- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- A-3271-881/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00203-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Beata Martišienės
- Pareiškėjas
- F. S. J. A., A. K. K. K., K. A., A. F. S. A., N. F. S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., K. A., A. F. S. A. ir N. F. S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., K. A., A. F. S. A. ir N. F. S. A. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai F. S. J. A., A. K. K. K. ir jų nepilnamečiai vaikai K. A., A. F. S. A. ir N. F. S. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pareiškėjai F. S. J. A., A. K. K. K. neturėjo jokių kelionės dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais nurodė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją). F. S. J. A. 2015 m. prašė prieglobsčio Švedijoje. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas), todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės judėti laisvai Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
II.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad užsieniečiai, prisistatę (duomenys neskelbtini)piliečiais, tėvas F. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), motina – A. K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei vaikai A. F. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), N. F. S. A., gim. (duomenys neskelbtini)ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje. Šie asmenys prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos pareigūnų. Pareiškėjai neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti juos Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai F. S. J. A., A. K. K. K. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jog atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik būdami sulaikyti, paaiškinimuose nurodė skirtingas detales, pareiškėjų paaiškinimai objektyviai neatitiko tikrovės, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nėra priimtas, sprendė, jog visa tai rodo, kad užsieniečiai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti. Atitinkamai, tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teisės. Užsieniečiai neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, užsienyje turi giminių, Švedijoje gyvena pareiškėjo F. S. J. A. brolis, be to, pareiškėjas 2015 m. prašė prieglobsčio Švedijoje, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, jog užsieniečiai gali pasislėpti.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų vaikai, būdami pažeidžiami asmenys, turi visas teises gauti medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ar kitas paslaugas, psichologinę pagalbą. Tuo atveju, jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, tokiu būdu yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.
III.
10. Pareiškėjai F. S. J. A., A. K. K. K., K. A., A. F. S. A. ir N. F. S. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y., skundą dėl Migracijos departamento sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo tenkinti.
11. Pareiškėjai nurodo, kad sprendime idėstyti motyvai, neva pagrindžiantys pareiškėjų pasislėpimo riziką, grindžiant bendradarbiavimo stoka su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, yra nepagrįsti. Pareiškėjai bendradarbiavo su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis viso jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (dalyvavo apklausose, pateikė asmens tapatybės dokumentų kopijas), taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantai, būdami Lietuvos Respublikoje, nebandė išvykti / pasislėpti, nėra padarę jokių pažeidimų, taip pat nėra duomenų ir apie jų keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Akivaizdu, kad nėra jokių objektyviai egzistuojančių aplinkybių, pagrindžiančių apeliantų pasislėpimo riziką.
12. Šeimą sudaro nepilnamečiai vaikai, kuriems taip pat pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik Pabėgėlių priėmimo centre, kas de facto (liet. faktiškai) atitinka sulaikymo sąlygas. Siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės.
13. Nėra jokių duomenų, kad apeliantai keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje, tarp jų ir nepilnamečiams vaikams, faktiškai varžoma nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Įvertinus prioritetinį nepilnamečių vaikų interesą, itin ilgą laiką ribojamą jų judėjimo laisvę (daugiau nei 9 mėnesius), laikytina, kad apeliantų judėjimo laisvę ribojančios priemonės taikymas šiuo atveju nėra proporcingas siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad teismas, išnagrinėję pareiškėjų skundą ir įvertinęs tiek faktines bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai Lietuvos Respublikoje. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)bus įvykdytas ir užsieniečiai bus išsiųsti į kilmės valstybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, kuriomis pareiškėjai 6 mėnesiams apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų skundą, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, jog pareiškėjai gali pasislėpti. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
19. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo pakeisti Migracijos departamento sprendimų dalis, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ir tenkinti skundą dėl Migracijos departamento sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
20. Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, pareiškėjai (iš kurių trys yra mažamečiai vaikai), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamais sprendimai pareiškėjus, kurie iki tol buvo laikinai apgyvendinti VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti juos Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
21. Galutinis sprendimas pareiškėjų prieglobsčio byloje yra priimtas ir įsiteisėjęs, t. y. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams (išskyrus vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą. Taigi, šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio yra įsiteisėjęs, todėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjų teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. pareiškėjai nebėra prieglobsčio prašytojai.
22. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis), t. y. ar ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkinti pareiškėjų skundai ir nepanaikinta ginčijamų Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalis.
23. Nagrinėjamo ginčo kontekste paminėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ straipsnio 10 dalis): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
24. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
25. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
26. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
27. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, ir pareiškėjus apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
28. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jų tapatybės ir (ar) pilietybės; tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 16 d. sprendime Nr. 21M41842; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
30. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas yra susijęs ne tik sutuoktinių F. S. J. A. ir A. K. K. K. laisvės ribojimu, tačiau ir dėl trijų mažamečių vaikų A. F. S. A., N. F. S. A., K. A. interesais. Nagrinėjamu atveju tolimesnis užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn.) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl asmens galimybės judėti teritorijoje, kurioje asmens laisvė judėti yra labai ribota, yra nurodęs, jog tai prilygsta de facto (liet. faktiškai) sulaikymui (2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje C-808/18 Europos Komisija prieš Vengriją). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia griežta ir tokį ilgą laiko tarpą trunkanti priemonė, ribojanti užsieniečių judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvę, neatitinka pareiškėjų F. S. J. A. ir A. K. K. K. ir jų mažamečių vaikų geriausių interesų.
32. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų Migracijos departamento sprendimų dalis dėl judėjimo laisvės ribojimo nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundo dalis tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijamos Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)dalys yra panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjų F. S. J. A., A. K. K. K., K. A., A. F. S. A. ir N. F. S. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis F. S. J. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. F. S. A., (duomenys neskelbtini), N. F. S. A., (duomenys neskelbtini), nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Kitoje dalyje Migracijos departamento sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.