Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-175-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-20
Bylos Nr.
1A-502-175-2010
Teisminio proceso Nr.
26-1-01166-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Virgilijus Kaupas

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-502-175/2010

Teisėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 26-1-01166-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam V. G., jo gynėjui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. išteisintas pagal LR BK 176 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d. sudėties.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 69 sandėlio vedėju ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo (Žin., 2003, Nr. IX-1672) 25 str. 13 d. (,,Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“), „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 4.2 punkto (Sandėlio vedėjas paskirsto užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų atlikimą), 4.15 punkto (Sandėlio vedėjas užtikrina, kad darbai būtų vykdomi nustatyta tvarka, kontroliuoti atliekamų darbų, technologiniu procesų eigą, darbų vykdymo nuoseklumą), reikalavimus, minėtų pareiginių instrukcijų 2 priedo 1.10 punkto (Sandėlio vedėjas, duodamas užduotis pavaldiniams, nurodo saugius jų atlikimo būdus) reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe žmogui, tai yra 2008 m. rugpjūčio 28 dieną, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 69 sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) apie 09.00 val. jis, duodamas nurodymą sandėlininkui R. K. atlikti krovos darbus, nenurodė ir nepaaiškino jam bei kartu krovos darbus atlikti turėjusiam V. K. saugaus šio darbo atlikimo būdo, nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, taip pat nekontroliavo atliekamo darbo eigos bei vykdymo nuoseklumo, tokiu būdu neužtikrino, kad darbai būtų vykdomi nustatyta tvarka, dėl ko R. K. ir V. K. vykdant stiklo pakuočių paruošimo iškrovimui darbus ir jų metu pažeidus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimus, o V. G. įmonėje nustatyta tvarka nenušalinus jų nuo darbo dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymo, V. K. buvo prispaustas iškrauti turėtų stiklo pakuočių ir mirtinai sužalotas, nes dėl įvykusios mechaninės asfiksijos suspaudus krūtinės ląstą mirė.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti V. G. argumentavo tuo, kad R. K. ir V. K., vykdydami stiklo pakuočių paruošimo iškrovimui darbus, jų metu pažeidė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimus (Instrukcijos Nr. 53 4.31, 4.41), o V. K. šios instrukcijos 4.43 p. Dėl šių reikalavimų pažeidimų V. G. neturėjo galimybės sukontroliuoti abiejų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nes net ir būdamas darbų atlikimo vietoje, neturėjo galimybės vienu metu matyti abu darbininkus, o tuo tikslu, kad pamatytų V. K. jis turėjo lipti kopėčiomis ir jį stebėti, tačiau tuo metu būtų nematęs R. K.. Jeigu V. K. nebūtų buvę tarp stiklo pakuočių, jų pasvirimas jokių sunkių ar pavojingų pasekmių nebūtų sukėlęs, tačiau pakuočių pasvirimo metu, tarp jų buvo V. K., pažeisdamas Instrukcijos Nr. 53 4.43 p., kuris draudžia stovėti pavojingose vietose pašalinant paketinių krovinių tvirtinimus vagonuose ir autofurgonuose. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. V. G. net jeigu būtų buvęs darbų atlikimo vietoje, stebėjęs darbo eigą, pamatęs, jog darbai vykdomi nesilaikant technologinėje kortelėje numatyto eiliškumo, net matydamas, jog nuėmus tvirtinimus konstrukcijos laikosi nestabiliai, galėjo numatyti, jog šios pakuotės gali virsti, tačiau neturėjo jokios galimybės numatyti, jog V. K. įeis į pavojingą zoną. Taigi, V. G., nors ir neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo elgtis, tačiau jis neturėjo galimybės matyti, jog V. K. yra zonoje, kurioje draudžiama būti, ir negalėjo numatyti, jog jis į šią draudžiamą zoną įeis. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, jog tarp V. G. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. K. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Šalies argumentai

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-04-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti V. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (7800 litų) baudą; nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti R. K. naudai iš V. G. 10000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; byloje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktus dokumentų originalus (instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas, įvadinių instruktavimų registracijos žurnalas, V. K. darbo sutartis, R. K. darbo sutartis, V. K. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, R. K. asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, Tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštis, Krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 53, Stiklo pjovimo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 28, Krovinių kabinėtojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11, Nuo žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8), kurie teismui kartu su byla neperduoti, o yra saugomi Kauno m. Dainavos policijos komisariate, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliantas tvirtina, kad išteisinamojo nuosprendžio išvados neatitinka ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teismo posėdyje juos ištyrus nustatytų aplinkybių, bet ir išteisinamajame nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių, kurias teismas, kaip nuosprendyje nurodyta, nustatė, bei paties teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarytų eilės kitų išvadų.

Šalies argumentai

Apeliantas tvirtina, kad V. G. pažeidė visus keturis, o ne du, kaip nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad V. G. nepažeidė Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos 4.2 punkto (Sandėlio vedėjas paskirsto užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų atlikimą), kadangi sandėlio vedėjas, davęs užduoti darbuotojams, privalo kontroliuoti, ar užduotis atlikta ir ar atlikta tinkamai, tačiau šis reikalavimas nekelia pareigos nuolat stebėti darbuotoją ir jo atliekamą darbą. Tokią išvadą, apelianto manymu, nulėmė neteisingas V. G. pareiginės instrukcijos 4.2 punkto nuostatų turinio išaiškinimas. Gramatiškai ir logiškai aiškinant minėtas nuostatas („Sandėlio vedėjas paskirsto užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų atlikimą") matyti, kad jose esantis žodžiai „kontroliuoja jų atlikimą" reiškia ne ką kitą, o būtent paskirtų užduočių vykdymo procesą ir jo kontrolę. Tuo tarpu tai aiškindamas teismas, nors pagrįstai ir teisingai pripažino, kad iš minėto punkto nuostatų yra akivaizdu, kad sandėlio vedėjas, davęs užduotį darbuotojams privalo kontroliuoti, tačiau aiškindamas ir nurodydamas, ką privalo kontroliuoti, neteisingai išaiškino nurodydamas, kad yra privaloma kontroliuoti, ar užduotis atlikta ir ar atlikta tinkamai, kas reiškia teismą supratus, kad V. G. privalėjo kontroliuoti ne jo paskirtos užduoties įgyvendinimo procesą, o tik rezultatą. Apelianto įsitikinimu V. G. buvo privalu betarpiškai dalyvauti jo darbuotojams paskirtos užduoties atlikimo vietoje ir stebėti atliekamą darbą. Sistemiškai vertinant šias nuostatas su kitomis Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos bei Darbų saugos ir sveikatos darbe įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad tik taip vykdant minėtos instrukcijos 4.2 punkte esančią pareigą įmanoma tinkamai įvykdyti ir kitas - tos pačios Instrukcijos 4.15 punkte ir Darbų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 25 str. 13 p. numatytas pareigas, kurias teismas pripažino V. G. privalėjus vykdyti, tačiau to nepadarius. Liudytojas Ž. S. taip pat patvirtino, kad sandėlio vedėjas privalėjo kontroliuoti krovimo darbus. Jei darbininkai nesilaiko instrukcijos, tai tiesioginis vadovas, turi darbininką nušalinti nuo darbo ir pravesti instruktažą. Apie tokius reikalavimus, kaip nurodė Ž. S., sandėlio vedėjas žinojo. Liudytojas G. K. parodė, kad V. G. turėjo kontroliuoti atliekamų darbų, technologinių procesų eigą. Pats kaltinamasis taip pat parodė, kad pamatęs darbuotojų, jiems atliekant pavestą darbą, daromus pažeidimus, privalėjo juos nušalinti nuo darbo, tačiau to nepadarė, nes nebuvo jų darbo atlikimo vietoje, kadangi jais pasitikėjo. Iš to matyti, kad pats kaltinamasis, priešingai nei nuosprendį priėmęs teismas, teisingai suprato jo pareiginėje instrukcijoje įtvirtintą pareigą - paskirtų užduočių atlikimo kontrolę tinkamai vykdyti galima tik betarpiškai būnant darbų atlikimo vietoje ir stebint atliekamus darbus. Kadangi V. G., paskyręs užduotį pavaldiniams iškrauti stiklo paketus, nedalyvavo pavaldiniams atliekant užduotį ir nestebėjo jų atliekamo darbo, priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, darytina išvada, kad jis nekontroliavo jo paskirtos pavaldiniams užduoties atlikimo ir tokiu būdu pažeidė jo pareiginės instrukcijos 4.2 punkto reikalavimus.

Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad V. G. nepažeidė jo pareiginės instrukcijos priedo 1.10 p. reikalavimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėto priedo 1.10 p. nereglamentuoja, kaip ir kada sandėlio vedėjas turi nurodyti ten paminėtus saugius užduoties atlikimo būdus. Apeliantas tvirtina, kad sandėlio vedėjas turi nurodyti saugius atlikimo būdus duodamas užduotis pavaldiniams, nurodymai dėl saugaus užduočių atlikimo būdų turi būti duodami prieš kiekvieną darbuotojams pavedamą užduotį, dėl ko įvadiniai, periodiniai ar kitokie instruktažai ar jų priminimas, negali būti laikomi tinkamu šios pareigos įvykdymu. V. G. nei žodžiu, nei raštu, kuomet pavedė atlikti darbą, nebuvo nurodęs saugaus šio pavesto atlikti darbo būdo tai padaryti turėjusiems R. K. ir V. K.. Nurodymas, kad „reikalinga dirbti taip viską, kaip surašyta, kaip dirbame visais atvejais ar pasakymas „dėl atsargumo“ negali būti vertinama, kaip tinkamas sandėlio vedėjui numatytos pareigos, duodant užduotis pavaldiniams, nurodyti saugius jų atlikimo būdus įvykdymas.

Teismas iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp V. G. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. K. mirties, o ėmėsi nustatinėti pačių V. G. pavedimu darbus atlikusių darbuotojų V. K. ir R. K. padarytus darbų saugos reikalavimų ir juos reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus bei galimą priežastinį ryšį tarp jų bei kilusių padarinių, nors nustatant priežastinį ryšį visų pirma yra svarbu nustatyti būtent tai, ar kaltinamajam inkriminuoti pažeidimai buvo būtina byloje nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Teismas byloje nustatytų sunkių padarinių kilimą susiejo su keliomis sąlygomis ar priežastimis, todėl turėjo pareigą išsiaiškinti ir nustatyti, kuri iš šių sąlygų ar priežasčių buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ar priežastis, tačiau to nepadarė. Apeliantui neaišku, kodėl teismas, pripažinęs, kad V. G. turėjo galimybę sukontroliuoti darbų eiliškumo nesilaikymą, padarė išvadą, kad sukontroliuoti darbuotojų veiksmus jiems įsitikinant krovinio stabilumu, V. G. galimybės nebuvo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi ji prieštarauja paties teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms kitoms išvadoms, kuriomis teismas pripažino V. G. turėjus pareigą visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoti atliekamų darbų eigą bei nuoseklumą, kas savo turiniu apima ir darbuotojų veiksmus įsitikinant krovinio stabilumu iki pradedant darbus.

Jei V. G. būtų betarpiškai dalyvavęs darbų atlikimo vietoje ir stebėjęs jo pavestų atlikti darbų vykdymo eigą, neabejotinai būtų turėjęs galimybę pastebėti bet kurį iš V. K. ar R. K. padarytų pažeidimų, dėl ko būtų sustabdęs jų atliekamą darbą ir minėtos instrukcijos ar kitų norminių aktų reikalavimus pažeidusį V. K. ar R. K. ar net abu darbuotojus nedelsiant būtų nušalinęs nuo darbo, taip pat būtų užtikrinęs darbų vykdymo nuoseklumą bei tvarką, dėl ko krovinys - stiklo pakuotės nebūtų pasvirę ir tokiu būdu darbuotojas nebūtų buvęs mirtinai sužalotas, tai yra byloje nustatyti padariniai nebūtų atsiradę.

Tuo tarpu eliminuojant paeiliui vieno ir kito darbuotojo padarytus norminių aktų pažeidimus, tarkime darant prielaidą, kad R. K. ar V. K. tinkamai atliko jiems pavestą užduotį ir atlikdami krovos darbus laikėsi norminių aktų reikalavimų, tačiau tuomet pavojingai veikiant V. G. (netinkamai vykdant visų aukščiau aptartų ir kaltinamajame akte nurodytų norminių aktų reikalavimus) - nedalyvaujant betarpiškai darbų atlikimo vietoje ir to pasėkoje neužtikrinant, kad jo pavesti atlikti darbai būtų vykdomi nustatyta tvarka, vienam ar kitam darbuotojui (priklausomai nuo to, kurio veika eliminuojama nustatinėjant būtinąją padarinių kilimo sąlygą) neįsitikinus, ar patikimai laikosi kroviniai (ar jie neišgrius, nuėmus statramsčius), nukirpus visas (kairėje ir dešinėje pusėje) metalines tvirtinimo juostas, neatsižvelgiant į pakuočių išdėstymo asimetriškumą, dėl ko nebūtų užtikrintas stiklo pakuočių stabilumas, be to, V. G. nekontroliuojant atliekamų darbų eigos bei jų vykdymo nuoseklumo ir visais su darbu susijusiais aspektais nekontroliuojant, kaip vienas ar kitas darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad darbuotojams nebūtų buvę nurodyti jiems pavesto atlikti darbo saugūs atlikimo būdai, dėl ko jie be jokios abejonės padarytų aukščiau jau minėtus teismo bei specialisto nustatytus Krovos darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijos nuostatų pažeidimus, dėl kurių nebūtų kam juos nušalinti nuo darbo, be to, V. G. neužtikrinant darbų vykdymo nuoseklumo bei tvarkos, krovinys - stiklo pakuotės bet kokiu atveju būtų pasvirę ir tokiu būdu vienas ar kitas darbuotojas galėjo būti mirtinai sužalotas, tai yra byloje nustatyti padariniai galėtų atsirasti. Iš to seka, kad būtent V. G., o ne jo pavedimu darbus atlikusių darbuotojų V. K. ar R. K., veika pažeidžiant darbo saugos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, sąlygojo byloje nustatytų sunkių padarinių - V. K. mirtiną sužalojimą atsiradimą, kas reiškia V. G. veiką esant ne tik būtinąja byloje nustatytų padarinių kilimo sąlyga, bet ir pagrindine šio nelaimingo atsitikimo priežastimi. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantys Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 47, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3284(08), iš kurių matyti, kad nelaimingą atsitikimą darbo vietoje V. K. ir dėl to atsiradusius sunkius padarinius - V. K. sužalojimą ir to pasėkoje ištikusią mirtį nulėmė eilė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, už kuriuos atsakingas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tai reiškia, kad darbdavio UAB "(duomenys neskelbtini)" įgalioto asmens - sandėlio vedėjo V. G. padaryti ir kaltinime nurodyti Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo, jo pareiginėje instrukcijoje nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai iš tiesų yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe ir dėl to atsiradusiais sunkiais padariniais - V. K. mirtimi.

Teismo išvada, kad V. G., nors ir neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo elgtis, tačiau jis neturėjo galimybės matyti, jog V. K. yra zonoje, kurioje draudžiama būti, ir negalėjo numatyti, jog jis į šią draudžiamą zoną įeis, negalėjo matyti abiejų darbuotojų, nepagrįsta ir neteisinga, kadangi, norint turėti galimybę vienaip ar kitaip elgtis konkrečioje vietoje, reikia visų pirma būti tokioje vietoje. V. G., kad tinkamai sukontroliuoti abiejų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, visiškai nebūtina buvo matyti iš karto abiejų darbuotojų, nes pastarieji, vadovaujantis Stiklo pakuočių krovos darbų technologinės kortelės 2 punktu, savo veiksmus privalo derinti žodžiu. Tokio pokalbio, kurio metu derinami atliekamo darbo veiksmai, eiga, klausymas būnant darbų atlikimo vietoje taip pat leidžia tinkamai užtikrinti abiejų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. V. G. būdamas įvykio vietoje turėjo galimybę visada matyti bent jau vieną kurį nors darbuotoją. Jei vadovas priekio nemato, tai būtų matęs, kad gale kirpo visas juostas, kas pasak specialistės J. Rudienės, yra viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių. Tai, kad darbuotojas buvo įlindęs į vidų tarp pakuočių, specialistės paaiškinimu, taip pat yra viena iš priežasčių. Jos manymu, jei V. G. būtų pastebėjęs darbuotojų netinkamus veiksmus, būtų buvę galima išvengti pakuočių griuvimo ir darbuotojo mirtino suspaudimo. Tokie specialistės paaiškinimai taip pat patvirtina V. G. veiką esant tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tinkamai pasirinkus vietą darbuotojams ir jų atliekamam darbui stebėti, buvo galima matyti abu darbuotojus, jų atliekamus veiksmus, o pastebėjus daromus pažeidimus, tame tarpe ir buvimą pavojingoje zonoje - tarp stiklo pakuočių, nedelsiant nušalinti darbuotojus nuo darbo, kas būtų leidę pasiekti, kad nelaimingas atsitikimas byloje nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. V. K. ketinimą patekti ar patekimą į pavojingą zoną - tarp stiklo paketų V. G., jeigu jis būtų betarpiškai dalyvavęs darbų atlikimo vietoje ir tinkamai kontroliavęs jų atlikimą bei tinkamai vykdęs visas kitas numatytas pareigas, buvo galima pastebėti, o ne tik nuspėti ar suprasti iš pokalbio, kuomet darbuotojai derino tarpusavio veiksmus.

Iš to seka, kad teismo padaryta išvada, kad tarp V. G. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. K. mirties nėra priežastinio ryšio, kadangi V. G. neturėjo galimybės vienu metu matyti abu darbininkus, taip pat matyti, kad V. K. yra zonoje, kurioje draudžiama būti, ir negalėjo numatyti, kad jis į šią zoną įeis, yra neteisinga, kadangi teismas ją o tuo pačiu ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą grindė tik prielaidomis ir niekuo nepagrįstu tvirtinimu, kad V. G., jeigu jis ir būtų buvęs įvykio vietoje, nebūtų turėjęs aukščiau nurodytos galimybės. Tuo tarpu vertindamas minėtą V. G. galimybę vienu metu matyti abu darbininkus, taip pat matyti, kad V. K. yra zonoje, kurioje draudžiama būti, ir galimybę numatyti, kad jis į šią zoną įeis, kas nulėmė teismo neteisingą išvadą apie priežastinio ryšio tarp V. G. veikos ir kilusių padarinių nebuvimą teismas visiškai neįvertino byloje surinktų ir ištirtų pakankamai objektyvių ir informatyvių duomenų (visų pirma R. K., vienintelio buvusio arčiausiai įvykio vietos nelaimingo atsitikimo metu, aukščiau paminėtų 2010-01-13 parodymų, taip pat 2008-08-28 Mirtino nelaimingo atsitikimo įvykio apžiūros akto ir prie jo pridėtų šešių fotonuotraukų bei dviejų schemų), vienareikšmiai įrodančių V. G. galėjus turėti minėtą galimybę. Tai reiškia, kad pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl pagrįstai laikytina neteisinga.

Tokiu būdu konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nustatytų, taip pat šiame skunde aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu yra nustatyti visi būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. l d., tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, o baudžiamoji atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą kyla būtent V. G., kuris, kaip pripažino pirmos instancijos teismas, buvo atsakingas už kaltinime nurodytų norminių aktų vykdymą. V. G. ne tik privalėjo (pagal pareigas), bet ir galėjo (pagal turimas žinias, suvokimą) veikti taip, kad neatsirastų padarinių, kurie atsirado ir yra nustatyti šioje byloje.

Teismas, skirdamas bausmę V. G. turėtų atsižvelgti į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, į tai, kad V. G. dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, anksčiau yra neteistas, nebaustas nei administracine, nei drausmine tvarka. Dėl to jam gali būti skirta LR BK 176 str. l d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys turi būti patenkintas visiškai, kadangi byloje yra visiškai įrodyta ir abejonių nekyla, kad R. K. dėl V. K. mirties nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė didžiulius moralinius ir dvasinius išgyvenimus, nes neteko labai artimo žmogaus — tėvo. Ieškinio suma yra proporcinga šiems išgyvenimams ir netekčiai.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino V. G. pagal LR BK 176 str. 1 d. šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., požymių.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 69 sandėlio vedėju ir būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą, pažeidė „Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo“ 25 str. 13 d. („Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“), „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 4.15 punkto (Sandėlio vedėjas užtikrina, kad darbai būtų vykdomi nustatyta tvarka, kontroliuoti atliekamų darbų, technologinių procesų eigą, darbų vykdymo nuoseklumą) reikalavimus, tačiau nepažeidė minėtos instrukcijos 4.2 punkto (Sandėlio vedėjas paskirto užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų atlikimą) bei minėtų pareiginių instrukcijų 2 priedo 1.10 punkto (Sandėlio vedėjas, duodamas užduotis pavaldiniams, nurodo saugius jų atlikimo būdus) reikalavimų.

Prokuroras, mėgindamas įrodyti, kad V. G. pažeidė „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 4.2 punkto reikalavimus, teigia, kad šiame punkte esantys žodžiai „kontroliuoja jų atlikimą“ reiškia ne ką kitą, o būtent paskirtų užduočių vykdymo procesą ir jo kontrolę. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais prokuroro argumentais. Lietuvių kalbos žodyne žodžio „kontroliuoti“ reikšmė – tikrinti, peržiūrėti, vykdyti kontrolę. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad „kontrolė“ – darbo pareigų patikrinimas, priimtų nutarimų peržiūra. Taigi aiškinant žodžio kontroliuoja reikšmę, matyti, jog kontroliuoti, reiškia ne paties proceso priežiūrą, o būtent rezultato, šiuo atveju to, ar darbai atlikti ir ar atlikti tinkamai kontrolę, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, pažymima, jog prievolė kontroliuoti atliekamų darbų, technologinių procesų eigą, yra įtvirtinta būtent „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 4.15 punkte, tuo tarpu 4.2 punkte apie tai nepasisakoma.

Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad V. G. pažeidė „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 2 priedo 1.10 punkto reikalavimus, kadangi V. K. ir R. K. nenurodė saugių užduoties atlikimo būdų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtos pareiginės instrukcijos 2 priedo 1.10 punkte nereglamentuota, kaip ir kada sandėlio vedėjas turi nurodyti saugius užduoties atlikimo būdus, t.y., ar kiekvieną dieną atliekamam darbui, ar darbui, kuris atliekamas pirmą kartą, ar būtina kiekvieną kartą nurodyti saugius darbo būdus asmenims, kurie yra instruktuoti dėl šių darbų atlikimo ir t.t. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad instruktavimų registracijos žurnale užfiksuota, jog R. K. ir V. K. periodinis instruktavimas darbo vietoje buvo atliktas 2008-03-17, 2008-05-08, instruktavo V. G.. Šis instruktavimo pravedimo faktas patvirtintas instruktuojančiojo ir instruktuotų darbuotojų parašais. Minėto instruktavimo metu sandėlininkai buvo instruktuoti pagal keturias (Nr. 8, 11, 28, 53) instrukcijas (t. 1, b. l. 63, 64). Nelaimingo atsitikimo metu sandėlininkai privalėjo vadovautis Instrukcija Nr. 53. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad darbuotojai pasirašytinai buvo supažindinti su Technologine kortele. Tačiau liudytojas R. K. parodė, kad jis ir V. K. buvo supažindinti, kaip atlikti darbus, t.y. žinojo Technologinę kortelę, gavo instruktažą, kad instruktažai būna dažnai, taip pat ir prieš pradedant darbą. V. G. duodamas užduotį iškrauti paketus, sakė dėl atsargumo. Iškrovimo darbų technologinė kortelė yra persirengimo kabinete. Technologinė kortelė sandėlio darbuotojams buvo žinoma. Minėtą darbą jis ir V. K. atliko ne primą kartą. Liudytojas G. K. (UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos tarnybos vadovas) paaiškino, kad jei darbai vykdomi monotoniškai, tai jie vykdomi iš anksto apmokius. Medžiagoje yra pažymėjimai, kad V. K. ir R. K. buvo suteikta krovinių kabinėtojo ir tiltinio krano operatoriaus kvalifikacija (t. 1, b.l. 55, 65). Todėl jų mokymas atitiko atliekamų darbų pobūdį ir jiems keliamus darbų saugos reikalavimus. Be to, kaip jau minėta, Technologinė kortelė buvo pakabinta darbuotojams gerai matomoje vietoje, ką patvirtino darbuotojas R. K.. Taigi daroma išvada, kad tiek V. K., tiek R. K. buvo tinkamai supažindinti su darbų atlikimo būdais. Specialistė J. Rudienė patvirtino, kad Technologinėje kortelėje nurodytas darbo procesas saugus. Ji taip pat parodė, kad jei darbuotojai buvo instruktuoti, jei dirbo pastoviai tą darbą, tikslinis instruktavimas nereikalingas. Dėl paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad V. G. nepažeidė „Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos“ 2 priedo 1.10 punkto reikalavimų.

Už LR BK 176 str. 1 d. numatytą nusikaltimą baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pažeidžia darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Vadinasi, tarp darbdavio ar jo įgalioto asmens darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių būtinas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį reikšminga yra aplinkybė, ar V. G. padaryti pažeidimai buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. Kolegija laiko, kad nėra pakankamai duomenų teigti, kad V. G. padaryti LR Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 25 str. 13 d. ir Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos 4.15 punkto pažeidimai byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga.

2008-09-24 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 47 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo tvarkos pažeidimai, pasireiškę tuo, kad atliekant paruošiamuosius darbus prieš stiklo paketų iškrovimą, darbuotojai dirbo pažeisdami „Stiklo pakuočių krovos darbų technologinės kortelės“ 2 punkto reikalavimą – „jei pakuotės išdėstytos asimetriškai, t.y. prie vieno konteinerio borto yra daugiau pakuočių nei prie kito, tuomet atlaisvinti pirma tą bloką (pakuotę), kuris įtakoja asimetriją“ – ko pasekoje, atlaisvinus galinėje konteinerio dalyje metalines tvirtinimo juostas abiejose pusėse, išėmus horizontaliai prikaltą lentą, o vėliau V. K. atlaisvinus ir priekinėje konteinerio dalyje horizontaliai tarp pakuočių prikaltą lentą, ir įvyko stiklo pakuočių griūtis; 2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad darbuotojas, atlikdamas stiklo pakuočių paruošimo iškrovimui darbus buvo pavojingoje vietoje, tarp stiklo paketų, pažeidžiant „Krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 53 4.1 punkto reikalavimą, kad „darbo procesas turi būti vykdomas pagal technologinę kortelę, kuri yra pakabinta visiems matomoje vietoje; ir tos pačios instrukcijos 4.43 punkto reikalavimus, kad „draudžiama stovėti pavojingose vietose pašalinant paketinių krovinių tvirtinimus“; 3) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Pažeista a) Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 25 str. 13 d. reikalavimas, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų; b) Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos 4.15 p. reikalavimą, kad sandėlio vedėjas užtikrina, kad darbai būtų vykdomi nustatyta tvarka, kontroliuoti atliekamų darbų, technologinių procesų eigą, darbų vykdymo nuoseklumą. (t. 1, b. l. 19-21).

2009-05-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-3284 (08) konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo technine priežastimi buvo darbų vykdymas, neužtikrinus stiklo pakuočių konteinerio stabilumo bei darbuotojo buvimas pavojingoje (galimoje pakuočių nuvirtimo) zonoje. Tai neatitiko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Technologinės kortelės 2. p. bei Sandėlio darbuotojo krovos darbų atmintinės 5 p., Instrukcijos Nr. 53 4.31 p., 4.41 p., 4.43 p. darbų saugos reikalavimams. Tos aplinkybės, kad darbdavio įgaliotas asmuo neužtikrino krovos darbų vykdymo nustatyta tvarka, pagal nurodytą technologinį procesą ir darbų vykdymo nuoseklumą, organizaciniu požiūriu, tikėtina, įtakojo nelaimingą atsitikimą. Nelaimingo atsitikimo atveju vykdymo darbai neatitiko Technologinės kortelės 2 p., Instrukcijos Nr. 53 4.31 p., 4.41 p., 4.43 p. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotojo krovos darbų atmintinės 5 p., Sandėlio vedėjo pareiginės instrukcijos 4.15 nurodytų darbų saugos reikalavimų. Tai pasireiškė tuo, kad krovos darbai buvo vykdomi neįsitikinus, ar patikimai laikosi kroviniai (ar jie neišgrius, nuėmus statramsčius) buvo nukirptos visos (kairėje ir dešinėje pusėje) metalinės tvirtinimo juostos, neatsižvelgiant į pakuočių išdėstymo asimetriškumą, nebuvo užtikrintas stiklo pakuočių stabilumas, nukentėjusysis buvo pavojingoje (galimoje pakuočių nuvirtinimo) zonoje, tarp pasvirusiai sukrautų stiklo pakuočių. (t. 1, b. l. 142-147).

Specialistė J. Rudienė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys yra dvi: pirma, darbuotojo buvimas pavojingoje zonoje, antra, neteisingas darbų atlikimo pasiruošimas, juostų atlaisvinimas. Žuvusiojo buvimas pavojingoje zonoje ir neleistinas darbų atlikimo eiliškumas lėmė jo mirtį.

Iš to, kas išdėstyta, seka, jog darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus pažeidė tiek darbdavio įgaliotas asmuo V. G., tiek darbuotojai V. K. ir R. K.. Todėl šioje situacijoje būtina teisiškai nustatyti, kurio asmens pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, kurio asmens padarytas pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Norint atsakyti į šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar būtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jei kaltinamasis ar žuvusysis nebūtų pažeidę anksčiau minėtų norminių teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. G., būdamas darbų atlikimo vietoje, neturėjo galimybės matyti abiejų darbuotojų. Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sandėlio vedėjas stebint paruošiamuosius darbus galėjo matyti tik vieną darbininką, o jokiu būdu ne abu, todėl ir buvo technologinė kortelė, kad darbininkai jos laikytųsi. Liudytojas G. K. taip pat patvirtino, kad V. G. abiejų darbininkų veiksmų matyti negalėjo, nes vienas stovėjo priekyje, o kitas gale. Darbininkai kiekvieno vinuko nukalimo derinti negalėjo, nes tai praktiškai neįmanoma, tačiau jie privalėjo laikytis bendrų principų, nes abiejų darbininkų V. G. matyti iškart negalėjo. Nėra fizinių galimybių prie kiekvieno darbininko pastatyti vadovo. Iš liudytojo R. K. parodymų taip pat matyti, kad nebuvo galimybės, priešingai nei kad tvirtina prokuroras, visąlaik matyti priekyje dirbančio V. K.. Todėl apylinkės teismo išvada, kad V. G. neturėjo galimybės matyti abiejų darbuotojų, yra pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei vienoje instrukcijoje nėra įtvirtinta pareiga sandėlio vedėjui stebėti konteinerio priekyje dirbančio darbuotojo, būti šalia. Tuo tarpu šioje situacijoje pamatyti V. K. pažeidimą, t.y. įėjimą į pavojingą zoną, buvo įmanoma tik būnant šalia. Tačiau V. G., žinodamas, kad darbuotojai yra instruktuoti, supažindinti su saugiais darbo atlikimo būdais, negalėjo numatyti, kad V. K. pasielgs lengvabūdiškai, rizikingai ir įeis į draudžiamą zoną. Taigi, net tuo atveju, jei V. G. būtų buvęs darbų atlikimo vietoje ir stebėjęs, kaip darbuotojai atlieka krovinio iškrovimo paruošiamuosius darbus, ir negalėdamas matyti abiejų darbuotojų veiksmų, neturėdamas galimybės numatyti, kad V. K., būdamas supažindintas su darbų atlikimo tvarka, nesilaikys darbų saugos reikalavimų ir įeis į pavojingą zoną, į kurią draudžiama įeiti, nebūtų išvengęs V. K. mirtino sužalojimo. Tuo tarpu, V. G. pažeidus darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t.y., nebūnant darbų atlikimo vietoje, nestebint darbų eigos, nematant, jog darbai vykdomi nesilaikant technologinėje kortelėje numatyto eiliškumo, tačiau V. K. nepažeidžiant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų, t.y. neįeinant į pavojingą zoną, stiklo pakuotės būtų virtusios, tačiau nelaimingo atsitikimo būtų išvengta. Tai patvirtino ir specialistė J. Rudienė.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. V. K. buvo supažindintas su Krovos darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 53, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotojo krovos darbų atmintine, Stiklo pakuočių krovos darbų technologine kortele, tačiau darbus atliko pažeisdamas darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl V. G. negali atsakyti už žuvusiojo V. K. padarytus pažeidimus.

Analizuojant susidariusią situaciją, galima spėti, jog V. G. pamatęs, kad R. K. nesilaiko darbų vykdymo nuoseklumo ir nukirpo visas juostas, būtų nušalinęs darbuotojus nuo darbo. Tačiau pavojingų pasekmių vis tiek nebūtų išvengta, kadangi kaip jau anksčiau minėta, jis neturėjo galimybės matyti V. K. ir negalėjo numatyti, kad šis įeis į pavojingą zoną, o V. K. įėjus į pavojingą zoną, ir R. K. nukirpus visas juostas, net tuo atveju jei V. G. bandytų nušalinti darbuotojus nuo darbo, stiklo plokštės vis tiek būtų virtusios ir suspaudusios V. K. esantį pavojingoje zonoje.

Prokuroras, bandydamas įrodyti, kad tarp V. G. padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, be pagrindo tvirtina, kad V. G. nekontroliuojant atliekamų darbų eigos bei jų vykdymo nuoseklumo ir visais su darbu susijusiais aspektais nekontroliuojant, kaip vienas ar kitas darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, akivaizdu, kad darbuotojams nebūtų buvę nurodyti jiems pavesto atlikti darbo saugūs atlikimo būdai, dėl ko jie be jokios abejonės padarytų aukščiau jau minėtus teismo bei specialisto nustatytus Krovos darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijos nuostatų pažeidimus, dėl kurių nebūtų kam juos nušalinti nuo darbo, krovinys bet kokiu atveju būtų virtęs ir kažkuris darbuotojas galėjo būti mirtinai sužalotas. Pažymima, kad darbuotojai buvo instruktuoti, jie žinojo, kaip reikia tinkamai atlikti jiems pavestą darbą, todėl prokuroro teiginys, kad jie bet kuriuo atveju pažeistų Krovos darbų instrukciją, yra tik prielaida. Tuo tarpu, vadovaujantis LR Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. G. nors ir neveikė taip, kaip privalėjo ir galėjo elgtis, tačiau jis neturėjo galimybės matyti, priešingai nei kad tvirtina prokuroras, kad V. K. yra zonoje, kurioje draudžiama būti. Dėl šių priežasčių teismo išvada, kad tarp V. G. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. K. mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis