Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Po to, G. G., padedant K. G., už A. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), prie lauko virtuvės gulėjusius be sąmonės A. B. bei B. Z., turėdamas tikslą juos sudeginti tam, kad paslėptų padaryto nusikaltimo pėdsakus bei tam, jog susidarytų įspūdis, kad nukentėję sudegė netyčinio gaisro metu, nunešęs paguldė į lauko virtuvę ant ten buvusių lovų, kur G. G. apipylė dyzeliniu kuru ir padegė, tokiu būdu B. Z. padarė III-IV laipsnio nudegimus, apimančius 100 proc. kūno paviršiaus, kas ir tapo B. Z. mirties priežastimi, o A. B. padarė III-IV laipsnio nudegimus, apimančius 70 proc. kūno paviršiaus, kas ir tapo A. B. mirties priežastimi. Tokiu būdu G. G. itin žiauriai – sudeginant gyvus – nužudė A. B., gim (duomenys neskelbtini). ir B. Z., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, G. G., tyčia, padegant, sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2000 m. gegužės 2 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), jis apipylė A. B. priklausančiame name stovėjusią lovą ir kambario grindis bei tos pačios sodybos lauko virtuvėje buvusias lovas dyzeliniu kuru, jas padegė. Gaisro metu sudegė A. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). pastatai – dalinai sudegė gyvenamasis namas, pilnai sudegė lauko virtuvė, daržinė, ūkinis pastatas, pastatų vertė 55 000 Lt, taip pat sodyboje buvę A. B. priklausantys daiktai ir gyvuliai – arklys, kainuojantis 2 000 Lt, paršinga kiaulė, kainuojanti 500 Lt, dvi kiaulės mėsai, vienos kaina 500 Lt, viso 1 000 Lt, 10 vištų, vienos kaina 15 Lt, visos kainuoja 150 Lt, 3 antys, vienos kaina 15 Lt, viso 45 Lt, dvi akselinės, vienos kaina 400 Lt, bendros 800 Lt vertės, arklio vežimas 600 Lt vertės, du dviračiai, vieno kaina 150 Lt, bendros 300 Lt vertės, plūgas, kainuojantis 200 Lt, arklinis kauptukas 150 Lt vertės, arklinis ravėtojas 150 Lt vertės, akėčios 150 Lt vertės, arklinis kultivatorius 200 Lt vertės, 2 arklinės rogės, kainuojančios po 100 Lt, viso 200 Lt, 3 elektros varikliai vieno vertė 200 Lt, viso 600 Lt, tona grūdų – miežių – 700 Lt vertės, šaldytuvas „Snaigė“ 150 Lt vertės, šaldiklis „Dakona“ 300 Lt vertės, 2 dujinės viryklės, vienos kaina 100 Lt, bendros 200 Lt vertės, du dujų balionai po 120 Lt, bendros 240 Lt vertės, du televizoriai, vieno kaina 100 Lt, bendros 200 Lt vertės, sofa – lova, 400 Lt vertės, 5 lovos, vienos kaina 200 Lt, bendros 1 000 Lt vertės, dvi spintos, kainuojančios: viena 500 Lt, kita – 400 Lt, bendros 900 Lt vertės, 4 stalai, vieno kaina 100 Lt, bendros 400 Lt vertės, 8 kėdės, kainuojančios po 50 Lt viena – viso 400 Lt, taip pat sudegė sodyboje buvę B. Z. priklausantys daiktai ir gyvuliai – karvė, kurios vertė 600 Lt, viena kiaulė, kurios vertė 500 Lt, radijo aparatas „VEF“ 100 Lt vertės, radijo aparatas „Alpinist“ 20 Lt vertės, kostiumas, kainuojantis 350 Lt, kostiumas, kainuojantis 400 Lt, striukė 200 Lt vertės, striukė 100 Lt vertės, kita striukė 100 Lt vertės, trečia striukė – 100 Lt vertės, dviratis, kainuojantis 150 Lt, kitas dviratis, kainuojantis 150 Lt, trečias dviratis, kainuojantis 600 Lt, tuo padarydamas A. B. ir B. Z. didelę 70 305 Lt materialinę žalą.

K. G. 2000 m. gegužės 2 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) A. B. priklausančioje sodyboje padarė plėšimą, veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų su G. G., įsibraunant į gyvenamąją patalpą, panaudojant fizinį smurtą, užvaldė svetimą turtą, t. y. A. B. priklausančioje sodyboje už lauko virtuvės G. G. sudavė A. B. du smūgius plaktuku į veido sritį ir padarė jai kaukolės pamato lūžimą, kaukolės veidinės dalies abiejų skruostikaulių lūžimus, sulaužė viršutinį žandikaulį, nosies kaulus tuo padarydamas jai sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei, po to A. B. parkritus sudavė keturis smūgius lazda jai per sprandą, po to G. G. sudavė lazda vieną smūgį į smilkinio sritį B. Z., pargriuvusiam B. Z. sudavė 8 smūgius lazda į sprando sritį, B. Z. pabandžius atsikelti, sudavė dar 3 kartus lazda į sprando sritį. Kai A. B. ir B. Z. dėl patirtų sužalojimų neteko sąmonės, K. G. ir G. G. pro duris įsibrovė į A. B. priklausančios sodybos lauko virtuvę, kur surado ir paėmė 141 Lt, po to išėmę stiklą, įsibrovė pro langą į A. B. gyvenamąjį namą iš kur pagrobė 4 butelius šampano, vieno butelio kaina 12 Lt, viso 48 Lt vertės, 2 butelius likerio, vieno butelio kaina 12 Lt, viso 24 Lt, 17 butelių degtinės, vieno butelio kaina 12 Lt, viso 224 Lt, geltonos spalvos metalo įrankių desertui rinkinį 100 Lt vertės, lovos užtiesalą 200 Lt vertės, kuris buvo permatomame krepšyje 1,50 Lt vertės, užtiesalą lovai ir du užtiesalus foteliams su jiems skirtu krepšiu, kainuojančius 100 Lt, paveikslėlį su angelu – 10 Lt vertės, keturias dviračio kameras vienos kaina 5 Lt, viso 20 Lt vertės, elektros prailgintoją 10 litų vertės, 3 metalo pjūkliukus – vieno kaina 2 Lt, viso 6 Lt, vyriškus baltinius 40 Lt vertės, 2 odines striukes vienos kaina 200 Lt, viso 400 Lt, medžiaginę striukę 200 Lt vertės, dvi pilkos spalvos medžiagines pirštines 10 Lt vertės, vieną storą sąsiuvinį 1,50 Lt vertės, vieną pusstorį sąsiuvinį 1,50 Lt vertės, moterišką megztinį 10 Lt vertės, dvi sukneles vienos kaina 5 Lt, 10 Lt vertės, sportines kelnes 2 Lt vertės, kilpinį raktą 10 Lt vertės, karutį 20 Lt vertės, viso užvaldė A. B. ir B. Z. priklausančių daiktų 1 594,5 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas už aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymą G. G. nuosprendžiu nuteisė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu ir 50 MGL (6 250 Lt) bauda.

4. Kauno apygardos teisme buvo gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis G. G. skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį ir tenkinti Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimą dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

6.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Anot nuteistojo, jis atitinka visus įstatymo nustatytus kriterijus tam, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pagrindu atsisakyti tenkinti pataisos namų teikimą, kadangi šios aplinkybės nekinta tiek visos bausmės atlikimo metu, tiek atlikus bausmę. Taip pat skundžiamoje nutartyje iš esmės remtasi vien neigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis, tačiau nebuvo įvertintos G. G. pastangos pakeisti savo elgesį. Pažymima, kad G. G. bausmės atlikimo metu mokėsi, dirbo ir dabar dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi.

6.2. Nuteistojo teigimu, priimant sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nėra pagrindo remtis OASys pateiktomis išvadomis. OASys anketose pateikti klausimai yra dviprasmiški, pateikiami be jokių paaiškinimų. Kadangi klausimus ne visada galima tinkamai suprasti, todėl į juos galima atsakyti netinkamai. Be to, OASys metodas sukurtas Skandinavijos šalyse, pagal tose šalyse esančius prioritetus, socialines garantijas, kalinimo sąlygas, todėl jį taikyti Lietuvoje netikslinga. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, skunde daroma išvada, kad pagal OASys metodą gaunami balai ir pateikiamos išvados yra klaidingos, todėl negalima remtis šiuo metodu nustatant kriminogeninius veiksnius.

6.3. Taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos medžiagą, yra tikslinga švelninti G. G. teisinę padėtį ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes tiek iš nuteistojo gyvenimo būdo, tiek iš elgesio galima spręsti apie žymų progresą, pasiryžimą ir norą keistis. Pažymima, kad G. G. dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose, atlieka savanoriškus darbus, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, yra mandagus, jo elgesys nesmurtinis ir nekonfliktiškas. Nuteistojo teisinės padėties sušvelninimas padėtų G. G. dar labiau tobulėti kaip asmenybei, nes tokiu būdu būtų paprasčiau mokytis ir įgyti specialybę, padidėtų žinių, gebėjimų spektras bei stiprėtų savirealizacija. Nuteistasis tvirtina, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, kreiptųsi į mediacijos instituciją ir atsiprašytų nukentėjusiųjų, kartu įsipareigotų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme yra ne atleidimas nuo bausmės, o tik kita paskirtos bausmės vykdymo forma.

7. Atsiliepimų į nuteistojo G. G. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. G. skundas atmestinas

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo G. G. skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas netenkindamas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimo.

9. Įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nuostatas dėl bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje, atitinkamomis nuostatomis buvo papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir BK. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

10. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau bei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis G. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gegužės 17 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

12. Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga patvirtina skundo teiginius, jog G. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, 2020 m. kovo 24 d. buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį. Tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

13. Pažymėtina, kad G. G. padarytas nusikaltimas itin pavojingas. Nuteistasis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones, t. y. visų pirma, norėdamas įsibrauti į sodybą, sudavė smūgius lazda ir plaktuku nukentėjusiesiems A. B. ir B. Z., kuriems dėl padarytų sužalojimų netekus sąmonės, G. G. su bendrininku įsibrovę į sodybą pagrobė įvairaus turto, o po to siekdamas imituoti nukentėjusiųjų mirtį netyčinio gaisro metu, nukentėjusiuosius padegė. Nusikaltimo padarymo metu G. G. buvo jauno amžiaus (18 metų), bet jau prieš tai 1996 ir 1997 metais buvo teistas tris kartus, kartą bausmės vykdymas G. G. buvo atidėtas ir kartą G. G. buvo paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai. Tai rodo, kad G. G. antivisuomeninės nuostatos susiformavo ir nuteistasis pradėjo daryti nusikaltimus pakankamai anksti (nuo 14 metų), jam parodyto pasitikėjimo nepateisino.

14. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Atmetami kaip nepagrįsti deklaratyvūs skundo teiginiai apie OASys metodo netinkamumą naudoti asmenims, atliekantiems bausmes Lietuvoje. Nuteistasis nenurodė konkrečių klausimų, kurių negalėjo tinkamai suprasti ir dėl to neva į klausimą galėjo atsakyti neteisingai. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo G. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinusių ir 2020 m. liepos 23 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 5.10- /653 surašiusių specialistų išsilavinimu ir kvalifikacija, gebėjimu dirbti naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš nuteistojo socialinės tyrimo išvados, G. G. atvykus į Alytaus pataisos namus 2019 m. rugpjūčio 13 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 98 balai, 2020 m. liepos 17 d. vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 88 balais. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų, nes G. G. įgijo pagrindinį išsilavinimą, mokėsi 12 klasėje, dalyvavo ir baigė elgesio pataiso programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje „Žalioji Oazė“, reguliariai lanko psichologines konsultacijas, stebima motyvacija darbui, taip pat stebimas teigiamas pokytis vertinant nuteistojo nuostatas. Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta, pagal OASys metodiką priskiriama vidutinei (ribos nuo 41 iki 99 balų), nedaug mažesnė už aukščiausią vidutinės rizikos ribą. Be to, šią riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 48, kurių skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

15. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, elgesį bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu padarytus elgesio pažeidimus. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad G. G., kalbėdamas apie nusikalstamus smurtinius poelgius, savo kaltę minimizuoja, save gina, teigia, jog nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs, savęs nelaiko blogu žmogumi, atsakomybę prisiima tik dėl smūgių sudavimo siekiant nukentėjusiuosius apsvaiginti, bet neigia siekęs juos nužudyti. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių.

16. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nustatyta, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį G. G. drausmine tvarka baustas 12 kartų (paskutinį 2017 m. spalio 13 d.), o skatintas 3 kartus (paskutinį 2020 m. kovo 24 d.). G. G. padaryti pažeidimai nelaikytini formaliais. 2016 m. gegužės 31 d. darbo vietoje nustatytas G. G. konfliktas su kitu nuteistuoju, kuriam jis grasino susidorojimu (asmens bylos t. 2, b. l. 2), 2007 m. lapkričio 9 d. kratos metu rasti bei paimti du savo gamybos peiliai (asmens bylos t. 2, b. l. 150), 2002 m. rugpjūčio 27 d. G. G. padarė sprogstamą užtaisą iš degtukų ir išmetė pro langą (asmens bylos t. 2, b. l. 73). Tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbo dešimt metų iki 2016 metų, kai leidimas dirbti buvo panaikintas dėl konflikto darbo vietoje su kitu nuteistuoju. Tik 2020 m. birželio 11 d. (įgijus teisę kreiptis dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme) G. G. Alytaus pataisos namuose buvo įdarbintas darbininku ūkio ir remonto statybos brigadoje pastatų ir statinių statybos ir remonto darbams.

17. Išanalizavus asmens byloje esančias G. G. metines charakteristikas apie nuteistąjį taip pat kol kas nėra galimybės daryti išvadą, kad G. G. deda pakankamas pastangas pasitaisyti, kad jo elgesys atliekant bausmę iš esmės sistemingai taisėsi ir visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo vertinamas išskirtinai teigiamai. Priešingai, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį dažniausiai buvo vertinamas tik patenkinamai. 2001 – 2003 metų charakteristikose nurodyta, kad pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai (asmens bylos t. 1, b. l. 55, 77, 88). Nors 2004 – 2005 metų charakteristikose pažymėta, kad į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai, tačiau nurodyta, kad linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus, pastebimas silpnavališkumas (asmens bylos t. 1, b. l. 115, 122). 2006 –2010 metų charakteristikose stebima teigiamo elgesio požymių (mandagus, taktiškas, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų), tačiau teminiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, mokytis atsisakė nors buvo baigęs tuomet tik 7 klases (asmens bylos t. 1, b. l. 135, 146, 158, 162, 167). 2011 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nesugeba ieškoti kompromisų, stebimas silpnavališkumas, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas (asmens bylos t. 1, b. l. 174). Tik 2018 metų charakteristikoje nurodyta, kad turi vidurinį išsilavinimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, tačiau nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 56-57). Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus nurodyta, kad nuteistojo įsivaizdavimas apie save neadekvatus, lūkesčiai neatitinka realybės. Rekomenduojama skirti dėmesį nuteistojo konsultavimui, siekiant didinti nuteistojo sąmoningumą, savivoką, emocijų kontrolę, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse (asmens bylos t. 2, b. l. 58). Tokių duomenų kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su Kauno apygardos teismo argumentais apie vis dar egzistuojančią pakankamai aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nepakankamas tokios rizikos mažėjimo tendencijas.

18. Tokių duomenų kontekste pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

20. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo skunde nurodytais argumentais pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.