- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- eI3-18-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02609-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „GTV Group ir ko“
dalyvaujant atsakovo – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GTV GROUP IR KO“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017 m. gruodžio 28 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo nutarimą Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1/JA-AB-14, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija – 800 Eur bauda už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1/JA-AB-14. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo 2 str. 35 d. b punktą, kuriame nurodyta, jog neteisėtas vežimas - tai bet koks atliekų vežimas, atliekamas neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimo pagal reglamentą, ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 217, 90 punktą, kuriame nurodyta, kad pavojingąsias atliekas išvežant (eksportuojant) iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įvežant (importuojant) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, privaloma vadovautis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. gruodžio 22 d., 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) ir Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimais.
Pabrėžė, kad pareiškėjai nepagrįstai yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1013/2006. Reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Reglamentas yra taikomas atliekoms vežti. Kaip matyti iš sąskaitos faktūros Nr. CL0017-022, pareiškėja pirko ne atlieką, o prekę - transporto priemonę po autoįvykio. Reglamento 2 straipsnyje nurodyta, jog atliekų sąvoka apibrėžta Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio 1 dalies a punkte. Direktyvos 2006/12/EB 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta: "atliekos" reiškia medžiagą ar daiktą, patenkantį į I priede nustatytas kategorijas, kurių atliekų turėtojas atsikrato, ketina atsikratyti arba privalo atsikratyti. Pirmame Direktyvos priede nėra įvardintos transporto priemonės, kurios yra pripažįstamos atliekomis. Be to, pareiškėja visiškai neketino atsikratyti paminėtos prekės (automobilio). Reglamento Nr. 1013/2006 16 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnyje pasisakyta, kad susijusioms kompetentingoms institucijoms davus leidimą pranešime nurodytam vežimui, visos dalyvaujančios įmonės užpildo judėjimo dokumentą, o bendro pranešimo atveju - judėjimo dokumentus nurodytais punktais, jį ar juos pasirašo, o jų kopijas - saugo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vežama prekė iš JAV, nebuvo pildomi jokie dokumentais, susiję su atlieku pervežimu. Reglamento 18 straipsnyje nurodyta, kad siekiant padėti stebėti šių atliekų vežimą, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtu VII priede nurodytas dokumentas, t. y. važtaraštis. Taip pat Reglamente nurodyta, kad važtaraštį iki vežimo pradžios pasirašo vežimą organizuojantis asmuo, o naudojimo įmonė įrenginys ar laboratorija bei gavėjas, - kai šios atliekos gaunamos. Atsižvelgiant į tai, kad prekė buvo pirkta ir siųsta ne kaip atlieka, siuntėjas nepildė ir neprivalėjo pildyti važtaraščio, skirto atliekoms vežti. Reglamentas įpareigoja važtaraštį iki vežimo pradžios pasirašyti vežimą organizuojantį asmenį, o ne siuntos gavėją. Pareiškėja pirko apgadintą transporto priemonę, todėl objektyviai net negalėjo numanyti, jog veža atliekas, ko pasėkoje jai kiltų pareiga reikalauti specialių pervežimo dokumentų.
Akcentavo, kad Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 217, 90 punktas taip pat neturi būti taikomas, nes paminėtas punktas taikomas pavojingąsias atliekas įvežant (importuojant) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėja neketino įvežti atliekų, ji vežė savo nusipirktą prekę, o ne atliekas. Perkant automobilį pareiškėja žinojo, jog ši prekė yra skirta tik eksportui, nes turėjo dokumento žymą "certificate of destruction" ant kurio aiškiai nurodyta "EXPORT ONLY". Pagal tokias žymas transporto priemonė Floridos Valstijoje (iš kurios buvo pirkta prekė), remiantis šios valstijos įstatymais, negali būti eksploatuojama joje, tačiau žyma "certificate of destruction" galioja
toje valstijoje ir skirta jų vietiniams registrams, tačiau nėra transporto priemonės pripažinimo atlieka pagrindas. Be to, į Kauno RAAD funkcijas nėra įtraukta funkcija teikti technines ekspertizes ar kitas paslaugas, pagal kurias transporto priemonės pripažįstamos atliekomis arba ne, taip pat neturi tokios priskirtos funkcijos priiminėti tokius sprendimus arba duoti išvadas dėl prekių pripažinimo atliekomis, tokiais sprendimais apribojant asmenų nuosavybės teises į prekes. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių techninę ekspertizę gali atlikti tik įmonės, kurioms suteikta teisė vertis tokia veikla.
2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr. 710 "Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo" 7.2 punkte yra nurodyta sąvoka: eksploatuoti netinkama transporto priemonė - tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms įstatyme. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atliekos — medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Įstatyme nėra nurodoma, jog eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra atliekos, o taip pat nėra numatyta tvarka, pagal kurią galima prekes ar kitus daiktus pripažinti atliekomis, ko pasėkoje jų savininkams atsiranda tam tikrų papildomų teisių ir pareigų. Kadangi Atliekų tvarkymo įstatyme nėra nurodyta, jog netinkama eksploatuoti transporto priemonė yra atlieka, todėl Taisyklėse gal ir būtų galima apibrėžti arba sureguliuoti, kokios transporto priemonės yra pripažįstamos netinkamomis eksploatuoti transporto priemonėmis, tačiau netinkamos eksploatuoti transporto priemonės Taisyklių pagrindu negali būti pripažįstamos atliekomis, nes tai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui ir nepagrįstai išplečia šiame įstatyme įtvirtintą atliekos sąvoką. 2016 m. lapkričio 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-798 iš esmės buvo praplėstas Atliekų tvarkymo įstatyme numatytas atlieku apibrėžimas ir tuo pačiu atliekų sąrašas. Taigi, ne įstatymo, o Taisyklių pagrindu buvo sureguliuota, kokios transporto priemonės tampa atliekomis arba apskritai kas yra laikoma atlieka. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo pažeistos Atlieku tvarkymo įstatymo nuostatos, taip pat Civilinio Kodekso 4.39 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. pažeidimo protokolas Nr. JA-KA-1 pareiškėjai buvo surašytas už tai, kad pareiškėja iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką pagal 2017 m. liepos 17 d. muitinės deklaraciją importavo prekę – automobilį Dodge, Challenger (2015 metų, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Vadovaujantis Kauno regiono AAD išvada ir Kauno teritorinės muitinės krovinių posto „Centras“ pranešimu apie prekių neišleidimą, ši importuota prekė buvo pripažinta eksploatuoti netinkama transporto priemone (toliau - ENTP) ir konstatuota, jog buvo vežta nesilaikant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo reikalavimų, t. y. neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimų vežti atliekas. Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. rugpjūčio 11 d. išvada Nr. (27)-A4-8388 šios ENTP (atliekų kodas 160104*) vežimas laikytinas neteisėtu pavojingų atliekų vežimu. 2017 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1 ir pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija 800 Eur bauda už tai, kad 2017 m. liepos 17 d., neturėdama teisės (susijusių kompetentingų institucijų leidimų vežti atliekas), iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką įvežė transporto priemonę Dodge Challenger - eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (pavojingą atlieką, kodas 16 01 04*), atitinkančią Taisyklių 2 priedo 2 kriterijų (išregistruota iš kitos šalies kelių transporto priemonių registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų, pagal JAV (Floridos valstijos) išduotą dokumentą „Certificate of destruction“ įvežtos transporto priemonės statusas yra atlieka).
Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ginčo situacijoje negali būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1013/2006, nes kaip matyti iš sąskaitos faktūros Nr. CL0017-022, pareiškėjas pirko ne atlieką, o prekę - transporto priemonę po autoįvykio. Vien tas faktas, kad minėtoje sąskaitoje-faktūroje transporto priemonė įvardijama kaip prekė, savaime nepanaikina transporto priemonės kaip atliekos statuso. Pareiškėja, pirkdama transporto priemonę, žinojo, kad nustatyta tvarka transporto priemonė išregistruota iš JAV Floridos valstijos kelių transporto priemonių registro kaip neatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų, nes pažymoje automobilio statusas pažymėtas - „certificate of destruction“. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) 2 straipsnio 35 dalies b punkte nurodyta, kad neteisėtas vežimas - tai bet koks atliekų vežimas atliekamas neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimo pagal šį reglamentą. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o pagal šio straipsnio 53 dalyje esantį pavojingųjų atliekų apibrėžimą – tai atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB Dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89), priede.
Pabrėžė, kad Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 (toliau - Taisyklės), 1 ir 2 punktai numato, kad šios Taisyklės nustato reikalavimus, kurių tikslas - transporto priemonių atliekų susidarymo prevencija, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei jų dalių pakartotinis naudojimas, perdirbimas. Šios Taisyklės taikomos transporto priemonėms ir eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms bei jų dalims ir medžiagoms nepriklausomai nuo to, kaip transporto priemonė prižiūrima arba remontuojama ją naudojant, ar ji surinkta iš gamintojo pateiktų dalių, ar iš kitų dalių, kurios, kaip atsarginės arba keičiamosios dalys, atitinka šiai sričiai taikomus reikalavimus. Šios Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su transporto priemonių gamyba, importu (įvežimu), eksportu (išvežimu), eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimu ir apdorojimu, ir institucijoms, pagal kompetenciją vykdančioms šių veiklų kontrolę. Taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolė pavesta Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Taisyklių 7.2. papunktis numato, kad eksploatuoti netinkama transporto priemonė – tai transporto priemonė, priskiriama atliekoms, apibrėžtoms Atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkanti Taisyklių II priede nustatytus kriterijus. Pagal Taisyklių II priedą transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama transporto priemone, jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) nustatyta tvarka transporto priemonei išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; 2) transporto priemonė išregistruota iš kitos šalies kelių transporto priemonių registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų, ir dėl to kompetentingos institucijos yra paėmusios transporto priemonės registravimo dokumentą ar jo dalį arba yra palikusios atitinkamą žymą transporto priemonės registravimo dokumente, arba Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaiga tai nustatė tarptautinėse transporto priemonių duomenų bazėse ar kitais būdais; 3) transporto priemonė išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos; 4) transporto priemonė supjaustyta į dalis; 5) transporto priemonės remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio ar kitos žmogaus ar gamtos sukeltos nelaimės arba didesnės, išskyrus istorines motorines transporto priemones; 6) transporto priemonė neturi identifikavimo numerio arba transporto priemonė turi identifikavimo numerį, bet jos savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nenustatytas; 7) transporto priemonė laikoma nenaudojama pagal paskirtį ir kenkia aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai ir per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytą terminą nepašalinti privalomajame nurodyme nustatyti neigiamo poveikio aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai pažeidimai. Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.1 papunktyje nurodyta, kad visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, nebent taikomas Atliekų tvarkymo įstatymo 181 straipsnis. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės yra įrašytos į Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skirsnį „Atliekų sąrašas“ kodu 16 01 04*. Aplinkos apsaugos agentūra paskirta Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priimti sprendimus dėl atliekų tarpvalstybinių vežimų. Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. (27)-A4-8388 „Dėl nelegalaus atliekų vežimo iš Jungtinių Amerikos valstijų į Lietuvos Respubliką“ pateikė išvadą, kad ENTP vežimas laikytinas neteisėtų atliekų vežimu, vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio 35 dalimi. Be to, UAB „Asistavita“ Transporto priemonių vertinimo ataskaita buvo pateikta Muitinės departamentui transporto priemonės deklaravimo metu. UAB „Asistavita“ Transporto priemonių vertinimo ataskaitos 1 priede yra pateiktas transporto priemonės identifikavimo dokumento kopija Nr. KK170995 (angl. „Certificate of destruction“), pagal kurią matyti, kad transporto priemonė išregistruota iš Jungtinių Amerikos valstijų (Floridos) kelių transporto priemonių registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų ir, kad tai yra atlieka. Transporto priemonei JAV (Floridos valstijos) išduotas dokumentas „Certificate of destruction“ patvirtina, kad transporto priemonės statusas yra atlieka, naikintinas turtas.
Nurodė, kad neegzistuoja prejudicinis ryšys tarp 2016 m. lapkričio 25 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-798 ir ginčijamo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-l/JA-AB-14, kadangi skiriant sankciją UAB „GTV GROUP IR KO“ tiesiogiai buvo taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento¹ (EB) Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 35 dalies b punktas.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėja skunde minimą transporto priemonę įsigijo iš JAV pagal sąskaitą faktūrą Nr. CL0017-022 už 10620 JAV dolerių sumą. Automobilis buvo pirktas aukciono būdu, kaip daužta transporto priemonė. Automobilis buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką išmuitinimo procedūroms atlikti. 2017 m. liepos 17 d. muitinės tarpininko UAB "Gika" sistemoje atsirado pranešimas Nr. MDAS1712594421, kuriame buvo nurodyta, kad prekė (automobilis) "neišleista eksporto/importo įstaigoje (IEI51LT). Nurodoma priežastis: Aplinkos apsaugos ministerijos 2017-07-25 Nr. (27)-A4-7677 tr.pr. pripažintos atliekomis ir turi būti sutvarkytos. Įforminamas laikinas saugojimas."
Pareikti duomenys ( ir TIS Liteko) taip pat patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-42, kuriuo ji buvo įpareigota pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir šalinimo, eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (aukščiau paminėtą transporto priemonę – daužtą automobilį Dodge Challenger, 2015 pagaminimo metų, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) per 30 dienų perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, o dokumentus, patvirtinančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams, pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūrai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-641-525/2020 Privalomąjį nurodymą Nr. PN-42 panaikino kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai buvo surašytas nutarimas "Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1/JA-AB-14“ (šioje administracinėje byloje skundžiamas aktas). Nutarime atsakovas konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 35 dalies b punktą (neteisėtas vežimas - tai bet koks atliekų vežimas, atliekamas neturint susijusių kompetentingų institucijų leidimo pagal reglamentą) ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 217 "Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo", 90 punktą (pavojingąsias atliekas išvežant (eksportuojant) iš Lietuvos Respublikos teritorijos, įvežant (importuojant) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežant tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, privaloma vadovautis Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. gruodžio 22 d., 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) ir Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimais. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu "Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1/JA-AB-14“ pareiškėjai už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta ekonominė sankcija – 800 Eur bauda.
TIS Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 pripažino, kad Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 punktas ta apimtimi, kuria eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apibrėžimas papildytas Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatytais kriterijais, taip pat 1.3 punktas, kuriuo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės papildytos 2 priedu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT taip pat pripažino, kad Aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Kilusio administracinio ginčo išsprendimui šioje administracinėje byloje svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-641-525/2020 atsakovo pareiškėjai duotą 2017 m. rugsėjo 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-42 panaikino kaip nepagrįstą. Atsakovas Privalomuoju nurodymu Nr. PN-42 buvo įpareigojęs pareiškėją jos JAV įsigytą daužtą transporto priemonę Dodge Challenger perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas. Privalomasis nurodymas Nr. PN-42 buvo grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nustatė, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Aplinkos ministro 2017 m. spalio 11 d. įsakyme Nr. V-62 buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių I priedu, netinkama eksploatuoti transporto priemonė priskirtina atliekoms ir paminėtas automobilio pripažinimo netinkama eksploatuoti transporto priemone teisinis pagrindas – Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede nustatyti Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje lemiamą reikšmę turi tai, ar ginčo transporto priemonė priskirtina prie netinkamų eksploatuoti transporto priemonių ir, atitinkamai, ar privalo būti laikoma atlieka, nes ginčijamas nurodymas ją sunaikinti yra grindžiamas Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina atliekų turėtojo pareigą atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba atliekas tvarkyti pačiam įstatymų nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje atliekos apibrėžtos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Kriterijai, kuriais vadovaujantis transporto priemonė galėjo būti pripažįstama atlieka, buvo įtvirtinti Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 2 priede. Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. D1-798 1.3 punktas, kuriuo buvo patvirtintas paminėtas priedas, įsiteisėjusiu LVAT 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018 buvo pripažintas neteisėtu.
Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalis šioje administracinėje byloje ginčijamo nutarimo priėmimo metu numatė, kad pavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 600 iki 1000 eurų.
Teismas akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindą išvadai, kad ekonominė sankcija – tai bauda, numatyta konkrečiame straipsnyje, apibrėžiančiame padaryto pažeidimo sudėtį. Sistemiškai įvertinus Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatas, LVAT 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5-492/2018, taip pat 2020 m. liepos 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-641-525/2020, teismas daro išvadą, kad nebuvo pateiktas pakankamas pagrindas duomenų išvadai, kad pareiškėja iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvos Respubliką įvežė (importavo) pavojingąją atlieką – daužtą transporto priemonę automobilį Dodge Challenger (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi nėra pagrindo teigti, jog ginčo automobilis yra atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje. Iš to seka išvada, kad pareiškėjai ekonominė sankcija buvo paskirta nepagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad K. T. sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti, t. y. pagal Konstituciją išimtiniais atvejais K. T. sprendimų galia gali būti nukreipiama ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto (jo dalies) taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, įtvirtina 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad K. T. sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia (be kita ko) būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (K. T. K. T. 2015 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimai, 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Atsižvelgiant į šią K. T. jurisprudenciją bei Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą teisėjui taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, darytina išvada, kad nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, toks norminis administracinis aktas negali būti taikomas nagrinėjant bylas teismuose, taip pat ir nagrinėjant tas bylas, kuriose ginčijamas individualus administracinis aktas buvo priimtas dar prieš oficialiai paskelbiant įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Taigi, ginčo atveju jau negali būti taikomi Transporto priemonių pripažinimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis kriterijai, kuriais vadovaujantis transporto priemonė buvo pripažinta atlieka.
Kaip jau buvo paminėta, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjos į Lietuvos Respubliką įvežtas daužtas automobilis yra atlieka, todėl teisiškai nereikšmingais tampa atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog skiriant ekonominę sankciją tiesiogiai buvo taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 Dėl atliekų vežimo 2 straipsnio 35 dalies b punktas, taip pat Bazelio konvencija dėl pavojingųjų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovo jos naudai 930 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur už skundo parengimą, 200 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje ir 30 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos grindžiamos 2018 m. sausio 3 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18/2, 2018 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 904008. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja advokato padėjėjai E. V. sumokėjo 700 Eur už skundo parengimą ir 200 Eur už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėja teismui pateikė 2017 m. gruodžio 28 d. (2017 m. ketvirtas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2017 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (838,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 1 677,40 Eur (838,70 Eur (2017 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas) x 80 procentų). Pareiškėjos prašoma priteisti 700 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja E. V. dalyvavo 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje (2018 m. antras ketvirtis), todėl sprendžiant dėl išlaidų už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2017 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (884,80 Eur). 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdis truko 29 min. Pareiškėjo prašyme nenurodyta, kiek laiko truko susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais ir konsultavimas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Maksimali už vieną advokato padėjėjo teikiamų Rekomendacijų 8.19 punkte numatytų teisinių paslaugų valandą priteisina suma yra 70,78 Eur (884,80 Eur (2017 m ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 80 procentų). Taigi, 200 Eur suma pareiškėjui galėtų būti priteista, jei susipažinimas su atsakovo pateiktais dokumentais, konsultavimas ir atstovavimas teismo posėdyje bendrai truko ne daugiau kaip 2,8 val. Įvertinus bylos sudėtingumą bendras 2,8 val. konsultacijų, susipažinimo su atsakovo pateiktais dokumentais ir atstovavimo posėdyje laikas, nėra neadekvačiai ilgas, todėl pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdyje laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovo.
Nustatyta, kad pareiškėjas už paduotą skundą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio (2017 m. gruodžio 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 787). Sumokėtinas žyminis mokestis taip pat priteistinas pareiškėjui iš atsakovo.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „GTV GROUP IR KO“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 930 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GTV GROUP IR KO“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo nutarimą "Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-1/JA-AB-14“, kuriuo UAB „GTV GROUP IR KO“ buvo paskirta ekonominė sankcija – 800 Eur bauda už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GTV GROUP IR KO“ naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.