub.m, pažymėtas plane: 3I1/m), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (lauko tualetą), (unikalus (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) , tinkamą naudojimą pagal paskirtį, priteisė iš atsakovo A. T. 100 Lt žyminio mokesčio ieškovui D. K. bei 23,20 Lt turėtų pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiais statiniais, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis pastatų naudoti pagal jų paskirtį (CK 4.126 str.). Teismo nuomone, prašomo servituto nustatymas yra ieškovui vienintelis būdas racionaliai naudotis pastatais ir pašalins visas kliūtis ir nesutarimus naudojantis pastatais ir prašomo servituto nustatymas į 0,1342 ha žemės plotą, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, kaimo vietovėje nėra per didelis žemės plotas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:
1. Teismas netinkamai taikė CK 4.111 str. 1 d. ir 4.112 str. nuostatas, neištyrė ir nevertino atsakovo pateikto žemės sklypo ribų plano, o vadovavosi vien tik ieškovo pateiktu netiksliu ir nepagrįstai išplečiančiu žemės sklypo dalį, kuriai taikomas servitutas, planu. Ieškovo pateiktame plane žemės sklypo dalies, kuriai nustatytinas servitutas, plotas sudaro net 0,1342 ha, o atsakovo pateiktame plane – 0,096 ha. Ieškovo pateiktame plane žemės sklypo dalį, kuriai galėtų būti taikoma servitutas, žyminčios linijos dėl nepateisinamų priežasčių yra netiesios ir nelygiagrečios. Argumentų bei motyvų, jog būtent taip tikslinga iškreipti ir išplėsti tarnaujančio daikto dalį, ieškovas nepateikė. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl būtent tokiai žemės sklypo daliai turi būti taikomas servitutas, dėl kokių objektyvių aplinkybių atsakovo siūlyta 0,096 ha žemės sklypo dalis nėra pakankama ieškovo nuosavybės teise turimų statinių tinkamam naudojimui ir eksploatavimui.
2. Servituto turinys tarnaujančio daikto atžvilgiu yra nustatomas ne pagal tarnaujančio daikto buvimo vietą. Jį sąlygoja viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai, kuriuos paisant ne ką mažiau svarbu yra užtikrinti, jog tarnaujančio daikto savininko teisės bus kuo mažiau suvaržytos (CK 4.112 str.). LR Konstitucijos 23 str. nuostata taip pat suponuoja, jog asmens nuosavybės teisių ribojimas privalo būti kiek įmanoma mažesnis. Todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kuriuo yra grindžiamas atsakovo teises bei teisėtus interesus pažeidžiančio servituto nustatymas, jog 0,1342 ha žemės plotas kaimo vietovėje nėra per didelis žemės plotas. Be to, apelianto nuomone, ieškovui priklausančių statinių išdėstymas ant atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos iš esmės sudaro sąlygas juos naudoti pagal paskirtį nenustačius servituto. Statinių kiemas yra pasiekiamas viešu keliu, žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Sklypą, netrukdant ieškovui pagal paskirtį naudoti jam priklausančius pastatus, atsakovas ketina apsodinti mišku. Todėl servituto nustatymas net 0,1342 ha žemės sklypo dalyje visiškai nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises disponuoti jam priklausančia nuosavybe pagal jos tikslinę naudojimo paskirtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti ir byloje nevertino apelianto pateikto plano, nes jis buvo nubraižytas paties apelianto, nesuderintas ir nepatvirtintas kompetentingų institucijų. Be to, apeliantas pateikė teismui tik vieną plano egzempliorių, kas neatitinka CPK 113 str. reikalavimų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus įrodymus, paaiškinimus ir aplinkybes, todėl teisingai nustatė servitutą į 0,1342 ha žemės plotą, taip, kad kuo mažiau būtų suvaržytos tarnaujančio daikto savininko teisės. Ieškovui priklausantys pastatai yra apelianto žemės sklype, todėl ieškovas negali normaliomis sąlygomis naudotis šiais pastatais, be servituto negalėtų sustabdyti ir atsakovo neteisėtų veiksmų, trukdančių ieškovui. Apeliantas skunde pats nurodė, kad ketina sodinti mišką ne tik už ieškovo pastatų ribų, bet ir tarp ieškovui priklausančių pastatų. Todėl nesant servituto, atsakovas pats spręstų kur išdėstyti medžius, leisti ar ne ieškovui patekti į savo pastatus, o tai pažeistų ieškovo, kaip pastatų savininko, teises. Taip pat apeliantas nepagrindė skundo argumento, kodėl teismo nustatytas servituto plotas yra pernelyg didelis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir štai dėl ko:
Servituto institutas leidžia užtikrinti kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą.
Teisminis ginčas vyksta dėl formuojamo servitutinio žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo teisėtumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.126 straipsnį servituto nustatymas siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Iš 2007-06-19 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas teismui buvo pateikęs savo paruoštą žemės sklypo servituto nustatymo pastatams eksploatuoti plano projektą ir prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes negali jo suderinti su rengiančiu projektus A. M. dėl jo ligos (b.l. 38), tačiau teismas neatsižvelgė į jo prašymą ir bylą išnagrinėjo iš esmės ( b.l. 36-42).
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui inter alia pateikė naują įrodymą- projekto autoriaus A. M. ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. K. patvirtintą žemės sklypo 0,0943 ha servituto planą, užtikrinantį ieškovui nuosavybės teisę, priklausančių pastatų, kiemo įrenginių eksploatavimą (b.l. 63). Pažymėtina, kad teismo nustatytas žemės sklypo servitutas pagal ieškovo projektą yra 3,82 arais didesnis už atsakovo siūlomą nustatyti žemės sklypo servitutą (b.l. 12-65).
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatyme jame nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir tuo pačiu užtikrinti galimybę užkirsti kelią proceso šalims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos išnagrinėjimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga-ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti., išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
Siekiant nustatyti materialią tiesą byloje, 2007-10-03 apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo priimtas pagal atsakovo pasiūlymą projekto autoriaus A. M. parengtas 0,0943 ha servituto planas, užtikrinantis pastatų, kiemo įrenginių eksploatavimą, kurį patvirtino žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. K. (b.l. 66-68).
2007-11-07 teismo posėdyje liudytoju apklaustas žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. K. parodė, kad anksčiau visas žemės sklypo plotas priklausė Marijampolės miškų urėdijai, kas matosi iš archyvinės bylos Nr. 39-13451-1445. Tik vėliau, atkūrus nuosavybės teises atsakovui į 6,0100 ha miško, Marijampolės miškų urėdija inicijavo klausimą dėl sklypo apie pastatus suformavimą, kadangi ginčo pastatus, kurie buvo jų balanse, norėjo parduoti. Niekada apie pastatus nebuvo suformuotas žemės sklypas, nes pastatai buvo pastatyti valstybės žemėje, pastatai buvo miškų urėdijos balanse ir miškų urėdija jais naudojosi. A. M. nėra projekto autorius, jis yra samdomas asmuo, projektai buvo paruošti pagal šalių pageidavimus, projektai neturi teisinės galios, jie yra tik kaip pasiūlymai. Įvertinus 2005-07-01 Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 2.01.09:2005, galimi abu projektai, tačiau, jo nuomone, labiau priimtinas atsakovo, t.y. žemės sklypo savininko projektas.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bylas dėl servituto nustatymo, teismas, siekdamas išsiaiškinti ar be servituto nustatymo daiktu tikrai objektyviai neįmanoma naudotis, neturi apsiriboti tik žemės sklypų planais, bet gali atlikti ir vietos apžiūrą (LAT Civilinių vylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. ir R. G. , byla Nr. 3K-3-496/2005).
Kilus abejonių dėl prašomo nustatyti žemės sklypo servituto matmenų ir vietos, kurie yra vienos iš įrodinėjimo dalykų šioje byloje sudarančių aplinkybių, 2007-11-07 teismo posėdis buvo atidėtas 2007-12-05, įpareigojant šalis iki 2007-12-03 pateikti detalų statinių planą, išmatuojant atstumus tarp statinių, atstumus nuo statinių iki suformuotos servitutinės sklypo ribos pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus projektus (b.l. 12,65,75-79).
Atsakovas, vykdydamas teismo 2007-11-07 posėdžio protokolinę nutartį, antstoliui išmatavus atstumus nuo pastatų iki servitutinių sklypo ribų pagal teismui pateiktą jo projektą, pateikė teismui 2007 m. lapkričio 27 d. teismo antstolio A. M. kontoros surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 12, 84, 85).
2007-12-05 teismo posėdyje apklaustas liudytoju servituto sklypo projektų rengimo autorius A. M. patvirtino, kad atsakovui paruošė servituto projektą pagal atsakovo pasiūlymą vadovaudamasis topomedžiaga, pagal atsakovo pateiktą teismui servituto planą galima prieiti prie namo ir jį tinkamai eksploatuoti, o ieškovui A. T. nubraižė planą iš nuotraukos be kadastrinių matavimų plano. Mano, kad abu planai geri, tačiau pagal atsakovo projektą prie ūkinio pastato turi būti palikta daugiau privažiavimui ploto ( b.l. 88,89).
2008-02-07 jis pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgdamas į žemės sklypo užstatymą pastatais (275m²), nekompaktišką statinių išdėstymą, nusistovėjusias nuo seno namų valdos komponentų (sodo, kiemo, daržo) ribas, statinių eksploatacijai reikalingus 3-5 metrų atstumus, mano, kad ieškovo pateiktas servituto nustatymo planas yra tinkamesnis (b.l. 91).
Teisėjų kolegija, remdamasi VĮ Registrų centro Marijampolės filialo pažyma (b.l. 10,11), patvirtinančia, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra atsakovui 6,0100 ha nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis-miškų ūkio žemė ir šiam sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos ”Nacionaliniai ir regioniniai parkai” ir ”geomorfologiniai draustiniai”, ieškovas neįvykdė teismo 2007-11-07 teismo posėdyje priimtos protokolinės nutarties, kuria buvo įpareigotas išmatuoti atstumus tarp pastatų bei nuo pastatų iki servitutinio sklypo ribų pagal jo pateiktą projektą (b.l. 12), ieškovas ieškiniu prašydamas nustatyti 0,1342 ha žemės sklypo ploto servitutą, užtikrinantį jam priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais tinkamą naudojimą pagal paskirtį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių sklypo naudojimo poreikius, pagal kuriuos būtų galima nustatyti servituto turinį, taikant CK 4.112 str. 3d., liudytojo S. K. parodymams patvirtinti ar paneigti, jog miškų urėdijai naudojantis ginčo pastatais, žemės sklypas nebuvo suformuotas, būtina išsireikalauti jo nurodytą archyvinę bylą Nr. 39-13451-1445 bei įvertinus A. M. parodymus duotus teismo posėdyje, kad ieškovui nubraižė planą be kadastrinių matavimų, tačiau abiejų šalių projektai yra tinkami bei siekiant išsiaiškinti jo paaiškinime (b.l. 91) išdėstytų argumentų pagrįstumą, būtina atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje surinktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės bylos apeliacinės instancijos teisme, byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta pirmosios instancijos teisme- pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.