- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- ATP-332-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00180-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. J. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą 80 Lt bauda;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. J. nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 13 d. 7.08 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 1,41 procento (promilės) girtumas, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko buvo apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Be to, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-24 nutarimą ir priimti naują nutarimą – nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, kadangi, apelianto teigimu, jis pažeidimo nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai, todėl mano, jog teismo nutarimas neteisingas, nepagrįstas surinkta medžiaga ir įrodymais. Taip pat nurodo, kad teismas jį pripažino kaltu, nesant jokių jo kaltės įrodymų, kad jis būtų vairavęs įvykio dieną automobilį. Mano, kad teismo išvados yra grįstos tik prielaidomis, tačiau ne įrodymais, todėl, pasak apelianto, toks sprendimas turi būti panaikintas. Teigia, kad byloje nėra nei vieno liudytojo mačiusio, kad jis būtų vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį. Nubaustojo asmens įsitikinimu, teismas priėmė nutarimą jį pripažinti kaltu tik dėl to, jog nustatė, kad jo parodymai netikslūs ir, kad buvo parašyti kelių asmenų paaiškinimai. Mano, kad byla nebuvo ištirta objektyviai ir visapusiškai, kadangi, nubaustojo asmens įsitikinimu, tiesioginis įvykio liudytojas, kuris matė, kaip įvyko eismo įvykis ir galimai, kas vairavo automobilį, neapklaustas, o teismas nesiėmė jokių priemonių, kad šis asmuo atvyktų į teismą ir duotų parodymus. Nurodo, kad tikrovės ir bylos duomenų neatitinka teismo išvada, kad R. M. buvo paprašyta prisiimti atsakomybę, nes jam pasekmės kitokios negu jam, ir teigia, kad tai teismo išsigalvojimas, kuriuo negali būti grindžiamas nutarimas. Skundo autoriaus teigimu, R. M. ne kartą apklausiamas teisme, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodė, kad su juo yra pažįstamas nuo senų laikų, kad jis paėmęs automobilį važiavo, bet posūkyje jį sumėtė ir nulenkė kelio ženklą. Taigi teigia, kad šie jo parodymai visiškai sutampa su jo parodymais, su eismo įvykio schemomis ir įvykio aplinkybėmis, nustatytomis ir iš pareigūnų parodymų, taip pat su A. L. V. parodymais. Be to, nurodo ir tai, kad R. M. žinomos visos eismo įvykio aplinkybės, o jeigu jis nebūtų dalyvavęs, jam tai nebūtų žinoma. Taip pat nurodo, kad R. M. teisme nurodė, kad už sugadintą kelio ženklą atlygino jis, paaiškinimą rašė pats, niekas nediktavo. Dėl išdėstyto mano, kad teismas nebuvo objektyvus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų visete ir neanalizavo, todėl, apelianto teigimu, teismo išvados yra neteisingos ir neatitinkančios duomenų esančių byloje bei liudytojų parodymų, dėl ko ir buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teigia, kad jis nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvirtino, kad automobilio nevairavo, ir nors buvo prie automobilio po įvykio, tačiau, pasak nubaustojo asmens, byloje nėra duomenų, kad jis būtų jį vairavęs, būdamas neblaivus. Be kita ko nurodo ir tai, kad duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti jam nuobaudą, ir būtent tokių duomenų pagrindu, kuriais remiantis galima tik manyti ir daryti įvairias prielaidas, apelianto teigimu, skundžiamu nutarimu jis buvo nubaustas administracine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. J. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir įrodymų vertinimo.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, kad byla nebuvo ištirta objektyviai ir visapusiškai, jog teismas jį pripažino kaltu, nesant jokių jo kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Dėl išdėstyto apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Nors A. J. apeliaciniu skundu ir neigia padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), eismo įvykio schema (4 b. l.), asmens blaivumo testas (6 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.), transporto priemonės nuvežimo aktas (8 b. l.), A. J. paaiškinimai (9, 21 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (12; 13 b. l.), A. V. (10 b. l.), K. Š. (11 b. l.), R. M. (22 b. l.) paaiškinimai, administracine tvarka nubausto asmens A. J. (77-78 b. l.), liudytojų – T. A. (78-79 b. l.), L. Š. (79 b. l.), K. Š. (79 b. l.), R. M. (79–80 b. l.), L. V. (87 b. l.), T. V. (87-88 b. l.) apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Policijos pareigūnų T. A., L. Š. tarnybiniais pranešimais (12,13 b. l.), ir jų parodymais, duotais apylinkės teismo posėdžio metu (78-79 b. l.) nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą, prie automobilio jie rado tik A. J., daugiau jokių asmenų nebuvo, A. J. neigė vairavęs automobilį ir parodė, kad jis buvo tik keleivis, o vairuotojas išėjo, paklausus, kas vairavo, nurodė kelių asmenų pavardes. Tuo tarpu, analizuojant A. J. pirminius paaiškinimus ir jo parodymus, duotus apylinkės teismo posėdžio metu (9, 21, 77-78 b. l.), be aplinkybės, kad jis nurodė tris skirtingus jo automobilį vairavusius asmenis – T. V., K. Š. ir R. M., ką tvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti ir tai, kad pirminiuose paaiškinimuose jis teigė, jog automobilį iš vakaro buvo davęs T. V., po to nurodė, kad automobilį ryte davė K. Š. ir/ar R. M. nuvažiuoti į parduotuvę, nors policijos pareigūnų T. A., L. Š. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje A. J. nurodė esąs keleivis. Taigi, A. J. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas akivaizdus – viena vertus jis teigia, kad buvo keleivis, kita vertus nurodo, kad automobilį iš vakaro davė T. V., vėliau nurodo, kad ryte davė R. M.. Be paminėto, apelianto keliamą versiją, kad jis automobilio nevairavo, paneigia ir tolimesnė bylos medžiagoje užfiksuota veiksmų seka, o būtent – pirminiame paaiškinime (9 b. l.) A. J. nurodė, kad jo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo T. V., o kitą dieną jam pranešė, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu, nors teismo posėdžio metu tiek jis, tiek pats liudytoju apklaustas T. V., tai paneigė (87-88 b. l.). Toliau, K. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis vairavo A. J. automobilį ir padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį ir kelio ženklą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos (11 b. l.). Po to, pagal bylos medžiagą seka, kad K. Š., tiek pirmą kartą apklausiamas teisme liudytoju (44-48 b. l.), tiek 2012-05-14 teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad automobilio tikrai nevairavo, jog tai buvo jo melagingi parodymai, ir paaiškino, kad kaltę prisiėmė, nes to paprašė A. J. (87-88 b. l.). Tokius K. Š. parodymus, duotus teismo posėdžių metu patvirtino A. J. ir parodė, kad K. Š. sutiko prisiimti kaltę dėl eismo įvykio gailėdamas jo, pats užpildė jo duotą paaiškinimo blanką ir nuvežė į policiją, tačiau parodė ir tai, kad K. Š. jo automobilio nevairavo, vairavo R. M. (77-78 b. l.). Pastebėtina tai, kad K. Š. parodymus, kad ne jis vairavo A. J. automobilį patvirtina ir T. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (44-48, 87-88 b. l.), iš kurių matyti ne tik tai, kad jis kartu su K. Š. išvažiavo iš A. L. V. namų autobusu, bet ir tai, kad prabudę ryte jie A. J. neberado. Ir nors trečiasis A. J. nurodytas asmuo – R. M., kuris apelianto teigimu ir vairavo jo automobilį, apklaustas liudytoju apylinkės teismo posėdžio metu tai patvirtino (79-80 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. vairuotojo pažymėjimo niekada įgijęs nebuvo, bei, kad niekas iš tuo metu pas A. L. V. buvusių asmenų – nei K. Š., nei T. V. – R. M. nematė, jo skambučio į duris negirdėjo ir nematė, kad jis būtų atėjęs, iš ko daroma išvada, kad pas A. L. V. jis net nebuvo atvykęs.
Nagrinėjamos bylos kontekste, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų T. A. ir L. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kurias jie patvirtino apylinkės teismo posėdžio metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir kurie, be kita ko atitinka tiek liudytojų T. V., tiek K. Š. parodymus, duotus teismo posėdžių metu, todėl daroma išvada, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, priešingai nei A. J. ir R. M. parodymai, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nepagrįsti ir melagingi.
Taigi, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas), nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko buvo apgadintas kelio ženklas ir automobilis, dėl ko atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį straipsnį jis patrauktas pagrįstai.
Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad teismas nesiėmė jokių priemonių, jog tiesioginis įvykio liudytojas, kuris matė, kaip įvyko eismo įvykis ir galimai, kas vairavo automobilį, atvyktų į teismą ir duotų parodymus, pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad A. J. padarė jo skundžiamą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. gegužės 24 d. nutarimą A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, todėl naikinti šį teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti apelianto skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. Š. miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.