- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- I-1948-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00212-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. K. (I. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).
Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 175 langai nesandarūs, todėl žiemą jaučiamas šaltis ir drėgmė. Kamerų sienos atsilupusios, krenta dažai, apdailos medžiagos bei kaupiasi dulkės. Paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. nėra gavęs jokių priemonių kameros švarai palaikyti, todėl turėjo už savo lėšas pirkti priemones. Pažymėjo, jog ne kartą raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administracijos darbuotojus, tačiau jokių veiksmų iki 2019 m. sausio 4 d. nebuvo imtasi. Kameroje nebuvo užtikrinamas minimalus plotas. Taip pat kameros plotą mažino esantys baldai. Nurodė, kad kameroje nebuvo užtikrinamas apšvietimas. Dušo patalpose sienos bei grindys nėra valomos, o esantys du dozatoriai nėra pripildyti šampūnu. Dėl nurodytų aplikybių patyrė nepatogumus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie podėžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–14).
Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. sausio 14 d. kamerose Nr. 107 ir Nr. 175, taip pat nurodė minėtų kamerų plotus, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Lukiškių TI-K per mėnesį išduodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcionuotos sodos sanitarinių įrenginių dezinfekavimui. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai gyvenamojoje kameroje trūksta valymo inventoriaus ir / arba valymo priemonių, o dušinėse patalpose – kūno ir / arba plaukų prausiklių, reikia kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą Turto valdymo skyriaus darbuotoją ir trūkstamas valymo inventorius ir / ar trūkstamos priemonės yra atnešamos. Informavo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus (toliau – ir NVSC) specialistai 2018 m. nebuvo atlikę patikrinimų dėl higienos normų laikymosi gyvenamojoje kameroje Nr. 175.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 175 nebuvo užtikrinamas minimalus plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2019 m. sausio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 107 vienas, kurios plotas 7,28 kv. m., kameroje Nr. 175 vienas arba su kitu asmeniu, kurios plotas 7,56 kv. m. (b. l. 11–14). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 45, 46).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,78 kv. m. iki 7,56 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,5 kv. m. iki 7 kv. m. Vadinasi, Lukiškių TI-K administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad kameros plotą mažino esantys baldai.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 175 langai nesandarūs, todėl žiemą būna šalta bei kaupiasi drėgmė. Kameros sienos atsilupusios, krenta dažai, apdailos medžiagos, kaupiasi dulkės, nėra užtikrinamas apšvietimas.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Lukiškių TI-K per mėnesį išduodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcionuotos sodos sanitarinių įrenginių dezinfekavimui. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai gyvenamojoje kameroje trūksta valymo inventoriaus ir / arba valymo priemonių, o dušinėse patalpose – kūno ir / arba plaukų prausiklių, reikia kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą Turto valdymo skyriaus darbuotoją ir trūkstamas valymo inventorius ir / ar trūkstamos priemonės yra atnešamos. Taip pat nurodė, kad NVSC specialistai 2018 m. nebuvo atlikę patikrinimų dėl higienos normų laikymosi gyvenamojoje kameroje Nr. 175 (b. l. 11–14).
Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl I. K. skundo“ nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m. (0,8 m x 1,03 m). Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punkto reikalavimais. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai laužo, daužo ir kitaip niokoja tiek pačias kameras, tiek jose esančius baldus ir įrangą. Lukiškių TI-K administracija to netoleruoja. Sugadinta ir neveikianti įranga remontuojama arba keičiama, o kameros – remontuojamos. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai, pvz.: pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užsandarinamas langas, užglaistomos sienoje padarytos skylės ir pan., atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto (b. l. 17–18).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 175 nebuvo užtikrinta temperatūra ar apšvietimas, taip pat, kad šioje kameroje kaupėsi drėgmė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas dėl sąlygų kamerose atitikimo higienos normų reikalavimams. Taip pat nenustatyta, jog NVSC ginčo laikotarpiu būtų tikrinęs kameros Nr. 175 atitikimą Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimams. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktu paaiškinimu, jog patys suimtieji ir nuteistieji piktybiškai gadina kameras, baldus bei įrangą, o smulkūs remonto darbai atliekami nedelsiant (b. l. 17–18). Esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. negavo priemonių kameros švarai palaikyti, todėl turėjo už savo lėšas pirkti priemones. Ne kartą raštu pasikreipus į Lukiškių TI-K administracijos darbuotojus, jokių veiksmų iki 2019 m. sausio 4 d. nebuvo imtasi.
Lukiškių TI-K už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Lukiškių TI-K per mėnesį išduodama 100 gr. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr. kalcionuotos sodos sanitarinių įrenginių dezinfekavimui. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Tuo atveju, kai gyvenamojoje kameroje trūksta valymo inventoriaus ir / arba valymo priemonių, o dušinėse patalpose – kūno ir / arba plaukų prausiklių, reikia kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą Turto valdymo skyriaus darbuotoją ir trūkstamas valymo inventorius ir / ar trūkstamos priemonės yra atnešamos (b. l. 11–14).
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog negavo valymo priemonių kameros švarai palaikyti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog valymo priemonės yra išduodamos. Taip pat pareiškėjui pasikreipus į Lukiškių TI-K administraciją su 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 4 d. prašymais dėl nemokamo materialinio buitinio aprūpinimo, Lukiškių TI-K administracija 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 96-4276, 2018 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 96-4625 ir 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 96-136 pareiškėjui pateikė atsakymus į minėtus prašymus (b. l. 25–30). Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kameros valymui skirtos priemonės nebuvo išduodamos, ar, kad pasikreipus su prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nebuvo gaunami atsakymai į juos. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušo patalpose sienos bei grindys nėra valomos, o esantys du dozatoriai nėra pripildyti šampūnu.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tuo atveju, kai gyvenamojoje kameroje trūksta valymo inventoriaus ir / arba valymo priemonių, o dušinėse patalpose – kūno ir / arba plaukų prausiklių, reikia kreiptis į budintį pareigūną, kuris iškviečia atsakingą Turto valdymo skyriaus darbuotoją ir trūkstamas valymo inventorius ir / ar trūkstamos priemonės yra atnešamos (b. l. 11–14).
Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėn. Pranešime ,,Dėl I. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra trylika dušinių patalpų. Jų įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Jos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo, o privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros. Dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį (b. l. 17–18).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K dušinės patalpos yra valomos, dozatoriai pildomi pagal poreikį, o esant situacijai, jog dozatoriai yra pasibaigę, pats pareiškėjas turi kreiptis į budintį pareigūną. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog žodžiu kreipėsi į budintį pareigūną dėl to, jog dozatoriai nebuvo pripildyti, tačiau pareigūnas nesuteikė informacijos, todėl turėjo maudytis be tam skirtų priemonių, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pasikreipus į budintį pareigūną dėl trūkstamų priemonių, jos yra papildomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.
Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015). Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.