- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- AN6.-101-284/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00003-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Nukentėjusysis
- E. K.
dalyvaujant :administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Š. ir jo atstovui pagal įstatymą - tėvui D. Š.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) atstovui,
G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos 1 kurso moksleivio, nedirbančio,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Š. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo E. K. 2017 m. gruodžio 22 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 75ANP-136644543-17 kaltinamas tuo, kad jis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 1 d., apie 23.20 val. kartu su draugais E. G., B. K., V. B., iš chuliganiškų paskatų, tyčia, išdaužė E. K. priklausančio buto dviejų langų stiklus. Dėl sugadinto turto nukentėjusiajam padarė 50 eurų turtinę žalą, žala atlyginta. Policijos pareigūnas protokole nurodė, kad tokiais savo veiksmais G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje (Tyčinius turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas ir nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš jų negauta.
Teismo posėdžio metu G. Š. paaiškino, kad 2017-12-01 ,apie pusę dvylikos nakties, (duomenys neskelbtini), jis su E. G. išdaužė E. K. priklausančio buto vieno lango stiklus. Jis langą išdaužė ,spirdamas su koja ir susižalojo kairės kojos pėdą. B. K. ir V. B. išdaužė E. K. kito lango stiklus. Anksčiau jis buvo susipykęs su E. K.. Žalą E. K. atlygino. Tą vakarą buvo blaivus. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi.
Įstatyminis atstovas D. Š. paaiškino, kad tą vakarą sūnus buvo blaivus, grįžo namo su sužalota koja, paaiškino, kad užlipo ant stiklų. Apie tai, kad išdaužė langus, nepasakojo. Vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo išdaužyti langai. Tada sūnus jam prisipažino, išdaužęs E. K. buto langą. Žalą atlygino pats sūnus.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis E. K. savo pareiškime (5-7 b. l.) nurodė, kad 2017-12-01 apie 23.20 val., jam būnant namuose, pamatė, kad jam nežinomas asmuo trenkė kumščiu į du langus ir juos išdaužė. Tuo metu jis gulėjo lovoje, todėl pasakyti, kas trenkė, negali. Spėjo pamatyti, kad trenkęs į landus asmuo vilkėjo baltos spalvos striukę. Padaryta turtinė žala 50 Eur.
Fotolentelėse (10-12 b. l.) užfiksuotas išdaužtų langų stiklų vaizdai ir stiklų šukės.
Šalies argumentai
G. Š. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu (13-14 b. l.) parodė, kad 2017-12-01, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) jis nuėjo į šokius, kur susitiko su draugais V. B., E. G., B. K., D. J.. Žino, kad draugai vartojo alkoholį. 22.00 val. pasibaigus šokiams, jis grįžo namo, pro to prie draugų jis prisijungė apie 23.00 val. ir būnant (duomenys neskelbtini), kažkuris iš minėtų draugų sugalvojo, kad reikia pamokyti merginą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Visi nuėjo prie to namo, kur B. K. su E. G. rankomis išdaužė tris namo langų stiklus. Apie 23.20 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena E. K. ir ten vienu kartu B. K. ir V. B. daužė vienus lango stiklus, o jis su E. G. – kitą langą. Jis langą išdaužė spirdamas su koja ir susižalojo kairės kojos pėdą Išdaužus langą, jis pradėjo bėgti ir išgirdo, kad išdužo dar kažkieno namo langai, tačiau jis nebematė ir parėjo namo. Dėl savo tokio elgesio gailisi.
D. J. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu (22-23 b. l.) parodė, kad 2017-12-01, apie 19.0 val., (duomenys neskelbtini), prie turgelio susitiko su draugais E. G., B. K. ir V. B. ir nuėjo į šokius kultūros namuose. Jis alkoholio negėrė, visi kiti gėrė. Apie 22.00 val., pasibaigus šokiams, prie jų prisijungė G. Š.. Apie 23.00 val., būnant jiems (duomenys neskelbtini), kažkas pradėjo kalbėti, kad einam langų daužyti, taip visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur B. K. ir E. G. išdaužė tris namo langus. Po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena K.. Galėjo būti apie 23.20 val., priėjus prie namo, susitarė, kas kokius langus išdauš, tada B. K. su V. B. išdaužė vieno lango stiklus, o tuo pačiu metu E. G. su G. Š. išdaužė kitus langus. G. Š. išdaužė su koja, o V. B. – su alkūne, kiti daužė su kumščiais.
B. K. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu (24-25 b. l.) parodė, kad 2017-12-01, apie 19.0 val., (duomenys neskelbtini), už kultūros namų su V. B., E. G. gėrė alų, dar buvo D. J.. Apie 22.00 val. po šokių visi vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestą, prie jų prisijungė G. Š.. Apie 23.00 val. kažkas iš jų sugalvojo, kad reikia išdaužti namo langą. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jis ir E. G. išdaužė tris namo langus. Kas name gyvena, nežino, tai buvo atsitiktinumas. Po to apie 23.20 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena E. K.. Ten jis su V. B. išdaužė vieno lango stiklus, o tuo pačiu metu E. G. su G. Š. kitą langą. G. Š. langą išdaužė spirdamas ir susižalojo kairės kojos pėdą. Išdaužę langus bėgo Laisvės gatve, kur namui Nr. 13 jis su E. G. išdaužė vieno lango stiklus.
V. B. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu (26-27 b. l.) parodė, kad 2017-12-01, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), už kultūros namų buvo su draugais E. G., D. J.. Su E. G. jis gėrė alaus. Prie jų prisijungė B. K., o po to visi nuėjo į šokius. Po šokių, apie 22 val. prie jų prisijungė G. Š.. Apie 23.00 val. visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten B. K. su E. G. išdaužė tris namo langų stiklus. Apie 23.20 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyvena E. K. ir ten jis su B. K. išdaužė vieno lango stiklus, o G. Š. su E. G. daužė kito lango stiklus. Išdaužus langą, jis pradėjo bėgti ir išgirdo, kad išdužo dar vieno namo lango stiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nustatė, kad G. Š. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką, kurios metu, viešoje vietoje, veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, t.y., rodydami aiškų visuomenės negerbimą, nakties metu daužė daugiabučių gyvenamųjų namų langus, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymius. Ši veika nebuvo ištirta, dėl jos nebuvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, surašant nutarimą. Šios veikos požymiai liko tinkamai neįvertinti, todėl yra būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Įvertinęs šias administracinių nusižengimų kodekso nuostatas bei galimus nusikalstamos veikos požymius, teismas priverstas bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsniu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.