Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą, taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro skundą dėl Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas, Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G. nepatvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

S. G. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, nuteistasis pateikė prašymą lygtinai jį paleisti iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju S. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę net pagal septynis teismo nuosprendžius, priimtus dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo, pavyzdžiui, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, sukčiavimą ir didelės vertės sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą (šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir S. G. paskirta gana griežta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams). Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis). Priimtų nuosprendžių skaičius dėl S. G. rodo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nebuvo linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, kaltinamajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir nusikalto, dėl to jam vėliau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Reikšminga ir tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal minėtus nuosprendžius dėl S. G. buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiai). Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, sistemingai darė nusikaltimus, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios išvados nepaneigia, kad S. G. neatlieka laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimus žmogaus gyvybei ar sveikatai.

S. G. pagal OASys įvertinimo metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo paskutinio vertinimo ši rizika mažėja (2021 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-183 7 lapas, teikimo l. 12). Teismas teigiamai vertina tokią aplinkybę, tačiau vien tai nagrinėjamu atveju savaime nėra lemiantis veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą.

Kaip minėta, S. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. spalio 12 d., jis nuo 2020 m. liepos 22 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis keturis kartus skatintas, tačiau jam taip pat du kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. už disponavimą mobiliojo ryšio telefonu (asmens 2 t., II dalies b. l. 6), o 2020 m. sausio 14 d. už analogiško pažeidimo padarymą (asmens 2 t., II dalies b. l. 20). Nors nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka prieš šiek tiek daugiau kaip pusantrų metų, paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau minėtas jo elgesys nepatvirtina, kad jis elgėsi nepriekaištingai pataisos įstaigoje, ir tai yra reikšminga prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad S. G. paskutiniu metu buvo skatintas už teigiamą elgesį (asmens 3 t., II dalies b. l. 39).

Teismas teigiamai vertina tai, kad S. G., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, jis bendrauja su tėvais ir sūnumi, pataisos įstaigoje dirbo ir dirba (Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje dirbo ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku; 2020 m. liepos 7 d. įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėju vienetininku; 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, kuri buvo nutraukta 2021 m. gegužės 17 d.; 2021 m. gegužės 21 d. įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ salotų baro „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi; nuo 2021 m. liepos 14 d. pradėjo papildomai teikti paslaugas pagal individualios veiklos pažymą ir sudarė sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)). Kita vertus, teismas pastebi, kad dėl S. G. skolų išieškojimus vykdo 16 antstolių, vykdymo išlaidos sudaro didelė pinigų suma – 59 303 Eur. Nuteistasis dengia žalą iš gaunamo darbo užmokesčio, yra padengęs 954,15 Eur ir papildomai sumokėjo 225 Eur skolą. Teismo vertinimu, net ir intensyviai dirbdamas S. G. yra atlyginęs gana nedidelę dalį įsiskolinimų.

Iš 2021 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-183 matyti, kad S. G. pataisos įstaigoje tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia situacijų, kurios suteiktų galimybę nusikalsti; nenustatyta alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo faktų; jis nėra linkęs socialiai atsiriboti nuo aplinkos, jam būdingas pakankamai adekvatus požiūris į save. Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į S. G. mąstymo ir elgesio prieštaringumus. Nuteistojo turimi bendravimo įgūdžiai apskritai tinkami, visgi nustatyta, kad jis gali atrodyti bendraujantis agresyviai. S. G. tam tikru laipsniu geba įvertinti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, ignoruodamas savo veiksmų neigiamas pasekmes kitiems siekiant minimizuoti žalą. Nuteistasis geba iš dalies atpažinti savo problemines sritis, nors ir atsakomybę linkęs perkelti ir minimizuoja žalą, menkina savo vaidmenį probleminėje situacijoje, linkęs nepastebėti sunkumų, susijusių su nusikalstamu elgesiu. Vertindamas nusikalstamą elgesį prieš nukentėjusiuosius, S. G. ignoruoja savo elgesio pasekmes nukentėjusiesiems, o neigiamas pasekmes įvertina tik dėl savęs ir artimųjų. Toks S. G. mąstymas rodo, kad jis linkęs koncentruotis į save ar artimuosius, jo turimos nuostatos kelia abejonių, ar nuteistasis iš tiesų gailisi padaręs nukentėjusiesiems žalą, taip pat ar tinkamai supranta savo nusikalstamų veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes. Taigi pripažintina, kad šiuo metu nuteistasis dar nepadarė atitinkamų išvadų dėl savo elgesio, kurios leistų teigti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-183 užfiksuota, jog S. G. apskritai supranta įstatymo normą, itin priima bendrai visuomenėje priimtinas normas, visgi iš nusikalstamo elgesio stebėtos tam tikros nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos (savęs pateisinimu ir savo veikų dekriminalizavimu savęs atžvilgiu).

S. G. nuo 2020 m. lapkričio 18 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, tačiau nelaikytina, kad praėjo pakankamai laiko nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo šioje pataisos įstaigoje daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Jis įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, šiais metais intensyviai dalyvauja skirtingose priemonėse (renginiuose), dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų (nenustatyta pažeidimų). Kita vertus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tvirtinti Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 59-171 nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai. Vienas Komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę, kuria siūlė netaikyti S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgiant į tai, kad jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis padarė naujus nusikaltimus, priteistų ieškinių suma išlieka nemaža. Jis perkeltas į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus intensyviai ruoštis lygtiniam paleidimui, todėl nuteistasis turėtų tęsti individualaus socialinės reabilitacijos ir pasiruošimo lygtiniam paleidimui planą (teikimo l. 4–5). Ši aplinkybė taip pat svarbi sprendžiant Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-171 patvirtinimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad dabartiniu metu negalima S. G. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl Komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G. nepatvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-171 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.