Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Joana Kvaselytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-755-348-2014;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00571-2013-4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitytei, gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistajam M. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

pagal LR BK 150 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos, apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmės subendrinta su 2010-08-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienai dienai, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas E. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) veikdamas bendrininkų grupe su E. S., Uždarosios zonos baudos izoliatoriaus 2-oje kameroje:

- 2013-09-12 ir 2013-09-13 sukėlė nukentėjusiajam Ž. Z. fizinį skausmą, jį mušdami, ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. Z. sveikatą, o būtent: 2013-09-12 apie 13.00 val., nukentėjusiajam Ž. Z. sėdint ant suolo, priėjęs M. M. kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą; nukentėjusiajam Ž. Z. atsikėlus nuo suolo ir priėjus prie kameros durų, M. M. abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į veidą dengiančias rankas; E. S., pritardamas M. M. veiksmams, sudavė abiejų rankų kumščiais nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus taip pat į veidą dengiančias rankas; užėjęs nukentėjusiajam Ž. Z. iš nugaros, E. S. sudavė nukentėjusiajam abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip du kartus į nugarą; M. M. ir E. S., paėmę nukentėjusįjį Ž. Z. už pečių, nutempė jį nuo kameros durų prie tualeto, kur M. M. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į dešinę veido pusę ir E. S. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į žandikaulį; po kelių minučių, toje pačioje vietoje, E. S. dešine koja įspyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į kairę koją. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013-09-12 apie 20.30 val. tualete M. M. abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam Ž. Z. ne mažiau kaip du kartus į krūtinę. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013-09-13 apie 20.00 val. prie tualeto E. S. šluotos kotu sudavė nukentėjusiajam Ž. Z. ne mažiau kaip tris kartus į kojas; 2013-09-13 apie 21.30 val. M. M., pagriebęs už drabužių ir ištempęs nukentėjusįjį Ž. Z. iš tualeto, abiejų rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, – taip M. M. ir E. S. nukentėjusiajam Ž. Z. padarė nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, pereinant į kairį skruostą, kairiame žande, kraujosruvas krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio rieše, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos srityje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje ir dešinėje šlaunyje;

- 2013-09-13 seksualiai prievartavo nukentėjusįjį Ž. Z. – panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat jį panaudoti ir kitaip atimdami galimybę priešintis, tenkino lytinę aitrą prieš nukentėjusiojo Ž. Z. valią analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, sukėlė nukentėjusiajam Ž. Z. fizinį skausmą ir padarė paviršinį plyšimą jo išangėje, o būtent: apie 22.00 val. M. M. ir E. S., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip palauždami nukentėjusiojo Ž. Z. valią, E. S. užlaužus ir laikant nukentėjusiojo Ž. Z. abi rankas, jėga paguldžius nukentėjusįjį į lovą, koja prispaudus nukentėjusiojo galvą prie lovos ir taip atėmus nukentėjusiajam Ž. Z. galimybę priešintis, M. M. įvedė savo varpą į nukentėjusiojo Ž. Z. išeinamąją angą/ tiesiąją žarną. Tęsiant nusikalstamą veiką, apie 22.10 val. M. M. ir E. S., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o M. M. ir suduodant nukentėjusiajam Ž. Z. ne mažiau kaip penkis kartus į nugarą, bei taip palauždami nukentėjusiojo Ž. Z. valią, M. M. užlaužus ir laikant nukentėjusiojo Ž. Z. abi rankas, prispaudus prie lovos ir taip atėmus nukentėjusiajam Ž. Z. galimybę priešintis, E. S. keletą kartų lietė savo varpa nukentėjusiojo Ž. Z. išangę. Tęsiant nusikalstamą veiką, apie 22.20 val. M. M. ir E. S., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip palauždami nukentėjusiojo Ž. Z. valią, M. M. užlaužus ir laikant nukentėjusiojo Ž. Z. abi rankas, prispaudus prie lovos ir taip atėmus nukentėjusiajam Ž. Z. galimybę priešintis, E. S. įkišo nukentėjusiajam Ž. Z. į išeinamąją angą/ tiesiąją žarną šluotos kotą. Tęsiant nusikalstamą veiką, apie 22.30 val. M. M. ir E. S., grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir taip palauždami nukentėjusiojo Ž. Z. valią, M. M. užlaužus ir laikant nukentėjusiojo Ž. Z. abi rankas, prispaudus prie lovos ir taip atėmus nukentėjusiajam Ž. Z. galimybę priešintis, E. S. bandė savo varpą įkišti nukentėjusiajam Ž. Z. į burną, tačiau nukentėjusysis Ž. Z. neišsižiojo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėja advokatė M. Vietaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu pagal LR BK 150 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. skunde tvirtina, kad nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 150 str. 2 d., nes nukentėjusiojo seksualiai neprievartavo. Kaltės dėl nukentėjusiojo sužalojimo neneigia. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tokius nuteistojo M. M. aiškinimus vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo M. M. smurtinius ir prievartinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo metu teisme duoti nukentėjusiojo Ž. Z. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis Ž. Z. nuosekliai ir detaliai parodė, kada ir kokius smurto ir seksualinio prievartavimo veiksmus, jo atžvilgiu atliko tiek nuteistasis E. S. ir M. M.. Nukentėjusiojo Ž. Z. parodymais nustatyta, kad 2013-09-12- 2013-09-13, jis, E. S., M. M. bei V. P. buvo patalpinti į baudos izoliatorių. 2013-09-12 jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, o antros dienos vakare apie 22.00 val., E. S. su M. M., pradėjo tarpusavyje kalbėtis, kad reikia padaryti du likusiu variantus, t.y. išprievartauti jį dviem būdais oraliniu ir analiniu būdais. M. M. atsikėlė iš savo lovos ir liepė jam nulipti nuo lovos, jam tai daryti atsisakius, M. M., nutempė jį su antklode į apačią ir liepė tą antklodę patiesti ant jo lovos. Po to M. M. liepė uždengti pirmojo aukšto lovos, kurioje gulėdavo M. M., kraštą su jo duotu užtiesalu. Uždengus tą lovą užtiesalu, E. S. priėjo prie jo ir užlaužė abi jo rankas. Tuo metu M. M. numovė kelnes ir apatines kelnaites ir jie jį parvertė ant pilvo į M. M. lovą. Tuo metu jis pradėjo garsiai sakyti jiems, kad nebandytų su juo daryti „izdivalkių“, nes vėliau jis su jais susidoros, o M. M. atsakė, kad jis yra niekas ir jis jiems nieko nepadarys. Tada E. S., laikydamas abiem rankom užlaužtas jo rankas, su keliu prispaudė galvą prie lovos, o M. M. išsitraukė savo lytinį organą ir įkišo jam į išeinamąją angą. Jis prašė, kad liautųsi, tačiau M. M. pasakė, kad jei rėks – užmuš. M. M. analiniu būdu prievartavo jį apie 5 gal 10 min., o E. S. laikė jam užlaužęs rankas bei prispaudęs keliu galvą. Kai jį prievartavo, jis verkė, kūkčiojo. Ar M. M. baigė lytinį aktą spermos išsiliejimu, nežino. Po to jis pajuto, kad E. S. paleidinėja užlaužtas rankas ir nukelia savo kelį nuo galvos. Tuo metu bandė ištrūkti, tačiau M. M. sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius abiejų rankų kumščiais į nugarą ir, mušdamas, liepė tylėti, grasino, kad užmuš. Tada M. M. suėmė jo abi rankas ir jas užlaužė. E. S. savo lytinį organą mėgino įkišti į jo išeinamąją angą, tačiau jam nesigavo. Jis dar kokius du kartus pamėgino tai padaryti, bet jam vis nesigavo. E. S. pasakė M. M., kad jo nepaleistų. E. S., kiek suprato, nuėjo į tualetą, nes buvo uždegta trumpam ten šviesa, ir paėmė iš tualeto šluotos kotą. Atėjęs, E. S. pasakė M. M., kad laikytų jį stipriau ir įkišo šluotos kotą jam į išeinamąją angą, vieną kartą. Jis iš karto pajuto stiprų skausmą. Po to, E. S., pridėjęs savo varpą prie jo burnos, liepė išsižioti, tačiau jis neišsižiojo. E. S. pamėgino savo lytinį organą įkišti jam į burną, tačiau jis nesileido, buvo susičiaupęs. Tada dar kartą liepė jam išsižioti, tačiau vis tiek jis neišsižiojo. E. S. su M. M. pagrasino, kad, jei kam nors jis apie tai prasitars, neturės gyvenimo nei zonoje, nei laisvėje. 2013-09-15 ryte jis pats pareigūnams pasakė, kad nori persikelti į kitą kamerą, o vėliau pasipasakojo, kad buvo išprievartautas. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Tokius nuoseklius nukentėjusiojo Ž. Z. parodymus patvirtina ir liudytojo V. P. parodymai, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais pataisos namų pareigūnai M. K. ir V. K. parodė, kad 2013-09-15 rytinio patikrinimo metu pastebėjo nukentėjusiojo Ž. Z. veide mėlynę ir patinusią lūpą. Nukentėjusysis tarnybinėse patalpose papasakojo, kad nuteistieji E. S. ir M. M. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir seksualiai išnaudojo.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyta: 1) kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, pereinant į kairį skruostą, kairiame žande, kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairiajame rieše, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje ? padarytos buku/ bukais daiktu/ daiktais; 2) nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje – galėjo būti padarytas buku/ bukais ir/ arba šiurkščiu/ šiurkščiais daiktu/ daiktais; 3) paviršinis plyšimas išangėje – galėjo būti padarytas buku/ bukais daiktu/ daiktais. Nukentėjusiojo Ž. Z. burnos ertmėje sužalojimų nėra. Nustatytas paviršinis plyšimas išangėje – galėjo būti padarytas lytinių santykių analiniu būdu metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2013-09-13-2013-09-14. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Tepinėliuose ir tampone su nukentėjusiojo Ž. Z. tiesiosios žarnos turiniu, tampone su nuoplova nuo išangės, tamponuose su burnos turiniu spermijų nerasta. Nustatyti sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas nuteistojo M. M. aiškinimas, jog ant kelnaičių rasti jo pėdsakai dėl to, kad visų nuteistųjų rūbai buvo laikomi vienoje vietoje. Šiuos nuteistojo aiškinimus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. Z. parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.

Specialisto išvadoje Nr. S279/13(01) konstatuota, kad: 1) ant nulaužto medinio šluotos koto, tualetinio popieriaus gniužulo rastas žmogaus kraujas, o atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nukentėjusiojo Ž. Z. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe; 2) ant nulaužto medinio šluotos koto rasti žmogaus plaukai, atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nukentėjusiojo Ž. Z. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe; 3) ant nukentėjusiojo Ž. Z. kelnaičių (3 obj.) rasta spermos. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su nukentėjusiojo Ž. Z. ir kaltinamojo M. M. DNR profiliais; 4) ant nukentėjusiojo Ž. Z. kelnaičių (4 obj.) rasta spermos. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su kaltinamojo M. M. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui.

Taigi tiek nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. Z., tiek liudytojų parodymai bei rašytiniai duomenys paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis seksualia neprievartavo nukentėjusiojo Ž. Z.. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. M. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, bei teisingai M. M. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal LR BK 140 str. 1 d. ir pagal LR BK 150 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 150 str. 2 d. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos suteiktas M. M. išlaidas iki 2014-09-23 sudaro 580 Lt dydžio advokato užmokestis.

LR BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam M. M., netenkinti.