Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-81-159/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-09
Bylos Nr.
2A-81-159/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Audrius Saulėnas
Atsakovas
A. P.
Ieškovas
A. V.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-81-159/2009 Teisėja Stanislava Barvidytė Procesinio sprendimokategorija 21.4.1.1; 41

. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovei A. P., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1366-37/2008 pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei A. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, antstolis Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Atlantic High Sea Fishing Company“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. V. 2007-05-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Vadovaudamasis CK 1.91 str. ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. teismą prašė pripažinti 2007-01-05 3 000 Lt paprastąjį vekselį, kuriuo A. V. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti A. P. 3 000 Lt, negaliojančiu ir taikyti restituciją. Nurodė, kad 2007-02-14 antstolis Aleksandras Selezniovas patvarkymu Nr. 0010/07/00543 pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė į UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“ Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro 2007-01-30 vykdomąjį įrašą vykdyti, įpareigojo išieškoti 3 089 Lt skolą, 807 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 3 896 Lt.

Ieškovas neskolingas, niekam jokių vekselių nėra išdavęs ir nesupranta, kodėl iš jo reikalaujama pinigų. Grįžęs iš darbo jūroje 2007-05-23 darbovietėje sužinojo, kad pagal vykdomąjį įrašą už jo pasirašytą paprastąjį vekselį iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoti 3 896 Lt. Taip pat sužinojo, kad 2007-01-05 pagal jo neva išduotą paprastajį vekselį, jis įsipareigojo besąlygiškai sumokėti A. P., vekselio turėtojai, 3 000 Lt skolos iki 2007-01-08.

Su A. P. sutarė, kad ji, kaip nekilnojamojo turto agentė, suras pirkti butą ir tarpininkaus jį perkant. Už šią paslaugą pažadėjo sumokėti. Atsakovė davė pasirašyti, kaip pati pasakė, sutartį, kuria jis įsipareigojo atsilyginti už paslaugą. Apie tai, kad tai yra besąlygiškas vykdomasis dokumentas, jeigu paslauga būtų atlikta, paaiškinta nebuvo. A. P. pasiūlė pirkti butą, tačiau tos pačios dienos (2007-01-05) vakare telefonu jis pranešė jai, kad buto, kurį apžiūrėjo, nepirks dėl jo trūkumų, todėl prašė sandorio nebevykdyti, jį nutraukti, už suteiktą paslaugą atsiskaityti tiek, kiek ji kainuoja. Pasirašydamas vekselį ieškovas nežinojo, kad pasirašė dokumente, kuriame nurodyta, jog prisiėmė prievolę sumokėti pinigus bet kuriuo atveju, net ir visiškai neatlikus jokios paslaugos. Atsakovė, kaip vekselio turėtoja, apgavo ieškovą, nes davė pasirašyti ne paslaugos sutartį, dėl kurios ieškovas su atsakove kalbėjosi ir derėjosi, ieškovas, neperskaitęs teksto ir neįsitikinęs dėl galimų pasekmių, pasirašė vekselį, kurio pats neišrašė. Vekselį išrašė pati atsakovė, apgaulės būdu išrašytas vertybinis popierius buvo duotas ieškovui tik pasirašyti, atsakovė jį suklaidino ir ieškovas įsitikinęs, kad pasirašė visiškai kitą dokumentą, nesusijusį su skola (t. 1, b. l. 3–5).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-06-05 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino 2007-01-05 3 000 Lt paprastąjį vekselį, kuriuo A. V. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti A. P. 3 000 Lt, negaliojančiu. Taikė restituciją ir įpareigojo A. P. grąžinti 3 000 Lt A.V.. Priteisė iš A. P. 1 290 Lt bylinėjimosi išlaidų A. V.

Teismas nustatė, kad A. V. atėjo į nekilnojamojo turto agentūrą apžiūrėti buto, kurį pageidavo pirkti. Už suteiktas agentūros paslaugas pažadėjo sumokėti. Sutartis dėl buto pirkimo ir dokumentų tvarkymo sudaryta nebuvo dėl to, kad ieškovas atsisakė pirkti butą. Agentūros darbuotoja A. S. patvirtino, kad ieškovas buvo nuvežtas apžiūrėti naujos statybos buto. Grįžęs paprašė leidimo užeiti pas vadovę, t. y. A. P.. A. P. surašė paprastąjį vekselį, davė jį pasirašyti A. V. Šis suprato, kad tai yra sutartis, kurioje jis įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Tačiau buto jis nepirko, apie tai telefonu pranešė agentūrai, jokie dokumentai dėl buto pirkimo tvarkomi nebuvo. Paprastasis vekselis atitiko paprastojo vekselio rekvizitus pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., tačiau patį vekselį surašė atsakovė A. P., o ne ieškovas A.V.. Ieškovas nebuvo vekselio davėjas, vekselį išrašė A. P., suklaidindama ieškovą, kad jis pasirašo sutartį dėl paslaugos apmokėjimo perkant butą. A. P., parašydama 3 000 Lt vertės paprastąjį vekselį, neatskyrė įmonės finansinių reikalų nuo savo asmeninių ir bandė spręsti įmonės reikalus asmeniniais ryšiais. Atsakovė patvirtino, kad agentūroje surašė paprastąjį vekselį ir paskolino ieškovui savo asmeninius pinigus. Šiuos faktus patvirtina ir tai, kad vekselyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o ne nekilnojamojo turto agentūros adresas. Tokių įsipareigojimų prisiėmimas A. V. buvo aiškiai nenaudingas. Teismas padarė išvadą, kad A. P. apgaulės būdu išrašė už ieškovą paprastąjį vekselį ne kaip įmonės vadovė, o kaip fizinis asmuo, aiškindama, kad tai yra sutartis už suteiktą paslaugą. A. P. veiksmus teismas įvertino kaip tyčinius ieškovo nenaudai, todėl pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pripažino negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą vienašalį sandorį, kaip sudarytą apgaulės būdu, taikė vienašalę restituciją (CK 1.91 str., CK 6.145 str.) ir A. P. įpareigojo grąžinti 3 000 Lt A. V. (t. 1, b. l. 162–164).

Šalies argumentai

Atsakovė A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas, nes priimtas iki galo neišnagrinėjus visų aplinkybių, kurias nurodė šalys, pateikti įrodymai įvertinti vienpusiškai ir ne iki galo, netinkamai taikytos ir išaiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios šalių sutartinius santykius. Nors teismas sprendime konstatavo, kad A. P. apgavo ieškovą, nes vekselį pateikė kaip atliktų darbų sutartį, tačiau iš tikrųjų vekselis buvo pasirašytas tarp dviejų fizinių asmenų, nes vekselio gavėja – atsakovė nebuvo UAB „Vakarų Tiltas“ vadovė, o ieškovas – vekselio davėjas nebuvo UAB „Vakarų Tiltas“ paslaugų užsakovas, nes pagal teismo sprendimą bendrovės vadovė kaip fizinis asmuo, savo biure negali spręsti jokių klausimų. Nesutinka, kad gavėjo vekselio išrašymas yra nusižengimas, nes vekselio davėjas šioje situacijoje negalėjo ateiti su vekselio forma, nes nežinojo, ar vekselio gavėja paskolins pinigus, ar sutiks sudaryti sandorį, ir iki 2007-01-05 vekselio gavėja ir vekselio davėjas nebuvo pažįstami žmonės. Neneigia, kad 2007-01-05 ieškovas buvo atėjęs į biurą UAB „Vakarų Tiltas“ ir vedė derybas dėl buto už maždaug 300 000 Lt pirkimo, iš biuro administratorės A. S. gavo visą informaciją apie UAB „Agrekas“ statomus daugiaaukščius namus, butų planus, apie mokėtino avanso dydį, ir kad ieškovui buvo parodytas parduotinas butas. Nors liudytoja A. S. teisme parodė, kad ieškovas prašė asmeniškai pasikalbėti su biuro vadove, kad ji negirdėjo ieškovo ir atsakovės pokalbio, tačiau ieškovas A. V. atėjo pasiskolinti pinigų tik 2007-01-08, aiškindamas, kad būtinai juos grąžins, nes prašys padėti nupirkti naujos statybos butą. Atsakovė norėjo, kad ieškovas sugrįžtų ir pasirašytų sutartį, nes UAB „Agrekas“ sutiko pasirašyti sutartį, UAB „Vakarų Tiltas“ sudarius pirmąją sutartį su pirkėju. Nors ieškovas ir nepripažįsta, kad skolinosi pinigus, nes jam pinigų nereikėjo, tačiau iš pažymos matyti, kad 2007-01-05 jis pinigų neturėjo, nors ieškovas atsakovei pasakė, kad 2007-01-08 gaus pinigų butui pirkti, tačiau butui pirkti tokios sumos taip pat neturėjo. Mano, kad ieškovui apskritai nereikėjo jokio buto, jis pasinaudojo situacija ir apgaulės būdu pasiskolino iš atsakovės pinigų (t. 2, b. l. 27–30).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.105 str. vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 3, 4 punktai).

Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis ieškovo, atsakovės paaiškinimais, liudytojų A. P., V. Z., V. M., A. S. parodymais, taip pat teisingai sprendime nustatė, kad A. V. atėjo į nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Vakarų Tiltas“ ir ketino apžiūrėti butą, kurį pageidavo pirkti. Atsakovės nekilnojamojo turto agentūroje jam buvo parodytas butas, kuris patiko. Ieškovas sužinojo, kad tame rajone butus apsemia, todėl atsisakė pirkti butą, tačiau pažadėjo už agentūros suteiktas paslaugas sumokėti, todėl sutartis dėl buto pirkimo ir dokumentų tvarkymo sudaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde apeliantė A. P. iš esmės tokių pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių neneigė, nes pripažino, kad 2007-01-05 ieškovas A. V. tikrai buvo atėjęs į biurą UAB „Vakarų Tiltas“ ir vedė derybas dėl buto už maždaug 300 000 Lt pirkimo, iš biuro administratorės A. S. gavo visą informaciją apie UAB „Agrekas“ statomus daugiaaukščius namus, butų planus, apie mokėtino avanso dydį ir apie tai, kad ieškovui buvo parodytas parduotinas butas, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad iš tikrųjų vekselis buvo pasirašytas tarp dviejų fizinių asmenų, nes vekselio gavėja – atsakovė nebuvo UAB „Vakarų Tiltas“ vadovė, o ieškovas – vekselio davėjas nebuvo UAB „Vakarų Tiltas“ paslaugų užsakovas, kad ieškovas pasinaudojo situacija, jam apskritai nereikėjo jokio buto, jis apgaulės būdu pasiskolino iš atsakovės pinigus.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės A. P. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms ginčo paprastojo vekselio išrašymo aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė A. P. patvirtino, kad ji turi teisinį išsilavinimą, pati surašė paprastąjį vekselį dėl 3 000 Lt, pasinaudojo internete paskelbtu vekselio blanku. Pirmosios instancijos teismas nustatytoms ginčo paprastojo vekselio išrašymo aplinkybėms teisingai taikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., nes pagal minėto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 6 punktą vekselyje turi būti nurodyta ne tik vekselio išrašymo data, tačiau ir vieta. Kaip matyti iš vekselio turinio, jame nurodyta tik A. V. ir A. P. gyvenamosios vietos, nors faktiškai ginčijamas vekselis buvo išrašytas UAB „Vakarų Tiltas“ biure. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. 7 punkte nurodyta, kad paprastąjį vekselį privalo išrašyti vekselio davėjas ir jį pasirašyti (t. 1, b. l. 9). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas A. V. vekselį tik pasirašė, nors ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad tik vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ieškovas nebuvo vekselio davėjas, o vekselį išrašiusi A. P. suklaidino ieškovą, kad jis pasirašo sutartį dėl paslaugos apmokėjimo perkant butą, kad A. P., parašydama 3 000 Lt vertės paprastąjį vekselį, neatskyrė įmonės finansinių reikalų nuo savo asmeninių ir bandė spręsti įmonės reikalus asmeniniais ryšiais ir kad A. P. dėl apgaulės išrašė už ieškovą paprastąjį vekselį ne kaip įmonės vadovė, o kaip fizinis asmuo, aiškindama, kad tai yra sutartis už suteiktą paslaugą. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime A. P. veiksmus įvertino kaip tyčinius ieškovo nenaudai ir pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimus.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, atsižvelgė į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., CK 1.91 str., nuostatomi, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasAudrius Saulėnas