Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šis pareiškimas teisme priimtas 2012-06-20, iki paskirto bylos nagrinėjimo 2012-09-05 dienos ginčo dėl šio daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.

Reikalavimas pareiškime grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas nurodytąjį nekilnojamą daiktą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 1992 m.

2011 m. spalio 23 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio Nr.80 2 p. dalinai buvo pakeistas Vilkaviškio rajono LDT Vykdomojo komiteto 1989-05-24 sprendimo Nr.86 „Dėl turto grąžinimo arba kompensacijos išmokėjimo reabilituotiems asmenims“ 11 p. ir „Vienybės“ kolūkis buvo įpareigotas grąžinti pareiškėjui Šukių kaime esančius pastatus natūra vietoje patvirtintos kompensacijos pinigais. Iki nacionalizavimo bei tremties šie statiniai priklausė pareiškėjo tėvams.

Nors šiame potvarkyje nėra išvardinti konkretūs statiniai, jų pažymėjimo plane indeksai ir kt., tačiau dar 1992 m. šio potvarkio pagrindu buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą bei kiemo statinius, esančius Šukių km., Vilkaviškio r. Joks kitas dokumentas dėl statinių perdavimo mano nuosavybėn tarp pareiškėjo ir tuometinio „Vienybės“ kolūkio pasirašytas nebuvo - tiesiog visi statiniai buvo perduoti pareiškėjui naudotis natūra.

Be šių, nuosavybės teise įregistruotų pastatų, 1992 m. pareiškėjui buvo grąžintas ir tame pat kaime esantis ūkinis pastatas, plane pažymėtas , iki tol taip pat priklausęs „Vienybės“ kolūkiui, tačiau nuosavybės teisės į jį pareiškėjui nėra įregistruotos iki šiol. Bet apie tai, kad nuosavybės teisės į šį pastatą pareiškėjo vardu nėra įregistruotos jis sužinojo tik daug vėliau - kai nutarė parduoti šį ūkinį pastatą bei žemės sklypą, esantį prie šio statinio. Tuomet ir paaiškėjo, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra pastatas, į kurį nuosavybės teisės niekam nėra įregistruotos.

Dar 1995 m. kovo mėnesį buvo atlikta šio pastato inventorizacija ir ant inventorizacinės bylos buvo nurodyta, jog šis statinys pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kadangi neturi pakankamai teisinių žinių, tai toks užrašas ant inventorizacinės bylos pareiškėjui davė pagrįstą pagrindą būti įsitikinusiam, jog šis pastatas priklauso jam nuosavybės teise ir jokia kitokia nuosavybės teisių registracija nereikalinga.

Be to, šis pastatas yra registruotas pareiškėjo vardu ir Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos ūkinėse knygose.

Visą šį laiką naudodamasis minėtu statiniu, pareiškėjas jį pritaikė įvairių daiktų sandėliavimui - jame buvo laikoma žemės ūkio technika, gyvuliai, pašarus gyvuliams ir kt. Ir nors minėtu statiniu pareiškėjas naudojasi ir jį valdo nuo 1992 m., tačiau jokie šio statinio nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti.

Šiuo metu pareiškėjas norėtų jam priklausantį žemės sklypą su jame esančiu ūkiniu pastatu parduoti, todėl pareiškėjui būtina susitvarkyti ir šio statinio nuosavybės dokumentus.

Kad įregistruoti nuosavybės teises į šį ūkinį pastatą pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, tačiau gavo atsakymą, kad įregistruoti statinį jo vardu nėra galimybės, kadangi pateiktų dokumentų nuosavybės teisių įregistravimui nepakanka.

Mano, jog turimi dokumentai pilnai įrodo, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas statinio valdytojas ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką, nuo 1992 m. gruodžio 15d., t.y. kai buvo įregistruoto nuosavybės teisės į kitus ten pat esančius statinius, ir kai šis statinys buvo pareiškėjui perduotas ir perėjo į jo valdymą momento iki šiol, pareiškėjo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.

Pareiškėjo procesiniame dokumente tvirtinamos ir aukščiau aprašytos aplinkybės dėl nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos pažyma apie pastatų priklausymą (b.l. 5) 1991-10-23 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 80 (b.l. 6), VĮ Registrų centro Marijampolės filialo sprendimu dėl daiktinių teisių registravimo (b.l. 7), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašu – pažymėjimu (b.l. 8), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 9), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos CK (toliau-CK) 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei CPK 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. CK 4-osios knygos V skyriaus 3-iojo skirsnio normų prasme pareiškėja neturi būti nei praeityje, nei šiuo metu įgijusi nuosavybės teisės į konkretų daiktą kokiu tai kitu teisėtu būdu, turi būti suėjęs 10 metų įgyjamosios senaties terminas (CK 4.68 str. 1 d.) ir teismui turi būti pagrindas konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str.str. numatytos privalomos sąlygos prašomam faktui nustatyti. Teismui šias sąlygas konstatavus, pareiškėjos valdymo teisė transformuojasi į jo nuosavybės teisę į šį daiktą.

Iš pareiškėjo paaiškinimų pareiškime bei aukščiau aptartų rašytinių įrodymų teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK 4.68 – 4.71 str.str. numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t.y. : pirma, pareiškėjos praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo statinį jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, antra, pareiškėjos daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai), trečia, į ginčo objektą viešame registre nėra įregistruota nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų nuosavybės teisė, ketvirta, nuo 1992 m. ūkinis pastatas pareiškėjo valdomas ir naudojamas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai (iki pat bylos teisme iškėlimo), penkta, pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkas ir sprendė, jog kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į šį valdomą daiktą, šešta, daiktą pareiškėjas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į aukščiau įvardintą konkretų nekilnojamą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 443, 530-533 str.str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr., registro bylos Nr., registro Nr. bei Nr., plane pažymėtą, yra įgijęs K. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.