- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- A6.-456-1155/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00621-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- G. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. L., nuo 2014 m. birželio 6 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovas, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. pirmenybę teikė bendrovės atsiskaitymams su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais; toliau G. L., nuo 2014 m. birželio 6 d. būdamas bendrovės vadovas ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, iki 2022 m. vasario 8 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo; tokiu būdu G. L. savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI teises.
Šiais savo veiksmais G. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. VMI savo pareiškime suformulavo prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 4). G. L. į paskirtus teismo posėdžius neatvyko. Teismo šaukimai G. L. buvo siunčiami visais teismui žinomais adresais (taip pat ir el. pašto adresais), jam buvo skirti policijos atvesdinimai, paskelbta paieška, G. L. (duomenys neskelbtini) ir kaimynai policijos pareigūnams negalėjo nurodyti G. L. buvimo vietos. 2022 m. rugpjūčio 3 d. G. L. atsiliepė į teismo telefono skambutį, kurio metu jis buvo aiškiai informuotas apie 2022 m. rugpjūčio 4 d. 9.15 val. paskirtą teismo posėdį, G. L. atsisakė nurodyti teismui duomenis, kuriais jam būtų galima išsiųsti teismo korespondenciją, paaiškino, kad teismo posėdis jo nedomina, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nei telefonu, nei raštu nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo VMI atstovui ir G. L. nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą G. L. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kelis alternatyvius kreditorės VMI teisių pažeidimus (nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo), ir paskirti G. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą.
Šalies argumentai
Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID‑19“, vėliau, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. – į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Bendrovė 2021 m. vasario 24 d. pateikė prašymą išdėstyti 46 195,15 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2021 m. kovo 17 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24‑08) 327-14856, kuria 46 195,15 Eur sumokėjimas išdėstytas/atidėtas nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant įsipareigojimų mokėti įmokas nustatytu grafiku, VMI 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Vertinant faktines aplinkybes, VMI 2021 m. liepos 29 d. nurodymu pradėtas/atnaujintas mokestinės nepriemokos išieškojimas.
Pareiškime dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo, nurodyta, jog bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, taip pat atsižvelgus į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto) nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI 2022 m. vasario 2 d. kreipėsi į Swedbank, AB, UAB „Paysera“, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą su prašymais pateikti informaciją apie bendrovės šių bankų ir/ar jų filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad bendrovės bankų sąskaitose (EUR, PLN, USD, GBP) vyko piniginių lėšų judėjimas, ir bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, aktualiais laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. (toliau – ir aktualūs laikotarpiai) įvykdė atsiskaitymų su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis) už daugiau nei 325 400 Eur, mokėjimai buvo atliekami ir užsienio valiuta – 617 300 PLN, 60 300 USD. Didžiausios sumos eurais (virš 10 000 Eur) buvo pervestos bendrovės vadovui G. L. (74 720 Eur), (duomenys neskelbtini) (40 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (21 333,33 Eur), (duomenys neskelbtini) (18 500 Eur), bendrovės darbuotojams J. A. (17 950 Eur) ir A. A./T. (14 391,44 Eur), (duomenys neskelbtini) (16 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (15 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (13 072,35 Eur), (duomenys neskelbtini) (10 089,2 Eur), (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur). Žymios sumos buvo pervestos prekių/paslaugų tiekėjams užsienio valiuta – (duomenys neskelbtini) M. K. (617 353 PLN, kas sudaro apie 132 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (33 390 USD, kas sudaro apie 31 600 Eur), (duomenys neskelbtini) (25 190,00 USD, kas sudaro apie 23 900 Eur). Pažymėta, kad dalį mokėjimų bendrovė atliko su bendrove ir/ar bendrovės vadovu susijusiems asmenims – bendrovės vadovui G. L. (74 720 Eur); (duomenys neskelbtini) (21 333,33 Eur), kurioje tuo metu dirbo G. L., (duomenys neskelbtini) (15 000 Eur), kurio vadovas ir akcininkas yra G. L.
Nagrinėjamu atveju aktualiais laikotarpiais bendrovė turėjo nuolatinį įsiskolinimą valstybės biudžetui, o laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. laikytina, kad bendrovė valstybės biudžetui nebuvo skolinga, nes tuo metu ji su VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, o įsiskolinimas vėl susidarė 2021 m. balandžio 26 d., bendrovei nesumokėjus įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį.
Aktualiais laikotarpiais bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl, laikydamasi atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėjo galimybę visiškai padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui. Tačiau bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais.
Pareiškime dėl pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nepateikimo, nurodyta, jog VMI, įvertinusi surinktus duomenis apie bendrovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, nustatė, kad bendrovė veiklos galimai nevykdė, nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonei taikytas turto areštas, bendrovė turėjo pradelstų nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, atsiradusių po paskutinių 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Juridinių asmenų registrui, visos antstolių bylos pradėtos 2020–2022 m., skolų ir vykdymo išlaidų suma yra didesnė nei 221 000 Eur, VMI/antstolių išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, todėl priėjo išvadą, jog bendrovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. VMI 2022 m. vasario 8 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1658-565/2022 nutarė iškelti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti bankroto bylą šiuo atveju būtų pažeidęs bendrovės kreditorių interesus, nes bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d.
Aplinkybė, kad bendrovė yra nemoki, jos vadovui G. L. turėjo būti žinoma ne vėliau nei 2021 m. balandžio 26 d., kai bendrovė nesumokėjo įmokos į valstybės biudžetą pagal mokestinės paskolos sutartį. G. L., žinodamas, kad bendrovė nėra pajėgi mokėti įsiskolinimo biudžetui, privalėjo atsakingai įvertinti jos finansinę būklę, o bendrovės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tinkamai ir laiku neįvykdęs JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios bendrovės bankroto inicijavimo, G. L. pažeidė kreditorės VMI teises (b. l. 2–4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi iškėlė (duomenys neskelbtini) vadovui G. L. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas bendrovės vadovas, nesilaikė bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pat laiku neinicijavo bendrovės bankroto, tuo pažeisdamas VMI teises (pagal VMI pareiškime išdėstytas aplinkybes) (b. l. 48–51).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip jau buvo minėta, Juridinių asmenų registro duomenimis, G. L. buvo bendrovės direktorius nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. Iš VMI pareiškimo, apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei nemokumo bylą, matyti, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 66 106,03 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus bendrovės deklaruoto 2020 m. kovo–rugsėjo mėn. mokestinių laikotarpių GPM, 2019 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio, 2020 m. I–IV ketvirčių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio avanso, 2020 m. balandžio, rugsėjo mėn. mokestinių laikotarpių PVM, taip pat mokesčių administratoriaus Mokesčių administravimo įstatymo 104-1 straipsnio pagrindu apskaičiuoto 2020 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio ir 2021 m. birželio mėn. mokestinio laikotarpio PVM, 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidos išieškomos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-31227-433/2021, pagrindu. Tarp bendrovės ir VMI 2021 m. kovo 17 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24‑08) 327-14856, kuria 46 195,15 Eur sumokėjimas išdėstytas/atidėtas nuo 2021 m. vasario 24 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. Bendrovei nevykdant įsipareigojimų mokėti įmokas sutartyje nustatytu grafiku, VMI 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu mokestinės paskolos sutartis nutraukta. VMI, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrovės atžvilgiu taikė Mokesčių administravimo įstatyme numatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau išieškojimas buvo nerezultatyvus.
Teismas vertina, kad G. L., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. mokėjo atitinkamas sumas kitiems bendrovės kreditoriams: (duomenys neskelbtini)(40 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (21 333,33 Eur), (duomenys neskelbtini) (18 500 Eur), bendrovės darbuotojams J. A. (17 950 Eur) ir A. A./T. (14 391,44 Eur), (duomenys neskelbtini) (16 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (15 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (13 072,35 Eur), (duomenys neskelbtini) (10 089,2 Eur), (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur). Žymios sumos buvo pervestos prekių/paslaugų tiekėjams užsienio valiuta – (duomenys neskelbtini) M. K. (617 353 PLN, kas sudaro apie 132 000 Eur), (duomenys neskelbtini) (33 390 USD, kas sudaro apie 31 600 Eur), (duomenys neskelbtini) (25 190,00 USD, kas sudaro apie 23 900 Eur) ir kt. Taigi, (duomenys neskelbtini) vadovas nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 18 d., pirmenybę teikdamas ne VMI, o kitiems bendrovės kreditoriams.
Konstatuotina, jog pirmiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog G. L., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. kovo 18 d. ir nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. pirmenybę teikė (duomenys neskelbtini) atsiskaitymui su žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, tokiu būdu savo neteisėtais veiksmais pažeidė aukštesnės eilės kreditorės VMI teises.
Be to, G. L. ne vėliau nei 2021 m. balandžio 26 d., kai bendrovė nesumokėjo įmokos į valstybės biudžetą pagal mokestinės paskolos sutartį, tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. G. L. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas G. L. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2022 m. vasario 8 d. inicijavo VMI. Minėta, kad bendrovės vadovas nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. buvo G. L., bendrovės įsiskolinimas iš esmės susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau G. L. ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), į tai, kad pažeidėjas yra nedirbantis, taip pat į tai, kad nenustatyta G. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta G. L. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1 400 Eur dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pripažinti G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti G. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau nei per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau nei per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-456-1155/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.