- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-619-935/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmės dalis.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. V. priteista 9348 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. sausio 25 d. 14.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo kitam fiziniam asmeniui – L. Š., išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 25 d. apie 14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje Nr. 21/01/02 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie nuomininką, t. y. grafoje „vardas, pavardė/įmonės pavadinimas“ – L. Š., grafoje „Adresas“ – (duomenys neskelbtini), grafoje „asmens kodas“ – (duomenys neskelbtini), grafoje „Tel.“ – (duomenys neskelbtini), po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, įrangos perdavimo akte Serija PS Nr. 21/01/02/01 įrašė žinomai neteisingus duomenis apie nuomininką, t. y. grafoje „Nuomininkas“ – L. Š. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), grafoje „NUOMININKAS/jo atstovas“ – L. Š., bei šiuos dokumentus pasirašė L. Š. vardu, tokiu būdu suklastodamas tikrus dokumentus. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 25 d. apie 14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas be teisėto pagrindo įgytą L. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ją pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. I. ir melagingai pristatydamas save L. Š., jo vardu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, neketindamas vykdyti, suklastojo nuomos sutartį Nr. 21/01/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos, kurios pagrindu įrangos perdavimo aktu gavo 7032 Eur vertės pastolius bei tokiu būdu, dėl panaudotos apgaulės suklastotų nuomos sutarties bei įrangos perdavimo akto pagrindu savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 7032 Eur. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo:
4.1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių;
4.2. panaikinti nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte;
4.3. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;
4.4. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę šešiems mėnesiams subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir skirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir vienam mėnesiui, į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmės dalį;
4.5. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
2. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas tik už tai, kad padarė vieną iš BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. įgijo fizinio asmens dokumentą neturėdamas tam teisinio pagrindo. Kitomis alternatyviomis veikomis, numatytomis BK 302 straipsnio 1 dalyje, jis nebuvo kaltinamas. Nuteistasis aiškina, kad pirmosios instancijos teisme jis nurodė, jog L. Š. vardu išduotą dokumentą rado Vilniuje, kada rado dokumentą, neatsimena. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tokiais parodymais, todėl nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, ir pats L. Š. neatmetė tikimybės, kad jis Vilniuje galėjo pamesti jam išduotą dokumentą.
3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalu išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui inkriminuojant bet kurią iš nusikalstamų veikų, būtina nustatyti tokių veikų padarymo aplinkybes ir pagrįsti jas bylos įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepaneigė ir net nebandė paneigti teiginio, kad nuteistasis rado L. Š. dokumentą, tuo pačiu nuosprendžio aprašomojoje dalyje L. Š. dokumento įgijimo aplinkybes nurodė kaip nenustatytas.
4. A. V. aiškina, kad svetimo dokumento radimas nėra laikytinas neteisėtu dokumento įgijimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jokiais įrodymais nepaneigė teiginių, kad nuteistasis rado L. Š. asmens dokumentą, jokių kitų šio dokumento įsigijimo aplinkybių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, nenustatė. Taigi darytina išvada, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl L. Š. dokumento neteisėto įgijimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, šiuo atveju turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
5. Skunde tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje buvo nepagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistasis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2021 m. sausio 25 d. Pieš tai nuteistasis buvo teistas 2017 m. birželio 21 d. už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą ir nesunkaus nusikaltimo padarymą. Paskirtą bausmę jis atliko 2017 m. gruodžio 6 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio nuostatomis, nuteistojo teistumas išnyko 2020 m. gruodžio 6 d. Taigi veikų, už kurias apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs.
6. Apeliantas nurodo, kad jis 2021 metais nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, nes reikėjo padėti išlaikyti neįgalią bei prie lovos prikaustytą kartu gyvenusią močiutę, kuri mirė 2021 m. liepos 14 d., mokėti už jos vaistus, sauskelnes, slaugių paslaugas. Vėliau jis pakeitė gyvenimo būdą, dirbo ir šiuo metu dirba, jokių nusikalstamų veikų nedarė, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Dėl visų padarytų nusikalstamų veikų buvo atliekami atskiri ikiteisminiai tyrimai, visos baudžiamosios bylos buvo nagrinėjamos atskirai, priimti atskiri nuosprendžiai. Tai lėmė išaugusį apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, kas nepagrįstai nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų bei skirti realią laisvės atėmimo bausmę.
7. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje jis buvo nuteistas už pačią pirmą 2021 metais padarytą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta išnykus teistumui. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju dėl 2021 metais padarytų keturių nusikalstamų veikų priimti keturi atskiri apkaltinamieji nuosprendžiai nepagrįstai lėmė žymiai sunkesnę nuteistojo teisinę padėtį ir žymiai griežtesnę bausmę nei tuo atveju, jeigu jis būtų nuteistas vienoje byloje. Įvertinus tai, kad teismai kitais 2021 metais priimtais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas taikė BK 75 straipsnio nuostatas, po šių nuosprendžių priėmimo jokių nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė, vykdo nuosprendžiais paskirtus įpareigojimus, taip pat įvertinus, kad šioje byloje jis nuteistas už veikas, padarytas anksčiausiai bei esant išnykusiam teistumui, ir šiuo atveju jam turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
8. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. BK 302 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė ir tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio asmens dokumentą. Aptariamos normos dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šią normą. Kiekviena iš šioje normoje numatytų alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Be jokios abejonės, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nubausdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 302 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
10. Neteisėtu fizinio asmens dokumento užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas tokį dokumentą, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (išskyrus pagrobimą) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-67-697/2021). Dokumento pagrobimu yra laikytinas neteisėtas, be savininko leidimo, dokumento užvaldymas, t. y. dokumento paėmimas, kuriuo atimamos savininko galimybės jį valdyti ir naudotis. Kitokiu neteisėtu dokumento įgijimu laikytinas jo užvaldymas panaudojant apgaulę, verčiant dokumentą perduoti panaudojant grasinimus, paperkant atsakingus asmenis, turinčius svetimus dokumentus ir pan. Nagrinėjamu atveju A. V. buvo nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. sausio 25 d. 14.00 val. (akivaizdu, kad šis laikas siejamas su L. Š. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės panaudojimu), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo kitam asmeniui išduotą asmens tapatybės kortelę. Visų pirma būtina pabrėžti, kad pagal nurodytas aplinkybes nėra aišku, kaip pasireiškė svetimos asmens tapatybės kortelės įgijimo neteisėtumas, kaip jis pasireiškė objektyvioje realybėje, t. y. šiuo atveju nebuvo konkretizuotas BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, jis iš esmės buvo preziumuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. parodė, kad L. Š. asmens tapatybės kortelę jis rado gatvėje, Vilniuje. Kada rado šią asmens tapatybės kortelę ir kurioje konkrečiai vietoje ją rado, nurodyti negalėjo (t. 2, b. l. 103). Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę asmuo turi atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taigi asmens tapatybės kortelės radimas savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip neteisėtas dokumento įgijimas. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmens tapatybės kortelė buvo įgyta neteisėtai. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nuteistojo A. V. versija, kad jis rado L. Š. asmens tapatybės kortelę nebuvo paneigta baudžiamosios bylos duomenimis, iš esmės aptariamo dokumento neteisėtas įgijimas niekaip ir nebuvo įrodinėjamas, kaip jau minėta anksčiau, jis buvo preziumuojamas, nes dokumentas buvo panaudotas darant kitas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu čia būtina pabrėžti ir tai, kad A. V. nebuvo kaltinamas tuo, jog jis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė svetimą asmens tapatybės kortelę. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje yra išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat nėra nustatyta, jog A. V. laikė svetimą asmens tapatybės kortelę, nors dėstant motyvus ir buvo padaryta išvada, kad nuteistasis laikė aptariamą dokumentą, t. y. buvo padaryta išvada dėl aplinkybės, kuri nuteistajam net nebuvo inkriminuojama.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12-14 pastraipose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. V., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo L. Š. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šios aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio yra šalintinos. Tuo pačiu konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su A. V. teiginiu, jog jis buvo kaltinamas tik vienos iš BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų padarymu, todėl, neįrodžius dokumento įgijimo neteisėtumo, šioje dalyje jam turėtų būtu priimtas išteisinamasis nuosprendis.
13. Iš pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo matyti, kad A. V. 2021 m. sausio 25 d. apie 14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo L. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ją pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. I. ir melagingai pristatydamas save L. Š.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie A. V. veiksmai (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. I. ir melagingas pristatymas kito asmens vardu bei pavarde) visiškai atitinka vieną iš BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. neteisėtą svetimo dokumento panaudojimą, ir kartu su kitomis skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių jokių ginčų nekyla, negali būti kvalifikuojami vien tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
14. Pažymėtina, kad pats A. V. pirmosios instancijos teisme pripažino kaltinime dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nurodytas aplinkybes. Nuteistasis paaiškino, kad, siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, panaudojo svetimą asmens tapatybės kortelę ir prisistatė L. Š. (t. 2, b. l. 103). Dėl šių faktų jokių ginčų nekilo, juos patvirtina ne tik A. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, bet ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais, t. y. liudytojų S. I. (t. 1, b. l. 28-29, 32-35) bei L. Š. (t. 1, b. l. 104-105) parodymai, tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 25), asmens dokumento išraše (t. 1, b. l. 26), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 1, b. l. 58-62), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškime ir prieduose (t. 1, b. l. 14-18), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (t. 1, b. l. 63-65), specialisto išvadoje Nr. 11-2720 (20) (t. 1, b. l. 89-92), UAB „Bitė Lietuva“ rašte (t. 1, b. l. 153), skirtingų mobiliojo ryšio telefonų numerių išklotinių apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 170-176, 177-180, 181-184, 185–188) užfiksuoti duomenys bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas detaliau paminėtų duomenų neaptars, nes, kaip jau minėta, dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su neteisėtu asmens tapatybės kortelės panaudojimu, jokių ginčų nekyla.
15. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad tiek prokuroras, formuluodamas A. V. kaltinimus, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, netiksliai kvalifikavo nuteistojo veiksmus. Prokuroras, formuluodamas kaltinimus A. V., visiškai nepagrįstai išskaidė BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas alternatyvias veikas (kaip jau buvo minėta, viena iš jų nuteistajam buvo inkriminuota nepagrįstai), o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Taigi nustatytą klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir konstatuoja, kad A. V. 2021 m. sausio 25 d. apie 14.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas L. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ją pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. I. ir melagingai pristatydamas save L. Š., jo vardu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, neketindamas vykdyti, suklastojo nuomos sutartį Nr. 21/01/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos, kurios pagrindu įrangos perdavimo aktu gavo pastolius, kurių vertė 7032 Eur, bei tokiu būdu dėl panaudotos apgaulės suklastotų nuomos sutarties bei įrangos perdavimo akto pagrindu savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 7032 Eur. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks klaidos taisymas niekaip nepažeidžia nuteistojo A. V. teisių, nes nesikeičia nei kaltinime nurodytos, nei skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kurias, kaip jau minėta pripažįsta ir pats apeliantas, o tik patikslinamas jų teisinis vertinimas, nenurodant jokios naujos normos, pagal kurią nuteistasis nebuvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konstatavus, jog A. V. nepagrįstai buvo nuteistas dėl neteisėto dokumento įgijimo, mažėja jo nusikalstamų veiksmų apimtis, kas galėtų būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė skiriant jam bausmę. Vis tik, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padarytas apysunkis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, dokumentas buvo panaudotas darant kitas nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę ir kt.), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. paskirta bausmė nėra keistina.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai visų nusikalstamų veikų padarymo atveju buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. V. Lietuvos Respublikoje iki 2021 m. sausio 25 d. buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nesunkių bei apysunkių nusikaltimų padarymo, iš kurių paskutinį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalis buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. V. paskirtas areštas šešiasdešimt trims paroms. Šią bausmę nuteistasis atliko 2017 m. gruodžio 6 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį asmenys, kurie yra nuteisti už apysunkio nusikaltimo parymą ir realiai atliko paskirtą bausmę, yra laikomi teistais bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. teistumas 2021 m. sausio 25 d., t. y. nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo išnykęs, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taigi skundžiamas nuosprendis keistinas šalinant nepagrįstai nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, net pašalinus pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nustatytą A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, švelninti jam paskirtų bausmių nėra pagrindo. Čia būtina pažymėti, kad nors nusikalstamų veikų padarymo metu apelianto teistumas ir buvo išnykęs, tačiau ir iki šių nusikaltimų padarymo jis buvo nusikaltęs, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2020 m. lapkričio 19 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2021 m. gegužės 27 d.), Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2020 m. lapkričio 6 d.).
19. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad šiuo atveju yra keistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. V. paskirtų bausmių subendrinimo. Šiuo atveju visos trys nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai jų sutapčiai, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apėmimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nuteistajam paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu ir nuteistajam skirtinas laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir A. V. skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.
20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad A. V. anksčiau taikytos švelnesnės bausmės nepakeitė jo elgesio, nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės. Vis tik apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nėra pakankamai pagrįsta.
21. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad realus laisvės atėmimas nuteistajam yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas jo izoliavimas, nes priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.
22. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. V. galutinė subendrinta bausmė yra sudaryta iš bausmių, paskirtų už trijų apysunkių nusikaltimų ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, ši bausmė neviršija ketverių metų. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Akivaizdu, kad A. V., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų pakankamai efektyviai užtikrinta, jog bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų nusikalstamų veikų, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi realus bausmės vykdymas, be jokių abejonių, padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų visuma negalėtų būti įgyvendinta atidėjus skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas skirtingais nuosprendžiais, padarymo A. V. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis nesilaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi jam nustatytų pareigų, ar nevykdė anksčiau jam teismų procesiniais sprendimais nustatytų pareigų. Nuteistasis anksčiau ne kartą buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, jis yra baustas administracine tvarka, buvo trauktas teisinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus užsienio valstybėse, darbinė veikla jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis socialiai priimtinų išvadų iš ankstesnio priešingo teisei elgesio nepadarė, jam taikytos teisinio poveikio priemonės norimų tikslų nepasiekė. Vis tik šiuo atveju A. V. yra skiriama pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė (tokia bausmė jam anksčiau nebuvo taikoma), kurios realaus atlikimo grėsmė, padarius teisės pažeidimų ar nevykdant nustatytų pareigų, leistų pagrįstai tikėtis, jog bausmės tikslų galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Taip pat įvertintina ir tai, kad A. V. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad A. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. sprendimą privalo savo nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį mokėti po 230 Eur. Šiuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, be jokios abejonės, turėtų neigiamą poveikį ir nepilnamečių asmenų teisėms bei interesams.
24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus aptartas aplinkybes, šiuo atveju bausmės tikslų (ilgalaikių) efektyviau galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą A. V. atidedant maksimaliam įstatyme numatytam terminui ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo elgesį bei požiūrį į vykdytinas pareigas. Čia būtina pažymėti, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.
25. BK 75 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atidedant paskirtos bausmės vykdymą, A. V. yra skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 5 dalies 4, 5 ir 7 punktuose. Pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei sudarys sąlygas užsiimti socialiai naudinga veikla. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje paskyrimas bei jos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo bei savo artimųjų būtiniausius poreikius, jį drausmins, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo, sudarys sąlygas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę. Šios pareigos vykdymo terminas nustatytinas dvejiems metams. Taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies nuostatomis, A. V. skirtina pareiga per dvejus metus ir aštuonis mėnesius atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau nei 7032 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Aptartų pareigų paskyrimas A. V. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą, šios pareigos nuteistajam padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
26. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam A. V. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš šio nuteistojo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su minėtos pagalbos teikimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju A. V. nesinaudojo jam parinkto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjo paslaugomis, jis pats pasirinko gynėją, kuris jį ir gynė apeliacinės instancijos teisme, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. V. nėra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, punktais,
nusprendžia:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti:
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo nustatyta, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. sausio 25 d. 14.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo kitam fiziniam asmeniui – L. Š. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini);
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti:
- vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, A. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir paskirti A. V. laisvės atėmimą dvejiems metams;
- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams;
- vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, A. V. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius bei atliktų bausmių dalis.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 7 punktais ir 6 dalimi, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dvejus metus neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) per dvejus metus ir aštuonis mėnesius atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne mažiau nei 7032 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. neišieškoti.