- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-1195-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00858-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- J. G.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., jos atstovui advokatui Ruslan Mazurov, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. G. surašytas už tai, kad ji 2013-12-17, apie 19.41 val., ties Muitinės g. 15/2, Kaune, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad 2013-12-17 atvyko į Muitinės g., pasistatė automobilį. Pasistatyti automobilį buvo nelengva, nes viduryje automobilių stovėjimo aikštelės stovėjo automobiliai. Vyras įsitikino, kad statydama nekliudė automobilių, stovėjusių viduryje. Parkavimo sistema taip pat nefiksavo kliūčių. Pastatę automobilį nuėjo į senamiestį, automobilis įvykio vietoje stovėjo apie 4 val. (b.l. 9). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, automobilio remonto išlaidas atlygino „Kasko“ draudimas, nukentėjusiajai žalą taip pat atlygins draudimas išnagrinėjus bylą.
Liudytojas V. G. parodė, kad įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo abiejų automobilių buferius ir nieko nepastebėjo. Įsitikinus, kad automobiliai neapgadinti, apie tai pranešė sutuoktinei ir jie abu nuėjo. Buvo tamsus metas, aikštelė buvo prastai apšviesta. Automobilis ten prastovėjo iki 22.30 val.
Liudytojas V. L. parodė, kad yra V. G. bendradarbis. 2013-12-17 nuo 19 iki 22 val. su abiem G. vakarą praleido kartu, apie eismo įvykį jie jam nieko nesakė.
Liudytojas M. P. parodė, kad 2013-12-17, po 19.00 val., su kolege po paskaitų stovėjo ant šaligatvio. Jos automobilis stovėjo prie įvažiavimo į aikštelę. Bekalbant matė, kaip atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kuris bandė įsukti į aikštelę. Išgirdo garsą, lyg metalo braukimą. Atvažiavęs automobilis sustojo prie jos automobilio. Iš keleivio pusės išlipo vyras, apžiūrėjo jos automobilį. Tada savo automobilio pusę, kur lenkė pro jos automobilį. Išlipo vairuotoja ir jie kartu nuėjo link Senamiesčio. Tuomet M. P. su kolege nuėjo link savo automobilio ir pamatė, kad jis apgadintas, buvo įbrėžtas dešinės pusės galinis sparnas ir buferis. Nuėję link kito automobilio, pamatė savo automobilio dažų likučius. Iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas R. S. parodė, kad 2013-12-17, apie 19.25 val., po paskaitų su kolege M. P. stovėjo aikštelėje, kurioje buvo daug automobilių. Matė, kaip iš automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs vyras vaikštinėjo prie kolegės automobilio, jį apžiūrinėjo, po to pasistatė automobilį ir nuėjo. Priėję prie kolegės automobilio, jos pamatė nubrauktą automobilio galą. Automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šonas taip pat buvo apgadintas, ant jo matėsi M. P. automobilio dažų likučiai.
Kauno AVPK KPV Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis M. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-12-17, apie 19.44 val., kartu su patruliu E. K., atvykę į Muitnės g., rado automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia laukė vairuotoja M. S., kuri paaiškino, kad paliko stovėti automobilį aikštelėje, nuo automobilio buvo nuėjusi apie 20 m. Išgirdusi pašalinį garsą, pamatė, kaip automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisiparkuoja. Iš jo išlipo vyras, apžiūrėjęs jos bei savo automobilį, nuėjo link Daukšos g. Apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė, kad automobiliai apgadinti bei kad jų apgadinimai sutampa. Kito vairuotojo rasti nepavyko, buvo nubraižyta įvykio vietos schema (b.l. 5). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu M. G. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad apgadinimai buvo žymūs, aiškiai matėsi.
Kauno AVPK KPV Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulis E. K. parodė, kad kartu su patruliu M. G. atvažiavus į eismo įvykio vietą, automobilių apgadinimai matėsi plika akimi, jų nepastebėti neįmanoma, aikštelė apšviesta.
Kauno AVPK KPV specialistas R. V., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, 2013-12-17 d. apie 19.41 val. Kaune, Muitinės g. 15, automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mitsubishi Colt” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas, įvykio kaltininko automobilis „Toyota Corola" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas toliau. Ant abejų automobilių matėsi apgadinimai atsiradę jiems susidūrus. Atvykę į įvykio vietą patruliai nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilius. Automobilio „Toyota“ vairuotojos įvykio vietoje nebuvo. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja ir liudytoja parašė paaiškinimus. Buvo nustatyta, kad automobilis „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. G., reg. Kaunas, Tyrulių g. 20-1. J. G. buvo išsiųsti du šaukimai atvykti į Kelių policijos valdybą, tačiau neatvyko ir neinformavo, kad neatvyks, per tą laiką spėjo susiremontuoti savo automobilį. 2014-01-25 buvo vėl nuvykta į Tyrulių g. 20, namuose nieko nebuvo, pabendravus su kaimyne, ji nurodė telefono numerį kuriuo paskambinus buvo susisiekta su J. G., kuri sekančią dieną atvyko į Kelių policiją. Buvo apžiūrėtas jai priklausantis automobilis, ant jo apgadinimų jau nebuvo, kairės pusės galinis sparnas matėsi, kad yra nesenai dažytas, blizgėjo. Ji neneigė, kad nurodytu laiku buvo minėtoje vietoje, bet neigė, kad kliudė kitą automobilį, parodžius įvykio vietoje jos automobilio darytas nuotraukas prisipažino, bandė su nukentėjusia tartis. Mano, kad J. G. yra kalta sprendžiant pagal liudytojų parodymus, pagal tai, kad automobilis perdažytas, kad jos vyras apžiūrėjo abu automobilius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Ruslan Mazurov nurodė, iš apklaustų liudytojų parodymų bei J. G. paaiškinimų matyti, kad kilus įtarimų, kad važiuojant galėjo kliudyti automobilį, jos vyras išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir jokio pažeidimo nepamatė. J. G. pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, nes jos automobilis draustas „Kasko“ draudimu, kur bet kuriuo atveju padaryta žala būtų atlyginta, po autoįvykio ji pasistatė automobilį šalia nukentėjusiosios automobilio, niekur nebandė išvažiuoti, paliko akivaizdžiai prie pat susidūrimo vietos, ant jos palikto automobilio buvo akivaizdžiai matomas internetinis adresas, kurį atsivertus buvo galima rasti jos kontaktinius duomenis, vardą, pavardę. Mano, kad išanalizavus visų byloje esančių įrodymų visetą, galima daryti išvadą, kad J. G. iš įvykio vietos nesišalino, automobilis buvo paliktas įvykio vietoje, tad traktuoti, kad ji buvo išėjusi savo reikalais kaip pasišalinimą iš įvykio vietos, negalima. J. G. draudimas atlygins padarytą žalą. Prašo pripažinti J. G. kalta padarius ATPK 127 str. 2 d., o bylą dėl ATP 130 str. 1 d. nutraukti.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), tarnybiniais pranešimais (b.l. 5, 16-17, 19), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), paaiškinimais (b.l. 6, 7, 9), fotonuotraukomis (b.l. 10-14), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 18), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 15), kita bylos medžiaga.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad J. G. 2013-12-17, apie 19.41 val., ties Muitinės g. 15/2, Kaune, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 132 punktas nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje statydama automobilį susidūrimo nejuto, išlipęs sutuoktinis apgadinimų nepastebėjo, tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi automobilis draustas „Kasko“ draudimu, ant automobilio yra internetinio puslapio adresas, kuriame yra nurodyti jos vardas bei pavardė. Tačiau tokius jos teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai - policijos pareigūnų M. G. ir E. K. tarnybiniai pranešimai, rašyti iš karto po įvykio, tiek jų duoti parodymai teismo posėdyje, liudytojų M. P. bei R. S., buvusių įvykio vietoje, parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai – eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotonuotraukos. Kauno AVPK KPV specialistas R. V., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė, kad J. G. buvo išsiųsti du šaukimai atvykti į Kelių policijos valdybą, tačiau ji neatvyko ir neinformavo, kad neatvyks, per tą laiką spėjo susiremontuoti savo automobilį. 2014-01-26 apžiūrėjus J. G. priklausantį automobilį, ant jo apgadinimų jau nebuvo, kairės pusės galinis sparnas matėsi, kad yra nesenai dažytas, blizgėjo. Ji neneigė, kad nurodytu laiku buvo minėtoje vietoje, bet neigė, kad kliudė kitą automobilį, parodžius įvykio vietoje jos automobilio darytas nuotraukas prisipažino, bandė su nukentėjusia tartis. Kauno AVPK KPV Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patruliai M. G. ir E. K. parodė, kad po eismo įvykio apžiūrėjus automobilius, ant jų esantys apgadinimai sutapo, ant J. G. vairuojamo automobilio buvo likę M. P. automobilio dažų likučių. Apgadinimai buvo žymūs, todėl nejusti jų pažeidėja negalėjo. Šias aplinkybes paliudijo ir eismo įvykio metu apgadinto automobilio savininkė M. P. ir jos kolegė R. S., buvusios įvykio vietoje. Jos matė, kaip iš „Toyota Corola" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio išlipęs vyras apžiūrėjo abu automobilius. Vėliau jis, kartu su automobilio vairuotoja, iš įvykio vietos pasišalino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad J. G. ir jos atstovo nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai t.y. liudytojų parodymams bei administracinio teisės pažeidimo byloje surinktai medžiagai – transporto priemonės techninės apžiūros aktui, fotonuotraukoms, paaiškinimams. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigė (nenuginčijo) jam inkriminuotų kaltinimų. Jo nurodytos aplinkybės laikytinos gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės savo atžvilgiu. L. V. G. parodė, kad įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo abiejų automobilių buferius ir nieko nepastebėjo, tačiau jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis, todėl akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia padėti žmonai išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei duotais parodymais teismo posėdžiuose, liudytojų M. P., R. S. parodymais, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, esminės detalės sutampa, neprieštarauja tarpusavyje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti pareiškėją ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus nustatyta, kad J. G. 2013-12-17, apie 19.41 val., ties Muitinės g. 15/2, Kaune, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Po eismo įvykio J. G. turėjo nedelsdama sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, ir įvykio vietoje nesant nukentėjusių asmenų, kreiptis į policiją. Iš J. G. elgesio galima spręsti, kad ji pasielgė neatsakingai, nepranešė policijai, pasišalindama iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, todėl jos veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. traukiama už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos.
J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. administracine tvarka nėra bausta (b.l. 15). J. G. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ji tai padarė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, labai susijaudinusi, tačiau savo klaidą suprato ir pripažino.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, J. G. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą J. G., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. G. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą teismas mano, kad ši nuobauda nebūtų teisinga ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas,
nutarė:
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubausti ją:
pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;
pagal ATPK 130 str. 1 d., ir taikant ATPK 30¹ str.– 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinę administracinę nuobaudą J. G. paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.