Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), mūrininkas, teistas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 44 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 16.20 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, 2,08 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog R. K. 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 16.20 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, 2,08 promilių neblaivumą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (pirmo pūtimo metu 2,08 prom., antro – 2,33 prom., b. l. 29), kartu su draugu važiavo, nespėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į kito automobilio galą (b. l. 101). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog praeityje, visai neseniai 2025 m. rugpjūčio 14 d. priimtas baudžiamasis įsakymas dėl padarytos analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos (b. l. 126-132), visa tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant artimą vidurkiui jo terminą, t. y. 45 parų arešto. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi R. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. 30 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. K. nėra kliūčių taikyti aptariamą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Minėta, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino nuo pat pradžių. Tokios pozicijos laikėsi visą baudžiamąjį procesą, jo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl paminėtų priežasčių, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga suteikti dar vieną galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, neizoliuojant nuo visuomenės. Teismo manymu, ilgesnė kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei jo izoliavimas tam, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam R. K. paskirtos sumažintos 30 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) gydytis priklausomybės ligas; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholį (BK 75 str. 6 d. 3, 5, 8, 10 p.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, tuo atveju jeigu kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas bus panaikintas, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 17.50 val. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. 12.47 val. (viena diena) (b. l. 80-84; 109-111), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,08 promilės), šiuo metu dirbantis, praeityje teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, administracine tvarka baustas už KET pažeidimą, kuris nebuvo itin pavojingas. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam R. K. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę skirti 3 metams.

Kaltinamasis R. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismo sąlygos yra intensyvios, tai buvo popietinis laikas, judrioje gatvėje, kur automobilių srautas pakankamai intensyvus, įvykio vietoje buvo pašalinių žmonių, įvykio metu nespėjęs sustabdyti automobilio, trenkėsi į priešais važiuojantį automobilį, tik atsitiktinumo dėka nekilo didesnių pasekmių. Be to, pastebėtina, kad, patikrinus R. K. neblaivumą, nustatyta, kad jo neblaivumas didėjo (antro pūtimo metu nustatytas 2,33 prom. neblaivumas), vadinasi, kaltinamasis baigė vartoti alkoholį gana neseniai iki transporto priemonės vairavimo. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi yra uždrausta naudotis specialia teise 3 metams, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti. Šio savo veiksmo pateisinti ir paaiškinti negali. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, R. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 4 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 6 d. Apie sprendimą praneština AB „Regitrai“.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – J. V. (b. l. 38). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas R. K. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį vartojo dienos metu. Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad R. K. finansinė padėtis yra stabili, dirbantis, turintis atitinkamas pajamas, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „VW Golf“, 2000 m., vidutinė kaina (2025 m. rugsėjo mėnesio duomenimis) su PVM – 1 060 Eur (b. l. 39). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog R. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 060 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (b. l. 141). Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai, tačiau savo poelgio neteisina. Mano, kad reikėtų susimąstyti dėl gydymosi nuo alkoholizmo. Todėl pateikė UAB „Aspersus“ pažymą, kurioje matyti, kad pradėjo gydymą (b. l. 138-139). Kaltinamojo gynėjas baigiamosios kalbos metu nepritarė šiai baudžiamosios poveikio priemonės skyrimui, motyvuojant tuo, jog kaltinamasis jau pradėjo gydymą nuo alkoholizmo, todėl ši priemonė būtų netikslingai skiriama, todėl manytina, kad šios baudžiamosios priemonės taikymas bus perteklinis (b. l. 141). Teismas, daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam R. K. padarys teigiamą įtaką bei sumažins norą vartoti alkoholį. Skirti kaltinamajam R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 8 mėnesių terminą, per kurį turi būti ši baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padarys teigiamą įtaką, veiks kaip prevencinė priemonė, formuosianti nuostatas, kad alkoholis nėra problemų sprendimo būdas, padės pačiam vengti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo rizikos.

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-108) – paliktinos nepakeistomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas, t. y. Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, atidėti R. K. paskirtis arešto bausmės vykdymą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis priklausomybės ligas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, tuo atveju jeigu kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymas bus panaikintas, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 17.50 val. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. 12.47 val. (viena diena), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš R. K. konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimties eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ir kitose programose ir kursuose, įpareigojant joje sudalyvauti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – Ukrainos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti AB „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.