- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-124-470/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01313-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu J. G., institucija, teikiančia išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracija dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. G. prašo pripažinti jo tėvą J. G., gim. (duomenys neskelbtini), neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jo tėvo J. G. sveikata ėmė blogėti prieš trejus metus, kuomet jis patyrė smegenų infarktą. Jo tėvui sutriko kalba, judėjimo funkcija. Pastaruoju metu tėvo sveikatos būklė yra tiek bloga, kad jis yra visiškai nesavarankiškas ir priklausomas nuo kitų asmenų. Jis nesugeba nuosekliai mąstyti, adekvačiai bendrauti, negali pasirūpinti savo higiena, be kito asmens pagalbos nesugeba atlikti elementariausių buities darbų ir negali susitvarkyti reikalų bei savarankiškai gyventi, nesiorientuoja aplinkoje. Pastaruoju metu jis yra apgyvendintas globos namuose. J. G. mediciniškai diagnozuoti susirgimai: nepatikslintas nerimo sutrikimas, nepatikslinta demencija, organinė depresija, spazminė hemiglegija, kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos bei kiti susirgimai. Dėl diagnozuotų susirgimų tėvui nuo 2024-01-23 iki 2026-021-22 nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis ir 85 procentai netekto dalyvumo lygis. Sveikatos būklė einant laikui tik blogėja ir negalima tikėtis, kad ji gali pagerėti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens J. G. atstovas advokatas G. G. nurodė su pareiškimu sutinkantis, kadangi iš bylos duomenų akivaizdžiai seka, jog J. G. dėl psichinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės, negali savo veiksmų valdyti, jo galimybės orientuotis asmeniniame ir socialiniame gyvenime yra visiškai apribotos, todėl neprieštarauja, jog jo atstovaujamas asmuo būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnis).
Nustatyta, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), serga kita kraujagysline demencija (ligos kodas (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio, dėl šio susirgimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.
Ši išvada daroma dėl žemiau nurodytų motyvų.
Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2024-07-10 nutartimi J. G. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. spalio 21 – lapkričio 7 dienų ekspertizės akto Nr. 83TPK-530/2024, J. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės metu įvertinta J. G. psichikos ir psichologinė būklės, konstatuota, kad jis nevaikšto po persirgto insulto, atlieka daug stereortipinių judesių, kalbinamas nekalba, paliepimų nevykdo. Prasmingam verbaliniam kontaktui neprieinamas dėl grubaus pažintinių funkcijų defekto. Jis savęs neapsitarnauja, nekontroliuoja dubens organų funkcijos, yra maitinamas, savo būsenos ir situacijos atžvilgiu nekritiškas. Ekspertizės aktu taip pat konstatuojama, kad psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat, dėl jo J. G. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios iš esmės yra nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologo eksperto atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis), todėl teismas ja remiasi kaip tiesioginiu įrodymu byloje.
J. G. A. su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinis skyrius nuo 2024-01-23 iki 2026-01-22 J. G. nustatė 15 procentų dalyvumo lygį bei antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Jo negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse patvirtina 2024-03-28 socialinio darbuotojo išvada Nr. 40 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, priimti kasdieninius sprendimus“ bei 2024-03-28 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 7270.
Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų teiktus paaiškinimus, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, spręstina, kad J. G. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jo saugumui, todėl darytina išvada, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog J. G. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų pareiškime nurodytose srityse - turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniuose santykiuose (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).
Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą, paskirti globėją (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti, apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus: asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu, siekiant surinkti reikalingus įrodymus apie numatomą globėją, iškeltina atskira civilinė byla priimant nutartį (CPK 505 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 dalimi, 268-270 straipsniais, 468 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (senelių globos namai „(duomenys neskelbtini)“), neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:
1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.