- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- I2-9954-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06559-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- P. T.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Vilniaus pasienio rinktinė, Lavoriškių pasienio užkarda)
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. (P. T.) patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba arba atsakovė) 2023 m. gegužės 7 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti jam atvykti kertant sieną (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 7 d. jis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tarnyba išdavė pranešimą apie antrosios linijos patikrinimą, kuriame nurodyta, jog patikrinimas atliktas siekiant nustatyti, ar laikomasi šių sąlygų: asmuo turi sieną kirsti galiojančius dokumentus, kurių galiojimo laikas nepasibaigęs; dokumentai neturi jokių klastojimo ar padirbinėjimo požymių; asmuo neviršijo maksimalaus leistino buvimo valstybių narių teritorijoje laikotarpio; numatomo buvimo tikslas ir, jei reikia, atitinkami patvirtinamieji dokumentai yra patikimi; asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir tikslui, grįžimui į kilmės šalį arba tranzitui į trečiąją šalį, į kurią garantuojama galimybė patekti, arba asmuo gali teisėtai įsigyti tokiu lėšų; nėra grėsmės nė vienos iš valsntyių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Nurodo, kad 2023 m. gegužės 7 d. VSAT priėmė ginčijamą Sprendimą jį motyvuodama tuo, jog asmuo, dėl kurio yra įspėjimas atsisakyti leisti atvykti, t. y. pareiškėjas, yra įtrauktas į nacionalinį registrą bei į SIS. Pažymi, jog anksčiau jis nebuvo informuotas apie tai, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniame registre ir (arba) SIS registre apie jį yra irašyta kokia nors informacija, įskaitant ir žymą apie atsisakymą leisti atvykti. Anot pareiškėjo, nėra pagrindo jo įtraukti į minėtus registrus ir (arba) pažymėti jį kaip asmenį, kuriam yra neleidžiama atvykti. Atsižveldamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 7 d. 17.40 val. lengvuoju automobliu atvyko į Lavoriškių pasienio kontrolės postą (toliau – ir PKP) iš Baltarusijos Respublikos kartu su dar dviem šios šalies piliečiais. Pasienio tikrinimo metu Tarnybos pareigūnui patikrinus pareiškėjo duomenis tarnybiniame duomenų registre VSATIS nustatyta, kad dėl šio užsieniečio yra pranešimas, jog jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalimi, nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2028 m. gegužės 3 d. draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad šis pranešimas VSATIS duomenų registre patalpintas vadovaujantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 4 d. priimtu sprendimu Nr. 23S60784, kuriuo jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtraukti pareiškėją dėl jo perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Nustatęs šią informaciją Tarnybos pareigūnas priėmė ginčijamą Sprendimą ir apie tai pareiškėją informavo žodžiu. Po šios informacijos suteikimo pareiškėjas pateikė jo vardu išduotą Graikijos Respublikos asmens pasą, kurį patikrinus VSATIS duomenų registre sutapimų (duomenų apie draudimą atvykti) nenustatyta. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad apklausą vykdęs Tarnybos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime informavo, kad pareiškėjas neteikė informacijos apie tai, kokiu tikslu vyksta į Šengeno erdvę, taip pat atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį. Pažymi, kad pareiškėjui pateikus Sprendimą susipažinti pasirašytinai, jis tai daryti atsisakė, todėl Lavoriškių pasienio užkardos pamainos vyresnysis specialistas A. N. šį veiksmą užfiksavo, t. y. atliko vaizdo ir garso įrašus nešiojamuoju vaizdo registratoriumi.
Cituoja UTPĮ 5 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatas ir 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – ir Reglamentas Nr. 539/2001) 1 straipsnį, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnį ir pažymi, kad Tarnybos pareigūnai yra atsakingi ne tik už Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą, bet ir už visos Šengeno erdvės išorės sienų apsaugą, todėl priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, jie turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, o taip pat turi įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės bei neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje.
Akcentuoja, kad Tarnybos pareigūnai, prieš priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną, vertina tiek atvykstančiojo užsieniečio pateikiamus dokumentus, jo žodžiu teikiamą informaciją, tiek ir įrašus valstybiniuose, žinybiniuose bei viešuose duomenų registruose, taigi visos priemonės, kurių imasi Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams – nustatyti ir įvertinti, ar vykstantys per valstybės sieną atvykstantys asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti galimas neteisėtos migracijos rizikas.
Paaiškina, kad pasienio kontrolės metu Tarnybos pareigūnai su vykstančiais per valstybės sieną asmenimis bendrauja betarpiškai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis (tikslais, maršrutais, apgyvendinimu) susijusius klausimus, todėl iš pirminio pokalbio yra išprofiliuojami asmenys, kurie yra siunčiami į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, kuriems būtina užduoti papildomus klausimus, susijusius su viešnagės (buvimo) Šengeno erdvėje tikslais, motyvais ir aplinkybėmis.
Akcentuoja, kad vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti Tarnybos pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes, tokia pati pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog dėl grėsmės pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai bei siekiant užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką neatvyktų asmenys, kurie kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, Tarnybos pareigūnai Lavoriškių PKP priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną, kadangi jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, priimtas remiantis Migracijos departamento inicijuotu pranešimu VSATIS duomenų registre, t. y. Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. priimtu sprendimu Nr. 23S60784, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jis yra susijęs su nelegitimaus Baltarusijos Respublikos diktatoriaus A. L. režimu ir jo finansavimu glaudžiai susijęs Baltarusijos oligarchas, todėl jo veikla, sąsajos su Baltarusijos režimu ir jam teikiama parama nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais. Atsakovė apibendrindama daro išvadą, kad Tarnybos pareigūnai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, nuosekliai laikydamiesi teisės aktų reglamentuotos (Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje) atsisakymo leisti atvykti kertant sieną sprendimų priėmimo tvarkos, remdamiesi galiojančiu Migracijos departamento priimtu sprendimu, tinkamai ir pagrįstai formalizavo Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. Nurodo, kad Tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimą neleisti atvykti, privalo įvertinti nustatytų aplinkybių visumą bei tai, ar užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respublikos teritoriją nesukels šių pasekmių: grėsmė viešajai politikai, grėsmė vidaus saugumui, grėsmė visuomenės sveikatai; grėsmė bet kurios iš Šengeno valstybių tarptautiniams santykiams. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįrodė nė vienos iš minėtų pasekmių buvimo, nei grėsmės, kad jo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją atveju gali kilti minėtos pasekmės, taip pat nenustatė, kad pareiškėjęs būtų padaręs kokius nors konkrečius pažeidimus, kurie galėtų būti pagrindas neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų/neveikimo ir pasekmių – pavojaus Lietuvos Respublikos vidaus saugumui ar kitų panašių pasekmių. Pažymi, kad nė viena iš šių aplinkybių atskirai negali būti laikoma išsamia ir nereikalaujančia kitų įrodymų tam, kad būtų galima nustatyti faktą, jog asmens atvykimas sukels minėtas neigiamas pasekmes, be to, baigtinėmis aplinkybėmis negali būti laikomi užsieniečio įtraukimo į Lietuvos Respublikos nacionalinį registrą ir (arba) SIS registrą faktas ar Migracijos departamento sprendimo įtraukti asmenį į Lietuvos Respublikos nacionalinį registrą priėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VSAT 2023 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi Baltarusijos ir Graikijos pilietybę, jam 2019 m. spalio 29 d. yra išduota C tipo Šengeno viza, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. gegužės 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S60784 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas), kuriame vertino šias su pareiškėju susijusias aplinkybes: pareiškėjas yra su A. L. režimu ir jo finansavimu glaudžiai susijęs Baltarusijos oligarchas; pareiškėjas yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Baltarusijoje, bendrasavininkas ir direktorių tarybos pirmininkas; Kanada nuo 2022 m. balandžio 5 d. jam taiko ekonomines sankcijas už sunkius tarptautinės taikos ir saugumo pažeidimus; pareiškėjas eina Baltarusijos verlso tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas; tarp pareiškėjo artimų asmenų yra ir buvęs Baltarusijos verslo plėtros tarybos pirmininkas, Baltarusijos vicepremjeras, Minsko srities vykdomojo komiteto pirmininkas A. T.; pareiškėjas ir jo valdoma tabako bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ viešuosiuose informacijos šaltiniuose minima cigarečių iš Baltarusijos kontrabandos schemose; pareiškėjas įgyvendina A. L. pavedimus; Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, o Baltarusijai remiant šiuos veiksmus, pareiškėjas investavo į naujus projektus Baltarusijoje, o šios investicijos buvo suderintos su režimo atstovais; jis dalyvauja ir politiniuose procesuose Baltarusijoje, reiškia paramą režimui - vadovavo rinkimų apylinkėms Minske per 2010 m. Baltarusijos prezidento ir 2016 m. Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo Atstovų rūmų rinkimus; pareiškėjas iki šiol nėra praradęs pozicijų režimo atstovų tarpe ir palaiko su jais ryšius; užsieniečiui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, o duomenų apie jo įdarbinimą ar kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nėra. Migracijos departamentas minėtą sprendimą priėmė vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 ir 37.1 punktais. Migracijos departamento sprendimu buvo nuspręsta: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), kadangi jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad pareiškėjas skundo dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo/pakeitimo teismui nebuvo ir nėra pateikęs, taigi minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.
Iš į bylą pateikto VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos specialisto 2023 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 13VR-8380 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) matyti, kad 2023 m. gegužės 7 d. 17.40 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Lavoriškių PKP prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu vyko Baltarusijos Respublikos pilietis D. H., kartu kaip keleiviai vyko Baltarusijos Respublikos piliečiai P. T. ir M. K.. Pasienio tikrinimo metu nustatyta, kad remiantis duomenimis, kuriuos užregistravo Migracijos departamentas, P. T. nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. gegužės 3 d. yra draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, be to, jis yra įtrauktas į nacionalinį registrą kaip nepageidaujamas (galioja nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2028 m. gegužės 3 d.). Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog asmuo neteikė informacijos, kokiu tikslu vykstą į Šengeno erdvę, atsisakė pateikti gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį. Tarnybos jaunesniajai specialistei patikrinus II kontrolės linijoje dėl pareiškėjo sutapimų per MIGRIS nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S60784 jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog duodant pareiškėjui susipažinti su Sprendimu ir jį pasirašyti, buvo iškviestas Lavoriškių pasienio užkardos pamainos vyresnysis specialistas A. N., tačiau pareiškėjas ant atsisakymo leisti atvykti kertant sieną blanko atsisakė pasirašyti. 19.50 min. užsienietis ir kiti kartu vykę asmenys grįžo į Baltarusijos Respubliką.
Iš Nacionalinio perspėjimo sistemos įrašo matyti kad pareiškėjui, kuris turi Baltarusijos ir Graikijos pilietybę, yra įvestas nacionalinis perspėjimas dėl draudimo atvykti nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2028 m. gegužės 3 d., kurio pagrindas - UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis.
VSAT 2023 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 23S62092 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjui, 2023 m. gegužės 7 d. 17 val. 40 min. Lavoriškių PKP atvykusiam iš Baltarusijos Respublikos, kaip keleiviui lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakoma leisti atvykti į Lietuvos Respubliką vadovaujantis UTPĮ dėl šių priežasčių: 1 ) asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti, yra įtrauktas į nacionalinį registrą; 2) asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti, yra įtrauktas į SIS. Sprendime esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas Sprendime pasirašyti atsisakė.
UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, yra taikomos Šengeno sienų kodekso nuostatos; užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priiima VSAT (Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.
Pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalį numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių; f) jie pateikia biometrinius duomenis, jei jų reikia. Atsižvelgiant į Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų nuostatas, trečiosios šalies piliečiui vienos iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės dokumentą ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Reglamento Nr. 539/2001 1 straipsnis nustato, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą; I priede numatyta, kad vizų režimas yra taikomas Baltarusijos Respublikos piliečiams (jei jie neturi galiojančio leidimo gyventi arba galiojančios ilgalaikės vizos).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vizų kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta, kad vien tik vienodos vizos ar riboto teritorinio galiojimo vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas Šengeno sienų kodekse numatytas sąlygas. Kaip jau buvo minėta, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) punktas įtvirtina būtinumą trečiosios šalies piliečiui pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, o to paties straipsnio 1 dalies e) punktas – kad jis nelaikomas keliančiu grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.
Akcentuotina, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos sienos kirtimo metu Tarnybos pareigūnams neteikė informacijos, kokiu tikslu vykstą į Šengeno erdvę, taip pat atsisakė pateikti gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, taip galimai galimai siekdamas išvengti ar nuslėti ginčui aktualias aplinkybes, jų patikrinimą bei įvertinimą. Į bylą pateiktas Migracijos departamento sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, patvirtina, kad juo buvo konstatuota, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl sprendimu buvo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir traukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narė įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui priimant sprendimą buvo atliktas išsamus pareiškėjo asmeninių aplinkybių vertinimas.
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris minėtame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą. Sienos apsaugos pareigūnai užtikrina, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją.
Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame VSAT Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką pagrindai – asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti, yra įtrauktas į nacionalinį registrą; asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti, yra įtrauktas į SIS. Pastabose nurodyta, kad pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis, kuriam draudžiama atvykti. Nagrinėjamu atveju ginčijamas VSAT Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į turimą informaciją apie tai, kad pareiškėjui Migracijos departamento sprendimu jam yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, kadangi jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Duomenys Lietuvos teismų sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad pareiškėjas neginčijo Migracijos departamento sprendimo, taigi jis yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į SIS Reglamento 1 straipsnyje įtvirtintą SIS Regmelneto tikslą (aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, be kita ko, palaikyti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, užtikrinti saugumą valstybių narių teritorijose, ir, naudojantis šia sistema perduodama informacija, užtikrinti SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatų, susijusių su asmenų judėjimu valstybių narių teritorijose, taikymą), daro išvadą, kad ginčijamas VSAT Sprendimas buvo buvo priimtas pagrįstai, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę, nes Tarnyba priimdama Sprendimą vadovavosi VSATIS duomenų registre įvestais duomenimis, pagal kuriuos pareiškėjui įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23S60784 yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą dėl perspėjimo dėl jo draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius.
Pabrėžtina, kad Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma, o nukrypti nuo šios normos taikymo galima tik esant įstatyme nurodytiems pagrindams. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Šengenų sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes paminėto teisinio reglamentavimo kontekste daro išvadą, kad VSAT pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis, pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas, nors ir atsisakė jį pasirašyti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas VSAT Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. T. (P. T.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.