Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. V. savo pareiškime, norėdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Jos tėvas testamento nepaliko, todėl turtas, likęs po jo mirties, turėjo būti paveldimas pagal įstatymą. A. B. mirties dieną gyva buvo tėvo sutuoktinė, jos motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri po sutuoktinio mirties santuokoje įgytu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu toliau naudojosi kaip savu, bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. (duomenys neskelbtini) jos motina I. B. mirė, todėl ji po motinos mirties, pateikiant pareiškimą notarui, palikimą priėmė kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Jai nėra kliūčių paveldėti motinos I. B. turto dalį, tačiau jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į visą tėvų turėtą turtą negali būti išduotas, nes motina I. B. nebuvo susitvarkiusi sutuoktinio A. B. turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalies paveldėjimo dokumentų. Tam, kad ji galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina I. B. buvo priėmusi palikimą po sutuoktinio A. B. mirties (duomenys neskelbtini). CK 5.50 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir visi šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Jos tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o 1999 m. rugpjūčio 27 d. tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (ūkio pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kur visą laiką ir gyveno. Jos motina I. B. po jos sutuoktinio A. B. mirties visu jiems priklausiusiu turtu toliau naudojosi ir rūpinosi kaip savu, liko gyventi jiems priklausančiame name ir ten gyveno iki mirties. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti kad I. B. po sutuoktinio A. B. mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu per įstatymo nustatytą 3 mėnesių laikotarpį ir nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais – pareiškėjos J. V. gimimo įrašo, paso kopijomis; pareiškėjos tėvų A. B. ir I. B. santuokos liudijimo kopija; A. B. mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini); I. B. medicininio mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad I. B. mirė (duomenys neskelbtini); 2025 m. rugpjūčio 6 d. Joniškio rajono notaro biuro notarės liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto; 2025 m. balandžio 16 d. Joniškio rajono notaro biuro notarės liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos duktė J. V.; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija; 2014 m. gruodžio 9 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties kopija; 2016 m. gruodžio 15 d. Pakuočių atliekų ir stiklo konteinerių perdavimo neatlyginamai naudotis sutarties kopija; mokėjimų pranešimų kopijomis, nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjos J. V. motina I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškimas tenkintinas, nes juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai J. V. sukelia teisines pasekmes - teisę paveldėti motinos I. B. turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.