Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-875-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-08
Bylos Nr.
2A-875-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janovičienė Petras Jaržemskis
Ieškovas
D. N.
Atsakovas
LR Sveikatos apsaugos ministerijai, VšĮ Naujininkų
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-875-56/2009Teisėja R.Krušnienė Proc. sprendimo kategorijos: 44.2.4;121.15;121.18; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienėskolegijos teisėjų Romualdos JanovičienėsPetro Jaržemskiosekretoriaujant Margaritai Armalienei

dalyvaujant ieškovės atstovei L. N.

adv. G. M.

atsakovo atstovui adv. L. C.

trečiojo asmens atstovui R. T.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. ieškinys atsakovams LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir VšĮ Naujininkų poliklinika dėl sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė D. N. bei jos įstatyminė atstovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-10-04 sprendimą Nr. 56-34, priteisti 402,59 Lt turtinę žalą ir jos patirtą neturtinę žalą - 20 000,00 Lt.

Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad jos dukrai D. N. atsakovas – VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikė nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas neformino nepilnametės D. N. dokumentų ir savalaikiai nepateikė jų gydytojų konsultacinei komisijai vaikiškos negalios atnaujinimui. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos be įstatyminio atstovo sutikimo. Dėl tokių pirmojo atsakovo veiksmų ieškovei padaryta neturtinė žala. Dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl to, kad savalaikiai nebuvo įforminti dokumentai negaliai gauti, mažametė D. N. patyrė neturtinę žalą, kurią lėmė tai, kad ji turėjo per anksti pradėti lankyti darželį, jos įprastiniai ryšiai su motina buvo nutraukti, dėl to mergaitė patyrė stresą, ėmė dažnai sirgti. Gydymo įstaigoje motinai nebuvo aiškinama jos dukrai skiriamo gydymo eiga, nebuvo siūlomi altrernatyvūs gydymai, sveikatos priežiūrai buvo skiriamas per trumpas laiko tarpas. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos kilimą. Dėl atsiradusios neturtinės žalos kreipės į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija kuri nepatenkino prašymo, neleido pasisakyti, sprendimą priėmė pagal rašytinius duomenis neatsižvelgus į Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadas, kuriose už padarytus pažeidimus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas trečiajam asmeniui skirta drausminė nuobauda. Pastebėjo jog sprendimas priimtas nesivadovaujant Civilinio proceso principais. Pažymėjo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų dukra turėjo lankyti darželį, o jos įstatyminė atstovė mokėti už jį, dėl to buvo patirta 402,59 Lt dydžio žala, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Naujininkų poliklinika” atstovas su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieškovei buvo skiriamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pagal D. N. sveikatos būklę gydytojams nebuvo pagrindo siųsti mergaitės į komisiją neįgalumo lygiui nustatyti. Pasikeitus LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymams, mergaitė buvo nusiųsta neįgalumo lygiui nustatyti jos motinos, bet ne gydytojų iniciatyva. Neįgalumo lygis mergaitei nustatytas atbuline tvarka ir dėl to ji nepatyrė jokios turtinės žalos. Sveikatos priežiūros paslaugas teikė su konkliudentiniais veiksmais patvirtinta nepilnametės motinos žinia. Ieškovės nurodyti neturtinės žalos atlyginimo pagrindai yra menami, nepatvirtinti įrodymais, todėl atsakovo nuomone Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Atsižvelgtina į tai, jog motinos pareiga yra teikti materialinį aprūpinimą dukrai. Manė, jog reikalavimas dėl 402,59 Lt turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

Atsakovo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija išnagrinėjo ieškovės pareiškimą, nagrinėjant pareiškimą buvo gautos specialistų-konsultantų išvados. Nagrinėjant pareiškimą nebuvo nustatyti sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų kalti veiksmai, todėl nebuvo tenkintas reikalavimas, nebuvo nustatytas neturtinės žalos kilimo faktas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo J. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad buvo mažametę D. N. gydanti gydytoja. Mergaitę pas ją vesdavo motina - L. N., su pastarąja tardavosi dėl gydymo, gaudavo realų, konkliudentiniais veiksmais patvirtintą motinos sutikimą. Mažametė D. N. gimė su įgimta širdies yda, kuri buvo operuota. Dėl tokios operacijos, neatsižvelgiant į sveikatos būklę vieneriems metams yra nustatomas neįgalumas. Pasibaigus metams neįgalumas nėra pratęsiamas šiuo pagrindu o yra vertinama vaiko sveikatos būklė. Kadangi sveikatos būklė buvo gera, operacija pavyko, liekamųjų kraujotakos sutrikimų nebuvo nustatyta, todėl nebuvo pagrindo mažametę siųsti naujam terminui neįgalumui nustatyti. Pasikeitus tvarkai, kai Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, buvo suteikta teisė pacientui inicijuoti neįgalumo nustatymą ir gavus ieškovės motinos pareiškimą buvo ruošiami dokumentai, jie buvo pateikti neįgalumo komisijai. Jokių pažeidimų nepadarė. Dėl skirto gydymo ieškovė jokių pretenzijų neturėjo, gydydama ieškovę, nepadarė jos sveikatai jokios žalos, todėl mano, kad formalios procesinės sveikatos priežiūros teikimo aplinkybės negalėjo sąlygoti neturtinės žalos kilimo. Trečiojo asmens nuomone ne neįgalumo nuststymo faktas, bet vaiko nepriežiūra buvo dažnesnių susirgimų priežastis.

Tretysis asmuo V. M. su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad buvo nepilnametei D. N. teikusios sveikatos priežiūros paslaugas gydytojos J. L. tiesioginis vadovas - VšĮ „Naujininkų poliklinikos” direktorės pavaduotojas pediatrijai. Jis nagrinėjo gydančios gydytojos J. L. veiksmus. Jokių pažeidimų šios gydytojos teiktose mažametei D. N. paslaugose nenustatė. Jai gydymas buvo skirtas tinkamas, mergaitė gydyta turint motinos žodinį sutikimą. Pagrindo siųsti mergaitę pakartotiniam neįgalumui nustatyti nebuvo. Valstybinė medicininio audito inspekcija nustatė pažeidimus, kurių jis neturėjo teisės skųsti. Darbdavys, turėdamas tokias išvadas, skyrė jam drausminę nuobaudą, kurios savo valia neskundė, nenorėjo toliau gilinti kilusių iš ieškovės motinos pusės pretenzijų.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens - UAB „BTA draudimas” atstovas su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad jų bendrovėje atsakovas - VšĮ „Naujininkų poliklinika” apdraudė savo atsakomybę teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tame tarpe ir gydytojų J. L. bei V. M. paslaugas. Mano, kad jų ieškovė neįrodė nei padarytos neturtinės ir reikalaujamos turtinės žalos fakto, reikalaujamos atlyginti žalos priežastinio ryšio su teiktom sveikatos priežiūros paslaugomis, neįrodė sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų kaltų veiksmų. Todėl, kad nėra pagrindų žalai atlyginti, todėl prašo pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš D. N. įstatyminės atstovės L. N. priteisti 2000,00 lt. bylinėjimosi išlaidų VšĮ Naujininkų poliklinika“ naudai.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui neįrodė (LR CPK 178 str.) neturtinės žalos atsiradimo pagrindų. Atsakovas įrodė (LR CPK 178 str.), kad nėra kaltas ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas mažametei D. N. neatliko kaltų veiksmų. Ieškovės dukrą gydžiusi gydytoja J. L. nepadarė jokių konkrečių neteisėtų veiksmų, nepažeidė galiojusių norminių aktų, nebuvo nerūpestinga, neatidi pacientės atžvilgiu. Teismo nuomone tiek ieškinio reikalavimas, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas ginčijamas formaliais pagrindais, visų pirma nesavalaikiu dokumentų perdavimu neįgalumo atnaujinimui, kuris pats savaime neturėjo jokios įtakos neįgalumo fakto nustatymui bei nesudarė pagrindo teismui vertinti gydytojų veiksmus kaip kaltus.

Teismas sprendė, kad gydymo priežiūros paslaugas teikę gydytojai nevilkino dokumentų perdavimo neįgalumo lygiui nustatyti, dokumentus pateikė per protingai pateisinamą ir adekvatų iškilusiai situacijai terminą. Byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog mažametei D. N. teikusi sveikatos priežiūros paslaugas gydytoja J. L. elgėsi rūpestingai ir atsakingai, ji rūpinosi mažametės sveikata. Iki skirtos vidutinės negalios termino pasibaigimo mažametė buvo apžiūrima ir kitų specialistų kurie ją apžiūrėję nenurodė ir nekonstatavo jog mažametės D. N. sveikata yra problemiška, kad jos sveikatos būklė gali sąlygoti neįgalumo atsiradimą. Teismas pažymėjo ir tai jog Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos savo išvadose konstatavo tik formalų norminių aktų pažeidimą teikiant gydymo paslaugas D. N.. Teismo nuomone V. M. paskirtos drausminės nuobaudos faktas patvirtina darbo drausminius teisinius santykius, ir šios nuobaudos skyrimas negali būti pagrindu kelti neturtinės žalos atlyginimo klausimą darbo santykiuose nedalyvavusiai ieškovei.

Teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas nesiejamas su tiesioginių pasekmių atsiradimu. Ieškinio turinys, teisme duoti parodymai rodo, jog reikalavimas yra kildinamas iš netiesioginių pasekmių atsiradimo, iš kurių kildinamas ir neturtinės žalos kilimo pagrindas.

Teismo nuomone mažametė D. N. galėjo lankyti vaikų darželį ir jo lankymas atitiko mažametės sveikatos būklę. Atsakovų kaltės dėl to, kad ieškovė lankė vaikų darželį teismas nenustatė. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindė, kad mažametė sirgo dėl to, kad buvo ugdoma darželyje ir kad dėl jos ligų kaltas atsakovas.

Teismas konstatavo, jog nenustačius neturtinės žalos atsiradimo fakto ir nenustačius kaltų sveikatos priežiūros paslaugas teikusių mažametei D. N. asmenų kaltės, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės įstatyminės atstovės L. N. 2007-05-02 pareiškimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir priimti kitokį negu yra priimtas sprendimą. Ginčijamas Lietuvos Rspublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nėra ydingas dėl to, kad jo atžvilgiu nebuvo taikytos LR CPK normos. Teismas vertindamas minėtą išvadą pažymėjo jog rimtų pažeidimų galinčių turėti reikšmės priimto sprendimo pagrįstumui nenustatyta.

Ieškovės reikalavimas priteisti 402,59 Lt turtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas nes mokėjimas atliktas už konkrečią paslaugą – vaiko išlaikymą. Šie pinigai sumokėti ne atsakovui. Neteisingas, nepagrįstas skaičiavimas, atgręžtinio reikalavimo teisinis santykis nesukelia piniginėje prievolėje nedalyvavusiai šaliai pareigų tokius netikslumus kompensuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovės D. N. įstatyminė atstovė L. N. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus patvirtinančius ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 197 str.). Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė gydytojų J. L. ir V. M. veiksmuose pažeidimus ir išvadoje nurodė jog J. L. pažeidė LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-03-22 įsakymu Nr. V-144/A1-69 patvirtintą invalidumo lygio vaikams invalidams nustatymo tvarką bei nesilaikė LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-23 įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo reikalavimų. Direktoriaus pavaduotojui V. M. dėl aplaidaus kontrolės funkcijų vykdymo skirta nuobauda. Dėl minėtų darbuotojų kaltės ieškovei nebuvo laiku atnaujintas neįgalumas ir apribota jos teisę gauti valstybės nustatytą finansinę neįgalumo pašalpą. Tuo buvo pažeista Vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis. Neįgalumo ir darbingumo tarnyba ne tik atstatė neįgalumą ieškovei nuo 2005-05-01 bet jį ir pratesė iki 2009-04-10. Pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčijamas Neįgalumo ir ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl ieškovės neįgalumo atstatymo atgaline tvarka. Ieškovės atstovės nuomone tai patvirtina atsakovo kaltę. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba vertinimo aktais Nr. 1384 ir Nr. 2797 nustatė ieškovės ligą (širdies ydą). Minėta liga ieškovė sirgo ir laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2006-05-23 ir atsakovui kilo pareiga užtikrinti, kad neįgalumas ieškovei būtų pratęstas. Atsakovo kaltę įrodo Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvados kurių atsakovas neginčijo, o pirmos instancijos teismas minėtos aplinkybės nevertino kaip įrodymo pagrindžiančio atsakovo kaltę. Atsakovo kaltę pagrindžia ir 2008-10-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-726-492/2008, kurioje teismas konstatavo jog gydytojos J. L. neveikimas galėjo sąlygoti valstybinio socialinio draudimo išmokų ieškovei nemokėjimą ir ginčas tarp šalių kilo ne dėl socialinio draudimo išmokų mokėjimo, bet dėl paciento teisių į tinkamą paslaugų teikimą.

Teismas vertindamas komisijos sprendimą neatsižvelgė į ieškinyje nurodytas svarbias aplinkybes. Komisija netyrė asmens sveikatos priežiūros teikimo paslaugų ieškovei be pacientės įstatyminio atstovo sutikimo. Tokie komisijos veiksmai pažeidžia ieškovės interesus ir sudaro prielaidas komisijos sprendimą pripažinti neteisėtu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimti sprendimai nėra nuginčyti nustatyta tvarka, todėl turi didesnę įrodomąją galią, nei SAM specialisčių-konsultančių R. P. ir V. P. pateiktos išvados. Komisijos sprendimas nemotyvuotas nes jame nepasisakoma kodėl komisija nevertino Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų. SAM specialistės-konsultantės R. P. ir V. P. nėra ekspertės, nėra įgaliotos valstybinės įstaigos, turinčios teisę nustatyti neįgalumą darbuotojos, todėl jų pateiktos išvados nepagrįstos. Ieškovės atstovės nuomone komisijos posėdžiams taikytina analogija su Civilinio proceso kodeksu ir gali būti taikomi rungimosi bei dispozytivumo principai. Komisija pažeisdama minėtus principus neleido ieškovės atstovei išdėstyti savo argumentų dėl SAM specialisčių-konsultančių R. P. ir V. P. pateiktų išvadų. Komisija paskelbė iš anksto paruoštą sprendimą ir baigė posėdį. Nurodytais argumentais ieškovės atstovė mano, jog tokie komisijos veiksmai prieštarauja teisėtumo ir demokratijos principams ir sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu.

Teismas nepagrįstai sprendė jog dėl pačios ieškovės įstatyminės atstovės kaltės negalia ieškovei buvo atstatyta vėliau. Byloje nėra duomenų jog ieškovės atstovė pavėlavo kreiptis dėl negalios dokumentų pratesimo vaikui. Atsakovas 2006-05-29 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, nurodė jog atsakovo nuomone tai kad ieškovė neturėjo reikiamų rekomendacijų sudarė prielaidas tam, kad 2005-04-30 ieškovei nebuvo atnaujinti negalios dokumentai.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-23 įsakymą Nr. V-188/A1-84/ISAK-487. Neįgalumas ieškovei baigėsi 2005-04-30, o įsakymas įsigaliojo nuo 2005-07-01, todėl ieškovei nustatant neįgalumą turėjo būti taikomas LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004-03-22 įsakymas Nr. V-144/A1-69, kuriuo patvirtinta Invalidumo lygio vaikams invalidams nustatymo tvarka. Remiantis minėtu įsakymu nurodo, jog jame nustatyta gydytojo pareiga patiems imtis atsakomybės ir iniciatyvos bei siųsti dokumentus vaiko neįgalumui nustatyti. Taikydamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR Švietimo ir mokslo ministro 2005-03-23 įsakymą Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 teismas neįvertino jog tėvai teikdami dokumentus pakartotiniam neįgalumui nustatyti privalo pateikti dokumentus kuriuos turi paruošti ir tėvams pateikti vaiką gydantis gydytojas. Neturint būtinų dokumentų kreiptis dėl pakartotinio neįgalumo nustatymo negalima. Tai buvo konstatuota ir Valstybinės medicininio audito tarnybos inspekcijos išvadose.

Teismas nepagrįstai rėmėsi neįgalumo vertinimo aktu Nr. 2797 ir nepagrįstai konstatavo jog ieškovė laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2006-05-23 galėjo dalyvauti vaikų ugdyme. Teismas vaiko ugdymo galimybę konstatavo minėto akto surašymo metu 2006-06-16, tačiau nenagrinėjo vaiko būklės bei ugdymo galimybių laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2006-05-23. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog būdama 1 metų ir 4 mėnesių ieškovė galėjo lankyti darželį.

Teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovės motina turėjo tikslą nuo 2005-05-01 ugdyti ieškovę namuose. Norėdama gauti papildomų pajamų ir taip užtikrinti ieškovės poreikių tenkinimą ieškovės motina buvo priversta eiti dirbti, o dukrą nuo 2005-07-28 atiduoti į darželį. Tuo atveju jei dukrai būtų pratestas neįgalumas ieškovės motina būtų turėjusi galimybę pati prižiūrėti savo dukrą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė būdama 1 metų ir 7 mėnesių amžiaus buvo priversta eiti į darželį.

Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovė įrodinėja, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei teko patirti motiniškos šilumos trūkumą, stresą, neigiamus išgyvenimus, nes ieškovei laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2006-05-23 negaunant jai priklausančios išmokos, jos motina turėjo eiti į darbą palikdama ieškovę giminaičiams, po to ją atiduoti į darželį nors iki to ieškovė ir jos motina nebuvo išsiskyrę. Ieškovės atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo jog ji įrodinėjama tik ieškovės motinos paaiškinimais ir motinos parodymai geriausiai atspindi mažamečio vaiko savijautą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės motinos parodymus. Dėl atsakovo kaltės vaikui pradėjus lankyti darželį žymiai pablogėjo jos sveikata. Tai įrodo į bylą pateikta ieškovės ligos istorija. Siekiant nuostolių atlyginimo pakanka įrodyti jog skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Nors atsakovas tiesiogiai neatliko veiksmų dėl kurių atsakovei būtų atsiradusi žala, tačiau būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai pasirūpinti dukra, todl atsirado ieškovės įrodinėjama žala. Daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo veiksmai yra pakankami, sukėlę ieškovei neigiamus padarinius ir šie padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėtų veiksmų (LAT CBS nutartis 3K-3-206/2005).

Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti ieškovės patirtą turtinę žalą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina patirtas išlaidas atsiradusias vaikui lankant darželį. Teismas nepasisakė dėl ieškinio pagrindo susijusio su informacijos ieškovės įstatyminei atstovei suteikimu, nors Valstybinės medicininio audito inspekcijos išvadoje yra konstatuota jog J. L. ir V. M. teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei be jos motinos sutikimo pažeidė LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nustačius, kad gydytojas teikė medicininę pagalbą be sutikimo arba viršijo duoto sutikimo ribas, taip pat jeigu reikiamai paciento neinformavo tai laikoma paciento teisių pažeidimu ir pagrindu taikyti civilinę atsakomybę. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT CBS 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003). Nurodė jog teismas nepagrįstai iš ieškovės įstatyminės atstovės priteisė 2000 Lt atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes priteista suma yra per didelė.

Atsiliepimas

Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteisminė institucija nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Komisija priimdama sprendimą dėl padarytos žalos masto turi atsižvelgti į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų ir ekspertų išvadas bei kitas svarbias aplinkybes (LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 str.), tačiau audito išvados komisijai nėra privalomos. Komisijai konsultacijas teikė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės kurios konstatavo jog ieškovei jokia žala padaryta nebuvo. Specialistų išvada nuginčyta nebuvo, todėl komisija neturėjo pagrindo jomis abejoti. Be to daugelis komisijos narių turi aukštąjį medicininį išsilavinimą ir specialistų pateiktų išvadų pagrįstumą vertina patys. Atsakovo nuomone nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jog yra būtinos salygos civilinės atsakomybės taikymui.

Atsakovas VŠĮ Naujininkų poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą byloje palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovė nebuvo siunčiama į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau GKK), nes ieškovei nebuvo diagnozuota kraujotakos sistemos ligos ir ji nebuvo tokios būklės kuriai esant galima nustatyti vaikišką negalią ir siųsti į GKK neįgalumui nustatyti. Kokiu pagrindu ieškovės neįgalumas buvo nustatytas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje nepasisako nes pašalpos mokėjimas ieškovei nepažeidžia atsakovų interesų. Nesutiko su ieškovės atstovės argumentu jog Valstybinio medicininio audito išvada yra dokumentas kuriuo teismas turėjo vadovautis spręsdamas bylą, kadangi vertinant padarytą žalą atsižvelgiama ne tik į audito, tačiau ir į kitų institucijų ekspertų išvadas. Ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-726-492/2008, nes minėtoje byloje nagrinėjamas klausimas neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama jog gydytojos R. P. ir V. P. neturi eksperto statuso, tačiau nagrinėjamoje byloje gydytojos eksperto išvadų neteikė. Teismas pagrįstai konstatavo jog ieškinys grindžiamas tik formaliais pagrindais ir ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nepagrįstas ieškovės atstovės argumentas jog dėl susirgimų darželyje yra kaltas atsakovas, nes byloje pateikta 2005-04-20 pažymoje nurodyta jog ieškovė gali lankyti darželį. Apeliacinio skundo argumentas, jog sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teikiamos be ieškovės motinos sutikimo nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Nesutiko su ieškovo atstovės argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė 2000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Tretysis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės atstovė neįrodė neturtinės žalos pagrindo bei pačios padarytos žalos. Tėvams tenka pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir ieškovės motina turėjo atsiskaityti už vaiko būvimą darželyje. Nurodytų argumentų pagrindu tretysis asmuo daro išvadą, jog reikalavimas dėl 402,59 Lt atmestas pagrįstai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų, susijusių su reikalavimu atlyginti neturtinę ir turtinę žalą padarytą pacientei, vertinimo klausimas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso 4 straipsnio reikalavimus, šioje byloje vadovaujasi neturtinės žalos atlyginimo samprata, kurią suformulavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama kasacinę bylą Nr. 3K-7-255/2005 (Teismų praktika Nr. 24, psl. 76).

Neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fizinė ar asmeninė neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis ir dėl to asmeniui yra nepalankus ir nepriimtinas ir kaip bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveiko atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu, kaip skausmas sukeliamas, ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojumi gyvybei, sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužalotojo asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniams) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra glaudūs.

Taigi minėti asmenys, patyrę išgyvenimus ir didelius materialinius bei dvasinius nepatogumus, taip pat, kaip ir nukentėję asmenys, turi teisę į neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas, todėl, kreditorius privalo šiuos nuostolius ir jų dydį įrodyti, pateikdamas teismui kuo daugiau ir kuo svaresnius, žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra nustatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, akd ieškovė D. N., gimė 2003 metais gruodžio 18 dieną su įgimta širdies infekcija ir yda- skilvelių pertvaros ir prieširdžių pertvaros defektu, lėtiniu širdies nepakankamumu I-II laipsnio. Atlikus širdies ydos operaciją, ieškovei buvo nustatytas neįgalumo lygis vieneriems metams, pagal Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004-03-22 įsakymu Nr. V-144/A1-69 ,,Dėl ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomos invalidumo ligos (sunki, vidutinė ir lengva negalia) sąrašo ir invalidumo lygio (sunkaus, vidutinio ir lengvo) negalios nustatymo tvarkos patvirtinimo“. Po negalios nustatymo, laikotarpyje iki 2005-04-30 ieškovę reguliariai apžiūrėję gydytojai kardiologai G. V., 2005-02-02, gydytojas–kardiologas K. L., 2005-03-30, konstatavo, ir šios išvados yra ieškovės sveikatos raidos istorijoje ( T1, b.l. 140-221), jog negalia, kuri ieškovei buvo diagnozuota iki chirurginės operacijos–išnyko, kraujotakos nepakankamumo reiškinių nenustatyta (ligos istorijos 34-35 psl.). Analogišką pacientės sveikatos būklę konstatavo ir bendrosios praktikos gydytojai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės įstatyminės atstovės teiginiu, jog baigiantis laikotarpiui, kuriam ieškovei buvo nustatyta negalia, tretysis asmuo J. L. privalėjo pateikti gydytojų konsultacinei komisijai D. N. dokumentus, būtinus neįgalumo lygio nustatymui ir jo pratesimui, nes tokią tvarką nustatė nuo 2004-04-01 galiojęs Sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2004-03-22 įsakymas Nr. V-144/A1-69, tačiau teigti, kad ieškovės įstatyminė atstovė įrodė, jog trečiojo asmens neveikimu ieškovei atsirado aplinkybės, kurios gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, negalima.

Bylos medžiaga neginčijamai įrodyta (CPK 178 str.), kad dėl trečiojo asmens, gydytojos J. L. neveikimo sveikatos pablogėjimo, kuris galėtų būti siejamas su ieškovės įgyta bei išgydyta liga nenustatyta. Šias aplinkybes patvirtina, byloje apklaustos SAM specialistės konsultantės, doc. V. P. paliūdijimai (CPK 192 str.), kurie patvirtina, jog tretysis asmuo J. L. neatliko veiksmų, kuriuos galima vertinti, kaip neturtinės žalos padarymą ieškovei.

Teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės įstatyminės atstovės nurodytas aplinkybes, kurios, atstovės teigimu sudaro neturtinę žalą, sprendžia, kad ieškovės atstovė, kaip vieno iš dukros tėvų pareigą, kurią nustato Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, nori perkelti valstybei ir atsakovui.

Taigi, aplinkybių visuma rodo, kad patirti nepatogumai yra ne pačios mažametės dukros, kuri atsižvelgiant į jos amžių, konfliktinės situacijos metu nesuvokė ir negalėjo suvokti nei įstatyminės atstovės įvardijamo streso ar kitų nepatogumų, jeigu tokios aplinkybės ir galėjo būti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia (CPK 176 str., 185 str.), kad ieškovės įstatyminė atstovė neįrodė paties neturtinės žalos atsiradimo fakto, o nesant, neturtinės žalos, nėra ir priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinų salygų nustatant neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais, atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą išvadomis bei argumentais, kuriais prašoma ieškovės įstatyminės atstovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.), sprendžia, kad ieškovė neturtinės žalos, dėl atsakovo VšĮ Naujininkų poliklinikos veiksmų nepatyrė.

Dėl reikalavimo atlyginti 402,59 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalyje dėl 402,59 Lt, vaiko išlaikymo darželyje priteisimo.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Bylos medžiaga įrodo, kad D. N. į vaikų darželį patalpinta jos įstatyminės atstovės iniciatyva, ji o ne mažametė D. N., turėjo 402,59 Lt išlaidų, todėl pripažintina, kad įstatyminė atstovė turi savistovų pagrindą reikalauti jos patirtos turtinės žalos atlyginimo, tačiau toks reikalavimas šioje byloje nepareikštas.

Dėl atsakovo atsakomybės už asmens sveikatos priežiūros paslaugas D. N. teikimo be pacientės įstatyminio atstovo sutikimo.

Teisėjų kolegija, ištyrusi D. N. sveikatos raidos istoriją, konstatuoja, kad joje yra atvejų, kai gydytoja J. L. nėra padariusi atžymų apie ieškovės įstatyminės atstovės sutikimą dėl gydymo metodų ir vaistų panaudojimo gydymo eigoje. Tą pripažino ir VšĮ Naujininkų poliklinika, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog neįrodyta (CPK 185 str.), kad tokie trečiojo asmens ir atsakovo veiksmai sutrikdė pacientės sveikatą ir sudarė pagrindą neturtinei žalai atsirasti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl šio ieškovės įstatyminės atstovės ieškinio argumento nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2007-10-04 sprendimo Nr. 56-34 teisėtumo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, bei juos įvertinusi (CPK 176 str., 185 str.), sprendžia, jog esant tokioms pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų išvadoms bei argumentams dėl ieškovės įstatyminės atstovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, pripažinti skundžiamąjį 2007-10-04 sprendimą Nr. 56-34 neteisėtu ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti dydžio

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, jos sudėtingumą bei vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti, neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, todėl pirmos instancijos teismo išvada dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginti dydžio, pripažintina pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str.)

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio proceso 98 straipsnio pagrindu iš ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. a.k. (duomenys neskelbtini) atstovės Viešosios įstaigos Naujininkų poliklinika naudai priteistinos 1600 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Iš ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. į valstybės biudžetą priteistinos 21,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punku teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. N. įstatyminės atstovės L. N. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo, VšĮ Naujininkų poliklinika naudai 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme, o valstybės biudžeto naudai 21,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Romualda JanovičienėPetras Jaržemskis