Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-114/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-12
Bylos Nr.
1-142-114/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Smolskas
Nukentėjusysis
E. S.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Diana Višinskienė, Algimantas Degulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-114/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;1.2.3.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai E. S. ir jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, be pastovios gyvenamosios vietos, neteista, kaltinama pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2009-10-12, apie 06,30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, siekdama nužudyti E. S., stovėdama nukentėjusiajai E. S. už nugaros, tyčia sugriebė jai už striukės ir užsimojo kirviu, siekdama suduoti E. S. į galvą, tačiau E. S. aktyviai pasipriešinus, t.y., sugriebus už kirvio koto, pargriovė E. S. ant žemės ir ją smaugė bei sudavė mažiausiai du smūgius ranka į galvą, bandydama ištraukti iš E. S. kirvį, kuris tuo metu buvo tarp E. S. kojų, tokiu būdu pasikėsino nužudyti E. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi T. T. išgirdus nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, atbėgęs atitraukė ją nuo E. S.. Tokiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. V. kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais įrodymais:

Kaltinamoji D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino bei savo parodymais patvirtino, kad su nukentėjusiąja E. S. pažįstamos apie 8-10 metų. Pastaruoju metu ji gyveno E. S. namuose, dirbo įvairius darbus. Su E. S. dažnai pykdavosi, kadangi nukentėjusioji sunkaus charakterio, vis priekaištaudavo dėl neva blogai atliktų darbų, tekdavo jos prašyti pinigų už atliktus darbus. Dėl šių priežasčių ir jausdama, kad E. S. iš jos tyčiojasi, kaupėsi nepasitenkinimas ir pyktis, todėl ji išėjo iš E. S. namų ir apsigyveno kiemo garaže, norėdama, sulaukus tinkamo momento, ją nužudyti. Garaže gyveno keturias paras, vis laukdama, kada E. S. viena ateis į garažą ir tuomet ji galės ją nužudyti. 2009-10-12, anksti ryte, E. S. viena atėjo į garažą prie savo automobilio. Tuomet ji su kirviu puolė nukentėjusiąją ir taikėsi smogti į galvą, tačiau E. S. atsisuko, sugriebė kirvį, kuris, joms besigrumiant, atsirado tarp E. S. kojų, ėmė šauktis pagalbos. Neprisimena, ar bandė smaugti nukentėjusiąją, tačiau neneigia. Išgirdęs, kad E. S. šaukiasi pagalbos, iš namo atbėgo T. T. ir ją atitraukė nuo E. S., todėl ji nebegalėjo jos nužudyti. Dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, teigia, kad nebegalėjo daugiau kęsti nukentėjusiosios patyčių ir pažadų, žeminimo. ( b.l. 75-76; 77-78; 80-84 ).

Nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad pastaruoju metu D. V. pas ją gyveno, santykiai tarp jų buvo geri, kol D. V. negerdavo. 2009-10-12, apie 06,30 val., ji atėjo į garažą, ruošėsi važiuoti į darbą. Staiga pajuto, kad ją sugriebė iš už nugaros ir išgirdo D. V. balsą, kad dabar ji ją užmuš. Tuomet atsisukus pamatė, kad V. kėsinasi jai smogti į galvą lyg pagaliu, todėl priešinosi, ėmė grumtis su V., šaukėsi pagalbos. Kuomet D. turėtas pagalys, kaip vėliau pamatė – kirvis, atsidūrė jai tarp kojų, D. V. puolė ją smaugti, tačiau iš namo atbėgo T. T. ir atitraukė D. V., paėmė kirvį. Kodėl D. V. norėjo ją nužudyti, nežino, nesupranta tokio kaltinamosios poelgio. ( b.l. 50-51; 52 ).

Liudytojas T. T. paaiškino, kad gyvena pas E. S., adresu (duomenys neskelbtini). 2009-10-12, apie 06,30 val., išgirdo E. S. pagalbos šauksmą ir nubėgo į garažą. Ten pamatė, kad E. S. guli ant grindų, o D. V. ją užgulus, bando ištraukti iš tarp E. S. kojų suspaustą kirvį, o kita ranka lyg smaugia E.. Jis bandė atitraukti D. V. nuo E., tačiau D. V. keikėsi, tampė E. už plaukų. Kuomet jis nustūmė D. V., paėmė kirvį, o E. S. nuėjo pakviesti savo vyrą. D. V. pasakė, kad jei ne jis, tikrai būtų nužudžiusi E. S.. ( b.l. 57-58 ).

Liudytojas K. S. paaiškino, kad 2009-10-12, apie 07 val., jį pažadino žmona E. S.. Žmona pasakė, kad garaže ją su kirviu užpuolė D. V.. Išėjęs į kiemą, sutiko T. T., bet D. V. nematė. E. S. pasakė, kad T. T. ją išgelbėjo, atėmė iš D. V. kirvį. ( b.l. 62-63 ).

Liudytojas G. K. paaiškino, kad 2009-10-12, apie 07,10 val., gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykęs kartu su patruliu D. K., sulaikė D. V., kuri teigė, kad norėjo nužudyti E. S. ir keturias paras gyvendama garaže, pasiėmusi kirvį, laukė tinkamos progos. D. V. pasakė, kad jai nusibodo išnaudojimas ir patyčios, todėl gailisi, kad jai nepavyko E. S. užmušti. D. V. jie pristatė į policijos komisariatą. ( b.l. 70-71 ).

Liudytojas D. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas G. K.. ( b.l. 68-69 ).

Be to, kaltinamosios D. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra patvirtinta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2009-10-12 įvykio vietos apžiūros metu, iš įvykio vietos paimtas kirvis su mediniu kotu. ( b.l. 10-18 ).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad E. S. pateikė savo rūbus, dėvėtus nusikaltimo metu, kurie po apžiūros, konstatuojant jų sutepimą purvu, grąžinti nukentėjusiajai E. S.. ( b.l. 42 ).

MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3718 konstatuota, kad E. S. padarytas dešinio kelio sumušimas su odos nubrozdinimu, susikomplikavęs su ūmiu trauminiu dešinio kelio sąnario uždegimu, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, nugaroje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jie galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. ( b.l. 20 ).

Specialisto išvada Nr. 3192 D. V. konstatuotas odos nubrozdinimas smakro srityje, kuris galėjo būti padarytas prieš 1-2 dienas iki apžiūros. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( b.l. 112 ).

Visi minėti įrodymai patvirtina, kad D. V., veikdama tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti E. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusioji E. S. aktyviai priešinosi, šaukėsi pagalbos, kol atbėgęs T. T. atitraukė kaltinamąją nuo E. S.. D. V., kirviu taikydama suduoti E. S. į galvą, suvokė, kad taip gali atimti gyvybę nukentėjusiajai ir to sąmoningai siekė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji patvirtino, kad kelias paras, pasiėmusi kirvį, laukė tinkamos progos nužudyti E. S., tačiau jai nepavyko, kadangi E. S. priešinosi ir jai į pagalbą atbėgo T. T.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad D. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d.

Nukentėjusioji E. S. pareiškė 15000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu E. S. šį ieškinį sumažino iki 14000 litų ir nurodė, kad, pasikėsindama nužudyti, D. V. ją sužalojo, be to, dėl to ji patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. ( b.l. 148-149 ).

LR CK 6.250 str. nurodyta, jog, nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas, vertindamas išvardintus kriterijus, konstatuoja, kad nukentėjusiosios pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas. Kaltinamoji jokio turto neturi, iki nusikaltimo padarymo gyveno tik iš nukentėjusios E. S. mokamų pinigų už atliktus namų ūkio bei kitus darbus, be to, ji serga plaučių TBC.

Kaltinamoji D. V. neteista, metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta, priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centre neužregistruota. ( b.l. 115-119 ). 2010-01-19 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-29 konstatuota, kad D. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. ( b.l. 117 ).

Kaltinamosios D. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji D. V. pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudyti E. S.. Dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamosios valios – aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo ir į pagalbą atbėgusio T. T. – nusikaltimo nebaigė ir dėl to buvo išvengta neatstatomų pasekmių, t.y., E. S. gyvybės atėmimo. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamoji D. V. prisipažino norėjusi nužudyti E. S. ir, nors nesigaili dėl savo veiksmų, tačiau nesislapstė, neklaidino policijos pareigūnų, o nuo pat pirmųjų apklausų išsamiai papasakojo, kaip ir kodėl norėjo nužudyti E. S.. Ilgai kauptos nuoskaudos, kaltinamosios manymu, galimai nesąžiningas E. S. elgesys privedė ją prie šio nusikaltimo padarymo. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. V. linkusi nusikalsti. Be to, kaltinamoji serga sunkia liga - plaučių TBC. Įvertinus visas aplinkybes, D. V. skiriama minimali reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka.

Vadovaujantis LR BPK 297-299 str., str., 301-308 str., str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2010 m. balandžio 12 d. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-10-12 iki 2010-04-12.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš D. V. nukentėjusiajai E. S. 5000 Lt. (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kirvį – sunaikinti.

D. V. DNR pavyzdžius, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algimantas Smolskas