Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-03
Bylos Nr.
1S-59/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Kaltinamasis
S. V.
Advokatai
Leonora Vasiliauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-59/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1.; 2.1.15.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjai advokatei Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo S. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria S. V. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. gegužės 15 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo S. V. skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. , gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas 8 kartus, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2006 m. lapkričio 12 d., laikotarpiu nuo 19 val. 30 min. iki 20 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nužudė N. K. .

S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2006-11-13. 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas paskyrė įtariamajam S. V. kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams. 2007 m. vasario 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas įtariamajam pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2007-02-14.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi dar kartą pratęsė suėmimo terminą 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2007-05-15.

Teismas 2007-05-14 nutartyje nustatė bei įvertino, kad S. V. įtariamas padaręs vieną, tačiau labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą, kurio pasekmės sunkios, neatitaisomos – atimta žmogaus gyvybė. Už šį nusikaltimą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 15 metų. Šis nusikaltimas įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų sąrašą. Be to, šį nusikaltimą S. V. įtariamas padaręs būdamas anksčiau teistas 8 kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, vėl gali daryti naujas nusikalstamas veikas, įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą.

Taip pat teismas konstatavo, kad S. V. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Įtariamasis nevedęs, jo nesaisto jokie šeiminiai, socialiniai ryšiai, jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos. Už veiką, kurios padarymu S. V. įtariamas, įstatymas numato tik griežtą realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti griežtos atsakomybės bei bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suėmimo terminas S. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Be to, nutartyje teismas nurodo, kad įvertina ir tai, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, nes ikiteisminis tyrimas užtruko dėl didelio skaičiaus tyrimo veiksmų, ekspertizių (trasologinės, psichiatrinės-psichologinės, serologinio bei DNR tyrimo) atlikimo, įtariamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos skundų nagrinėjimo, todėl ikiteisminis tyrimas byloje užsitęsė, o tuo pačiu ir suėmimo terminas, kuris ilgesnis nei 6 mėnesiai.

Suimtas kaltinamasis S. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šalies argumentai

Suimtas kaltinamasis S. V. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2007-05-14 neteisingai konstatavo, kad įtariamasis yra nevedęs ir jo nesaisto jokie šeiminiai ryšiai. Kaltinamojo teigimu, jis gyvena santuokoje su I. A. B. nuo (duomenys neskelbtini).

Suimtasis skunde teigia, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, nes turi troleibusų vairuotojo pažymėjimą bei pažymą, kad yra išlaikęs B kategorijos vairuotojo teorijos egzaminą.

Taip pat S. V. nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nes yra Kauno Panemunės policijos komisariato įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančiuose nakvynės namuose.

Be to, suimtas kaltinamasis prašo atkreipti dėmesį į tariamai įstatymams prieštaraujančius ikiteisminio tyrimo pareigūnės bei prokuroro veiksmus ir juos įvertinti. Taip pat prašo nušalinti bylą tiriančius pareigūnus, o baudžiamąją bylą Nr. 20-1-01377-06 perduoti tirti kitiems pareigūnams.

Aukštesniojo teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, suimtojo gynėja prašo suimtojo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo kaltinamojo S. V. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2007-05-14 nutartis pratęsti suimto kaltinamojo S. V. suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta.

Visų pirma suimtam kaltinamajam išaiškintina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėjantis skundą dėl suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo, nevertina ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų bei negali jų nušalinti nuo bylos tyrimo. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų ir nušalinimo paduodami BPK 60–65 straipsniuose numatyta tvarka. BPK 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Bylai esant teisme nušalinimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Grįžtant prie skundo esmės, pastebėtina, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė bei įvertino aplinkybes, rodančias BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte esančio suėmimo pagrindo buvimą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nusikaltimo, kurio S. V. įtariamas sunkumą, suimtojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo aplinkybes, darbo vietą, ankstesnį teistumą. Suimtojo teigimu, žemesnysis teismas neteisingai nustatė, kad jis nėra susituokęs ir jo nesaisto jokie šeiminiai ryšiai, nes jis nuo 2000-11-30 gyvena santuokoje. Visgi aukštesnysis teismas konstatuoja, kad suimtojo skunde nurodytas teismo suklydimas nėra pagrindas naikinti žemesniojo teismo nutartį, tai tik formalus nutarties pratęsti suėmimo terminą trūkumas.

S. V. teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nes yra registruotas nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nakvynės namai nelaikytini suimtojo nuolatine gyvenamąja vieta, nes su šia gyvenamąja vieta suimtojo nesieja jokie turtiniai ar socialiniai ryšiai, vien faktas, kad suimtasis įregistruotas nakvynės namuose, neduoda pagrindo tikėtis, kad suimtasis laikysis jam paskirtų įpareigojimų.

Suimtojo teiginys, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat neteisingas. Vien ta aplinkybė, kad S. V. turi troleibusų vairuotojo pažymėjimą ir yra išlaikęs B kategorijos vairuotojo teorijos egzaminą, neduoda pagrindo manyti, kad suimtasis turi darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti darbo sutartis, darbdavio įsipareigojimas priimti suimtąjį į darbą ar kitoks dokumentas, liudijantis apie nuolatinių legalių pajamų gavimą, tačiau tokių duomenų bylos medžiagoje nėra.

Pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintam suėmimo pagrindui konstatuoti aukščiau aptartos aplinkybės neturi esminės įtakos. Konkrečiu atveju didžiausią įtaką turi nusikaltimo, kurį padaręs įtariamas kaltinamasis, sunkumas, už jį įstatymo sankcijoje numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo bausmė bei suimtojo asmenybė. Atsižvelgtina į tai, kad S. V. labai sunkų nusikaltimą įtariamas padaręs būdamas anksčiau teistas 8 kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo.

Kauno apygardos teismas teisingai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Teismas pagrįstai įvertino, kad nusikaltimas, kuriuo suimtasis įtariamas, yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pateikta bylos medžiaga apie ankstesnes S. V. nusikalstamas veikas, nuteistojo asmenybę rodo, kad S. V. yra linkęs daryti nusikaltimus nuosavybei ir viešajai tvarkai. Todėl tikimybė, kad jis laukdamas teismo proceso laisvėje, o ne izoliuotas, gali daryti naujus nusikaltimus, yra.

Pratęsiant suėmimą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui nepakanka nustatyti vien bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtina nustatyti bent vieną papildomą suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį. Žemesnysis teismas, 2007-05-14 nutartimi pratęsdamas S. V. suėmimo terminą, įvertino bei tinkamai motyvavo ir šią aplinkybę. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl didelio skaičiaus tyrimo veiksmų, ekspertizių (trasologinės, psichiatrinės-psichologinės, serologinio bei DNR tyrimo) atlikimo, įtariamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos skundų nagrinėjimo, ir konstatavo, jog iš šių aplinkybių galima spręsti, kad byla sudėtinga. Pastebėtina, kad šio skundo nagrinėjimo metu byla jau yra atiduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjas konstatuoja, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamą nutartį. Sėmimas šioje proceso stadijoje S. V. yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus ir paskirtas teisėtais pagrindais.

Aukštesniojo teismo teisėjas, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo S. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Šeškauskas