- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-8-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- B., B. M. G.
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Alfonsas Guobys Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 17 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. G. ieškinį ir atsakovo D. J. priešieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. M. G. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta jos ir atsakovo D. J. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalį: sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III skyriaus 1.2 p., kuriame numatyta, kad atsakovas D. J. moka išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams A. A. J. ir A. J. po 500 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė padidinti sutartyje nustatytą išlaikymą, nurodant, kad atsakovas moka sūnums išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 500 Lt per mėnesį, taip pat prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad prašo padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi atsakovas gauna didelį atlyginimą, kuris ieškinio padavimo dienai sudaro 16 000 Lt, jo turtinė padėtis nuo minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė, t.y. pagerėjo, o didėjant nepilnamečių vaikų poreikiams, ieškovė išleidžia vien vaikų maitinimui apie 1000 Lt per mėnesį, be to reikalingi pinigai vaikų aprangai, mokymosi sąlygų užtikrinimui, jų poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, kad ji pati dabartiniu metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri yra kintanti ir vidutiniškai sudaro apie 1 000 Lt per mėnesį, tad šiuo metu gaunamų lėšų nepakanka vaikams išlaikyti.
Atsakovas D. J. su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo taip pat prašė pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-06-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kurią nustatytas atsakovo mokėtinas vaikams išlaikymas. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis moka išlaikymą po 1 250 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo 2009-10-01, o iki to laiko - po 500Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nurodė, kad nustačius jo nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 1 250 Lt per mėnesį, būtina išspręsti kitus su išlaikymu susijusius klausimus. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta, kad jis, be nustatyto išlaikymo po 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, buvo įsipareigojęs sumokėti vaikų išlaikymui vienkartinę 160 000 Lt sumą per 3 metus nuo sutarties patvirtinimo. Ieškovei reikalaujant padidinti išmokas vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis, sutartimi nustatytas piniginių išmokų balansas pažeidžiamas. Todėl atsakovas prašė panaikinti nuostatą dėl vienkartinės 160 000 Lt išmokos vaikų išlaikymui, jam sutikus, kad išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams būtų padidintas iki 1 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, kaip nurodė atsakovas, dabartiniu metu jo finansinė padėtis pablogėjo, buvo sumažintas atlyginimas, jis turi daug piniginių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-06 sprendimu pakeitė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-04-13 sprendimu patvirtintos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, padidinant kas mėnesį mokamą kiekvienam vaikui išlaikymo sumą nuo 500 Lt iki 1 250 Lt bei panaikinant nustatytą sąlygą išmokėti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme dienos vienkartinę 160 000 Lt sumą ir Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalį, kurią nustatytas atsakovo mokėtinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, išdėstė sekančiai: III. D. J. ir B. M. G. J. susitaria dėl vaikų išlaikymo: 1. D. J. mokės nepilnamečių sūnų A. A. J., gim. 1999-01-22, a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. 2002-10-01, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2008-06-13 po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį, o nuo 2009-10-01 - po 1 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki sūnų pilnametystės; 2. Piniginės išmokos mokamos litais, o tuo atveju, kai piniginės išmokos vykdomos kita valiuta, jų dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos banko nustatytą valiutų kursą išmokos mokėjimo dieną. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė duomenis apie jos gaunamas pajams - nedarbo draudimo išmokos gavimą nuo 2008-11-01 iki 2009-01-31. Dabartiniu metu ieškovė gyvena Lenkijos Respublikoje. Įrodymų apie jos gaunamas pajams (ar jų negavimą) nuo 2009-01-31 Lenkijos Respublikoje ir kitur nėra pateikta. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė turi nuosavybės teisėmis 1 kambario butą Lenkijos Respublikoje, kurį ji nuomoja, bet gaunamos pajamos už nuomą yra nedidelės, tačiau ieškovė ir jos atstovė įrodymų, kokios yra gaunamos pajamos už šio buto nuomą taip pat nepateikė. Atsakovo turtinė padėtis dabartiniu metu yra tokia: atsakovui nuo 2010-02-01 kompensacija už darbą užsienyje nebus mokama, jo darbo užmokestį sudaro 6 776,50 Lt (neatskaičiuos mokesčių). Minėto teismo sprendimo priėmimo metu 2008 m. jo darbo užmokestis buvo 8 031,80 Lt (neatskaičiuos mokesčių). Atsakovo darbo užmokestis, lyginant su 2008 liepos mėn., yra sumažėjęs. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis gauna po 3 000 Lt už namo nuomą. Ieškovė turi nuosavybės teise 2 butus Vilniuje, jos atstovės teigimu, šie butai nėra nuomojami, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikta. 2009-07-03 teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad ji nuomoja 2 kambarių butą Vilniuje ir gauna 1 500 Lt už jo nuomą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jai atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų, lyginant su išlaidomis, kurios buvo santuokos nutraukimo metu. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog šalių turtinė padėtis po jų santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, bei atsirado esminių vaikų priežiūros išlaidų. Teismas motyvavo, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog ieškovei reikalaujant padidinti kas mėnesį mokamas pinigų sumas, jų sutartas ir nustatytas piniginių išmokų balansas pažeidžiamas ir jam mokant 750 Lt didesnes sumas kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, būtų papildomai sumokėta tokia pinigų suma, kuri viršytų jų sutartą 160 000 Lt vienkartinės išmokos sumą vaikų išlaikymui. Patenkinus atsakovo priešieškinį: padidinant vaikų išlaikymui mokėtiną pinigų sumą (po 1 250 Lt vietoje anksčiau sutartų po 500 Lt kiekvienam vaikui) bei panaikinant atsakovo įsipareigojimą išmokėti 160 000 Lt vienkartinę išmoką, bendra pinigų suma vaikų išlaikymui dargi padidėtų, taigi, nepilnamečių vaikų interesai nebūtų pažeisti, todėl iš atsakovo priteistina suma vaikų išlaikymui gali būti padidinta iki 1 250 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kartu atleidus atsakovą nuo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos prievolės dėl 160 000 Lt vienkartinės išmokos vaikų išlaikymui mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė B. M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinys būtų patenkintas iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-04-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalies sąlygas, kuria nustatytas atsakovo mokėtinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, sekančiai: iš atsakovo D. J. priteisti nepilnamečių sūnų A. A. J., gim. 1999-01-22, ir A. J., gim. 2002-10-01, išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos (2009-03-31) po 1 250 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki sūnų pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Iš atsakovo D. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės ir priimdamas procesinį sprendimą byloje, netinkamai vertino įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi bei jos pasikeitimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra įrodymų, jog šalių turtinė padėtis po jų santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė bei atsirado esminių vaikų priežiūros išlaidų. Teismas, prieštaraudamas tokiai savo išvadai, priimdamas procesinį sprendimą, vis dėlto taikė CK 3.201 str. nuostatas ir padidino priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 500 Lt per mėnesį iki 1 250 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo atsakovo priešieškinio padavimo teismui dienos. Nesuprantama ir niekuo nepagrįsta tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, periodinių išmokų mokėjimo pradžios terminą, pradedant skaičiuoti nuo atsakovo priešieškinio padavimo dienos, o ne nuo ieškovės ieškinio padavimo dienos. Šiuo klausimu sprendime teismas visiškai nepasisakė, nors padidintų periodinių išmokų mokėjimo pradžią turėjo susieti su ieškovės ieškinio padavimo diena. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nurodo, jog ieškovei reikalaujant padidinti kas mėnesį mokamas pinigų sumas, jų sutartas ir nustatytas piniginių išmokų balansas pažeidžiamas ir jam mokant 750 Lt didesnes sumas kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, būtų papildomai sumokėta tokia pinigų suma, kuri viršytųjų sutartą 160 000 Lt vienkartinės išmokos sumą vaikų išlaikymui. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi ji yra visiškai neteisinga, nes teismas išlaikymo mokėjimą nepilnamečiams vaikams nepagrįstai painioja su ieškovės ir atsakovo sutartu bei nustatytu piniginių išmokų balansu, pasidalijant santuokoje įsigytą turtą. Teismas savo sprendimą dalyje dėl vienkartinės piniginės išmokos panaikinimo motyvavo tuo, kad patenkinus atsakovo priešieškinį: padidinant vaikų išlaikymui mokėtiną pinigų sumą (po 1 250 Lt vietoje anksčiau sutartų po 500 Lt kiekvienam vaikui) bei panaikinant atsakovo įsipareigojimą išmokėti 160 000 Lt vienkartinę išmoką, bendra pinigų suma vaikų išlaikymui dargi padidėtų, taigi, nepilnamečių vaikų interesai nebūtų pažeisti, todėl iš atsakovo priteistina suma vaikų išlaikymui gali būti padidinta iki 1 250 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kartu atleidus atsakovą nuo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos prievolės dėl 160 000 Lt vienkartinės išmokos vaikų išlaikymui mokėjimo. Toks teismo sprendimas būtent pažeidžia nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus gauti vienkartinę 160 000 Lt dydžio piniginę kompensaciją, kuri šalių buvo aptarta ir nustatyta santuokoje įsigyto ir dalintino turto balanso sąskaita bei paskirta vaikų labui papildomai prie išlaikymo, mokamo periodiniais mokėjimais. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje praktiškai be jokių motyvų panaikinta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą sąlyga išmokėti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo teisme dienos vienkartinę 160 000 Lt sumą nepilnamečiams vaikams A. A. J. ir A. J. Vaikai dėl tokio teismo sprendimo prarado teisę artimiausiu metu (2011-06-13) gauti vienkartinę 160 000 Lt išmoką. Skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra ydingas ir tuo, kad jis suteikia teisę atsakovui D. J., pasinaudojus CK 3.201 str. 2 d. nuostatomis, ateityje kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Pavyzdžiui, jeigu atsakovo turtinė padėtis ženkliai pablogės ir jis taps nemokus, nepilnamečiai vaikai gali nebegauti santuokoje įsigyto turto balanso sąskaita sutartos 160 000 Lt dydžio vienkartinės išmokos, tuo atveju, jeigu ji būtų išmokama periodiniais mokėjimais.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-06 sprendimą palikti galioti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė prieštarauja padidintų išmokų mokėjimo pradžios termino siejimui su priešieškinyje nurodyta data, o ne su ieškinio padavimo data. Su tokia apeliantės pozicija atsakovas nesutinka. Būtent atsakovas priešieškinyje suformulavo prašymą periodines išmokas nustatyti po 1 250 Lt per mėnesį. Padidintų periodinių išmokų mokėjimą D. J. prašė sieti su konkrečia data, t.y. 2009-10-01. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2010-04-06 sprendimu iš esmės visiškai patenkino D. J. priešieškinio reikalavimus, todėl teismas pagrįstai padidintų periodinių išmokų mokėjimo pradžią susiejo būtent su priešieškinyje nurodyta data. Be to, kaip matyti iš ieškovės 2009-10-26 atsiliepimo į D. J. priešieškinį, jame nurodyta, jog ieškovė sutiktų, jei tam tikros sumos, kaip priedas prie mokamų periodinių išmokų (500 Lt), būtų mokamas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo vėlesnės datos nei paduotas ieškinys. Nutraukdami santuoką atsakovas ir ieškovė susitarė, kad atsakovas D. J. kas mėnesį mokės po 500 Lt kiekvienam vaikui iki pilnametystės ir taip pat išmokės 160 000 Lt vienkartinę pinigų sumą vaikams. Toks abiejų šalių susitarimas dėl vaikų išlaikymo buvo nustatytas, atsižvelgiant į D. J. turtinę padėtį, esamas ir būsimas pajamas, įsipareigojimus bankui ir B. M. G. Prisiimant šiuos įsipareigojimus buvo numatyta, kad vaikų išlaikymui D. J., atsižvelgdamas į savo turtinę padėti, iki jų pilnametystės galės skirti ir išmokėti iš viso apie 285 000 Lt: 125 000 Lt kasmėnesinėmis išmokomis ir 160 000 Lt vienkartine pinigų suma. Atsakovas nurodo, kad padidinus periodines išmokas vaikams, D. J. neturėtų galimybės papildomai išmokėti vaikams dar ir ieškovės prašomą vienkartinę išmoką. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamų pajamų ir turimų išlaidų santykį, negalima teigti, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera. Šiuo metu D. J. gaunamas atlyginimas yra netgi mažesnis nei nutraukiant santuoką, kuomet šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui atsakovas skirs po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 160 000 Lt vienkartine išmoka. Tad negalima teigti, kad atsakovo finansinė padėtis pasikeitė (pagerėjo) po santuokos nutraukimo. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad artimiausiu metu atsakovo finansinė padėtis galėtų pagerėti. Trumpalaikis jo darbo užmokesčio padidėjimas jo darbo Afganistane metu iš esmės nepakeitė jo finansinės padėties. Vertinant apeliantės finansinę padėtį būtina pastebėti, kad vien Vilniuje apeliantė turi du butus, be to, kaip pati nurodo, turi butą Lenkijos Respublikos sostinėje Varšuvoje. Apeliantė, apibūdindama savo finansinę padėtį nutyli, kad dar šių metų pradžioje atsakovas sumokėjo jai 100 000 Lt kompensaciją už santuokos nutraukimo metu padalintą turtą. Įvertinus tai, kad apeliantė neturi jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, tačiau turi daug nekilnojamojo turo, yra gavusi didžiulę kompensaciją iš atsakovo, galimai gauna nuomos pajamų, bei į tai, kad turi nuolatinių darbinių pajamų, negalima teigti, kad apeliantės B. M. G. finansinė padėtis būtų sunki. Priešingai, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad B. M. G. finansinė padėtis galimai yra netgi geresnė nei atsakovo. Todėl negalima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo esminiai pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad nėra įrodymų, jog šalių turtinė padėtis po jų santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė, bei atsirado esminių vaikų priežiūros išlaidų. Atsakovo su ieškove padalinto turto santykis yra 580 859 Lt: 600 000 Lt. Ieškovui realiai tekusio turto dalis yra mažesnė nei ieškovės. Akivaizdu, kad dalinantis turtą ir tariantis dėl išlaikymo vaikams, atsakovas negalėjo prisiimti pareigos išmokėti vaikams 160 000 Lt dalintino turto balanso sąskaita, kadangi jam tenkanti turto dalis po santuokos nutraukimo ir taip yra mažesnė už ieškovės. Tad akivaizdu, kad vienkartinės išlaikymo sumos mokėjimas negali būti siejamas su dalintinu turtu. Nutraukdamas santuoką, atsakovas D. J., siekdamas užtikrinti visavertį vaikų finansinį aprūpinimą ateičiai, savo noru įsipareigojo sumokėti vaikams vienkartinę išmoką, kurią būtų galima panaudoti kokiems nors svarbiems aktualiems reikalams. Skundžiamu sprendimu vaikų finansinis aprūpinimas yra visiškai užtikrintas, nes kaip jau minėta, padidinus periodines išmokas, sumoje vaikams bus skirta netgi daugiau lėšų nei iš pradžių buvo numatyta Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Darytina išvada, kad pati ieškovė, o ne pirmosios instancijos teismas, kaip teigia ieškovė, painioja išlaikymo vaikams mokėjimą su santuokoje įgyto turto dalybomis. Kita vertus, faktas, kad ieškovė tapatina vaikams skirtas išmokas su santuokos metu įgyto turto dalybomis, atsakovui kelia nerimą. Ieškovės pozicija leidžia daryti prielaidą, kad vaikų išmokų sąskaita ieškovė gali siekti asmeninės finansinės naudos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų, lyginant su išlaidomis, kurios buvo santuokos nutraukimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad teismas, pakeisdamas Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2008-04-13 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas, tai pagrindė atsakovo darbo užmokesčio sumažėjimu, lyginant su jo užmokesčiu 2008 m. liepos mėn., bei pajamų gavimu po 3000 Lt per mėnesį už namo nuomą, todėl faktiškai padidino bendrą priteistą iš atsakovo vaikų išlaikymui sumą, kurią, tikėtina, vaikai gaus iš atsakovo iki pilnametystės. Teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinį, pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių nuostatą, jog atsakovas turi sumokėti vienkartinę 160 000 Lt išmoką vaikų išlaikymui, darydamas išvadą, kad, padidinus iki 1250 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui, mokėtina atsakovo vaikams iki pilnametystės pinigų suma viršys 160 000 Lt. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas, prieštaraudamas savo išvadai, jog nėra įrodymų, kad šalių turtinė padėtis po jų santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė bei atsirado esminių vaikų priežiūros išlaidų, padidino priteistą išlaikymą vaikams nuo 500 Lt per mėnesį iki 1250 Lt. Tai, kad iš esmės turtinė šalių padėtis nėra pasikeitusi, buvo pagrindu tik dalinai tenkinti ieškovės reikalavimus ir padidinti išlaikymą vaikams ne iki 1500 Lt per mėnesį, o iki 1250 Lt. Teismas, teigdamas, kad išlaikymas turi būti padidintas iki 1250 Lt per mėnesį, daro išvadą, kad ne esminis, t.y. tik nežymus atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, leidžia dalinai tenkinti ieškovės reikalavimą. Dėl to prieštaravimų tarp teismo išvadų apie šalių turtinės padėties pasikeitimą ir tuo pagrindu to dalinį ieškinio tenkinimą, nėra.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas praktiškai be jokių motyvų panaikino šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą sąlygą išmokėti ne vėliau kaip per trejus metus 160000 Lt vienkartinę kompensaciją. Tai, kad teismo sprendime nurodyta, jog padidinus periodines išmokas ir atleidus atsakovą nuo pareigos mokėti 160 000 Lt vienkartinę išmoką vaikų interesai nebūtų pažeisti, yra atsakovo reikalavimo patenkinimo motyvu. Atsakovas reikalavimą pakeisti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų trečiosios dalies antrąjį punktą, kuriuo jis įsipareigojo per trejus metus sumokėti vienkartinę išmoką, grindė tuo, kad tuo atveju, jei bus padidinta kas mėnesį mokamų vaikams pinigų suma, jis negalės sukaupti vienkartinės 160 000 Lt pinigų sumos, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, ar tokio dydžio sumą atsakovas galės sukaupti mokėdamas vaikų išlaikymui po 1250 Lt. Šios išvados byloje nėra, t.y. teismo sprendimo motyvai dalyje, kuria patenkintas priešieškinys, yra nepilni ir neišsamūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikinti teismo sprendimą absoliutaus sprendimo jo negaliojimo pagrindu, numatytu LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., galėtų tuo atveju, jei sprendime iš viso nebūtų motyvų dėl kuriuo nors byloje pareikšto reikalavimo. Be to, sprendimą panaikinus šiuo pagrindu, byla turėtų būti grąžinama naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui ( LR CPK 327 str. 1 d. 1 p. ), tuo bylos procesas užsitęstų, todėl tikslinga pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, papildomai įvertinus įrodymus, kuriuos pateikė ieškovė apeliacinės instancijos teismui apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimus. Priešieškiniame pareiškime atsakovas nurodė, jog akivaizdu, kad padidinus kas mėnesį mokamas pinigų sumas vaikų išlaikymui, jis negalės sukaupti 160000 Lt pinigų sumos, tačiau skaičiavimais šio teiginio nepagrindė. Byloje pateikta pažyma apie atsakovo darbo užmokestį 2008 -2009 metais ( b. l. 187) patvirtina, kad metų laikotarpiu jis gauna po išskaitymo privalomų mokesčių 70360,77 Lt pajamas, be to, jam buvo išmokėta 151581,50 Lt kompensaciją už darbą užsienyje. Iš ieškovės aptiektos pažymos apeliacinės instancijos teismui matyti, kad atsakovui išmokėtos sumos kaip darbo užmokesčio dydis 2010 m. tais pačiais mėnesiais ( vasaris-liepa), lyginant su 2009 m. , buvo mažesnis. Išmokėta kompensacija už darbą užsienyje 2008 m. rugpjūčio - 2009 m. liepos mėn. buvo žymiai didesnė, už jo gautą kompensaciją 2010 m. spalio- gruodžio mėn. Iš pažymų matyti, jog 2008 m. tais pačiais mėnesiais ( lapkritis - gruodis) atsakovas gavo 13720 Lt kompensaciją, o 2010 m. gavo 6741 Lt mėnesinę kompensaciją. Iš to darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo ir dėl to nėra pagrindo daryti išvadai, kad priteisiamas išlaikymas vaikams turi būti didesnis, nei priteista teismo sprendimu. Kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė pažymą apie mokamas palūkanas už būsto kreditą ( b.l.188), iš kurios matyti, jog kas mėnesį jis turi mokėti bankui pastovią sumą - 1858,21 EUR grąžinamo kredito dalį ir kintamas palūkanas. Kadangi kasmėnesinė mokama bankui suma be palūkanų sudaro 6429,41 Lt, todėl įvertinus tai, kad atsakovas vaikams turės kas mėnesį mokėti po 2500 Lt, jo kas mėnesį šiuo metu vidutiniškai gaunamos bendros pajamos ( darbo užmokestis ir nuomos mokestis) 8109,48 Lt yra mažesnės, nei mokėtina bankui ir vaikų išlaikymui suma. Atsakovas gauna kompensaciją už darbą užsienyje, yra gavęs dienpinigių, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad šios sumos nėra reikalingos laikinam gyvenimui užsienyje kompensuoti ir dėl to atsakovas galės sukaupti per 3 metus 160 000 Lt sumą, mokėtiną kaip vienkartinė kompensacija vaikams. Pripažinus, kad vaikų interesai reikalauja, kad būtų priteistas didesnis periodiškai mokamas išlaikymas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto ir jis gali būti naudojamas vaikų apgyvendinimui, teismas pagrįstai pripažino būtinumą didinti teikiamą periodinėmis išmokomis išlaikymą vaikams.
Ieškovė, teigdama, kad teismas nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą vaikams nuo 2009-10-01 dienos, o ne nuo ieškovės pareikšto reikalavimo dienos, t.y. 2009-03-31. Atsakovas iš esmės nereiškė reikalavimo padidinti iš jo priteisto išlaikymo, mokamo kas mėnesį sumą, o tik dalinai sutiko su ieškovės reikalavimu tuo atveju, jei būtų patenkintas jo reikalavimas - atleisti jį nuo pareigos sumokėti vienkartinę 160 000 Lt išlaikymą vaikams. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą padidinti periodinių išmokų sumą ir patenkino atsakovo reikalavimą sumažinti jam nustatytas pareigas vaikų išlaikyme, todėl padidintas išlaikymas turi būti mokamas nuo ieškovės reikalavimo pareiškimo dienos 2009- 03-31 (LR CK 3.200 str. ir 3. 201 str. 1 d. ). Sprendimas keistinas teismui netinkamai taikius materialinės teisės normas (LR CPK 330 str. ).
Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme turėjo abi šalys, todėl dalinai patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, šalys turi atlyginti lygiomis dalimis, nes skundas buvo dalinai patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas sūnums A. A. J. ir A. J. nuo 2009-10-01 pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas D. J. po 1250 Lt kiekvienam vaikui moka nuo 2009-03 - 31d. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės B. M. G. ir atsakovo D. J. po 4,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.