- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1345-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, J. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4 117,39 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų. Nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. UAB „Joniškio butų ūkis“ kasoje sumokėjo dalį butui, adresu (duomenys neskelbtini), priskaitytų komunalinių mokesčių skolų – 2 606,58 Eur (9 000 Lt), nes su buvusio buto savininko S. M. dukra J. P. susitarė, jog po skolų padengimo ji susitvarkys pas notarą paveldėjimo dokumentus ir minėtą butą perleis ieškovei. Kadangi neturėjo visos sumos skolų pilnam padengimui, o skolos už butą iš viso sudarė 4 117,39 Eur (14 216,53 Lt), ji tą pačią dieną (2008 m. spalio 1 d.) sudarė susitarimą su UAB „Joniškio butų ūkis“ dėl likusios skolos dalies – 1 510,81 Eur (5 216,53 Lt) mokėjimo dalimis, kurio pagrindu Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. teismo įsakymu iš jos (ieškovės) buvo priteista likusi skolos dalis, kuri taipogi jau yra sumokėta (teismo įsakymas yra įvykdytas). Taip pat nurodė, kad skoloms padengti už pageidaujamą įsigyti ginčo butą buvo pasiėmusi paskolą iš AB Swedbank. Nepaisant to, jog skolas sumokėjo, J. P. paveldėjimo procedūrų neatliko, palikimo priėmimo neįformino, todėl ginčo buto savininke tapo valstybė, kuriai 2015 m. spalio 29 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Priėmusi paveldėtą turtą, įpėdinė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko darbuotojos, 2015 m. gruodžio mėnesį už buto durų užkištu rašteliu liepė iš buto išsikelti, tačiau už turtą sumokėtų skolų nekompensavo. Ieškovė mano, kad šiuo atveju VĮ Turto bankas, atstovaujantis valstybę, turi grąžinti be pagrindo jos (ieškovės) sąskaita sutaupytas lėšas – skolas už paveldėtą ginčo butą. Taip pat mano, kad egzistuoja visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: ji yra praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų – palikėjo skolų už butą apmokėjimo (atsakovė sutaupė ieškovės sąskaita), praturtėjimas atitinka ieškovės turto sumažėjimą (atsakovės sutaupymas yra proporcingas ieškovės išleistoms lėšoms) ir egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir valstybės praturtėjimo (atsakovės sutaupymą bei ieškovės lėšų praradimą sieja priežastinis ryšys), o atsakovės praturtėjimui jos sąskaita nėra teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Pažymėjo, kad jos pareiga apmokėti S. M. skolas, atsiradusias laikotarpiu nuo palikėjo mirties iki 2008 m. spalio 1 d. nenustatyta nei administraciniu aktu, nei teismo sprendimu, nei šalių sandoriu. Laikotarpiu, už kurį apmokėjo įsiskolinimą už butą, ji (ieškovė) bute negyveno, todėl nėra atsakinga už tuo laikotarpiu atsiradusias skolas.
Atsiliepimas
2. Atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujanti VĮ Turto bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad palikėjo S. M. dukrai J. P. nerealizavus savo paveldėjimo teisės įstatymo nustatyta tvarka, minėtą turtą paveldėjo valstybė, kuriai paveldint pagal įstatymą, priešingai nei kitiems įpėdiniams, negalima atsisakyti priimti palikimo. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, tam kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus ir pan. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. VĮ Turto bankas 2015 m. spalio 2 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą Nr. (28.4-08- 4)RNA-39537 apie valstybės paveldėtą ginčo butą ir pagrįstai vykdė valstybės institucijų atliekamą valstybės paveldėjimo procedūrą dėl minėto turto ir teisėtai įregistravo valstybei nuosavybės teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre. Iš ieškovės patiektų įrodymų akivaizdu, jog S. M. dukra, po savo tėčio mirties, įstatymo nustatyta tvarka neatliko jokių teisiškai reikšmingų veiksmų jo palikimui priimti ir neįgijo nuosavybės teisės į butą. Mano, kad pastaroji su ieškove neteisėtai sudarė susitarimą dėl ginčo turto perleidimo ieškovei už jame susidariusios komunalinių patarnavimų skolos padengimą. Atkreipė dėmesį, kad toks ieškovės ir J. P. sudarytas susitarimas dėl ginčo buto perleidimo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat neatitinka pirkimo - pardavimo sutarties turiniui ir formai keliamų reikalavimų, todėl yra niekinis ir negaliojantis. Pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Joniškio butų ūkis“ 2016 m. gegužės 23 d. rašto Nr. (1.9)SD-352 kopija, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. L2 -701-645/2011 kopija ir 2008 m. spalio 1 d. sutarties dėl skolos sumokėjimo kopija patvirtina tai, jog ginčo butui pagrindinės skolos už komunalinius patarnavimus susidarymo metu, L. Š. ir jos sūnus buvo minėto buto nuomininkai ir naudotojai, todėl jie įgijo pareigą mokėti už suteiktas komunalines paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina, jog butas ieškinyje nurodytu laikotarpiu tenkino pačios ieškovės poreikius, ieškovė veikė savo rizika, vykdė laisva valia sudarytą sutartį su UAB „Joniškio būtų ūkis“ dėl ieškinyje nurodytos skolos už komunalines paslaugas apmokėjimo, todėl jos reikalavimas dėl 4 117,39 Eur priteisimo iš valstybės negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos tėvai S. M. ir V. M., gyvendami santuokoje, 1993 m. kovo 30 d. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki mirties. S. M. mirė (duomenys neskelbtini), V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties paaiškėjo, kad yra dideli įsiskolinimai už butui teiktas komunalines paslaugas, ir dėl to ji (trečiasis asmuo) palikimo nepriėmė ir neketino tvarkytis paveldėjimo dokumentų, tačiau ieškovė pasiūlė padengti buto skolą už nuosavybės teisių perleidimą. Su ieškove susitarė, kad pastaroji padengs buto skolas, o tuomet ji (trečiasis asmuo) sutvarkys paveldėjimo dokumentus ir butą perleis ieškovei, kuri bute apsigyveno. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ieškovė skolos nepadengė, todėl ji palikimo nepriėmė. 2008 m. spalio pradžioje išvyko gyventi ir dirbti į Airiją, kur gyveno iki 2016 m. birželio mėn. ir visą tą laiką buto likimu nesidomėjo, o ieškovė jai pretenzijų nereiškė. Nesutinka su VĮ Turto banko atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad susitarimas dėl buto perleidimo už jame susidariusios komunalinių patarnavimų skolos padengimą buvo neteisėtas, prieštaravo atsakovės nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėjo, jog jos nesudarė buto pirkimo-pardavimo sutarties, o tik susitarė dėl galimybės ateityje sudaryti tokį sandorį, ir tam kiekviena iš susitariančių šalių turėjo atlikti sutartus veiksmus - ieškovė turėjo padengti skolą, kad paveldėjimo procese nebūtų kreditorių, o ji (trečiasis asmuo) turėjo priimti palikimą - teisę paveldėti pagal įstatymą ji įgijo po motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė neįvykdė susitarimo, jo negalėjo įvykdyti ir ji (trečiasis asmuo). Skolos už ginčo butui teiktus komunalinius patarnavimus susidarė jame gyvenant jos tėvams, jei ieškovė šios skolos dalį UAB „Joniškio butų ūkiui“ sumokėjo pati ir jei Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. teismo įsakymas Nr. L2 -701-645/2011 yra įvykdytas, tai mano, kad ieškovė yra padengusi skolą asmenų, kurių turtą paveldėjo valstybė. Taip pat pažymėjo, kad butas (duomenys neskelbtini), nebuvo S. M. asmeninė nuosavybė, jis priklausė jos tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, mano, kad paveldėjusi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, valstybė turėtų grąžinti ieškovei jos pinigus, sumokėtus dengiant S. M. ir V. M. skolas UAB „Joniškio butų ūkiui“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei L. Š. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko 4 117,39 Eur skolą ir 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui J. P. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko priteisė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei 2015 m. spalio 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1-4827 pagrindu. Buvęs buto savininkas S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. spalio 1 d. ginčo bute apsigyveno ieškovė su savo šeima ir iki faktiško buto atlaisvinimo 2016 m. sausio mėnesį mokėjo visus buto mokesčius. Ieškovė teismui paaiškino, jog su buvusio savininko dukra – trečiuoju asmeniu J. P. pasirašė susitarimą, kurio pagrindu pastaroji leido gyventi bute ir įsipareigojo sutvarkiusi paveldėjimo dokumentus butą perrašyti ieškovės naudai, jei pastaroji padengs visą buto įsiskolinimą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. spalio 1 d., t. y. nuo buto buvusio savininko S. M. mirties iki ieškovės apsigyvenimo bute, butui suteiktas komunalines, eksploatavimo ir administravimo paslaugas buvo susidaręs 4 293,65 Eur (14 825,12 Lt) įsiskolinimas. Ieškovė 2008 m. spalio 1 d. už ginčo butui suteiktas paslaugas sumokėjo 2 606,58 Eur (9 000 Lt), o dėl 1 510,81 Eur (5 216,53 Lt) įsiskolinimo dengimo ieškovė ir UAB „Joniškio butų ūkis“ sudarė sutartį dėl skolos sumokėjimo dalimis. Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. teismo įsakymu iš ieškovės už ginčo butui laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas priteistas 10 514,24 Lt įsiskolinimas.
6. Teismas taip pat nustatė, kad po S. M. mirties mirusiojo įpėdinė J. P. palikimo nepriėmė, todėl palikimą priėmė atsakovė – Lietuvos Respublika. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalį, 5.50 straipsnio 2 dalį ir 5.3 straipsnio 1 dalį, konstatavo, jog nuo S. M. mirties (duomenys neskelbtini) valstybei atsirado pareiga vykdyti visus įsipareigojimus susijusius su palikėjo turtu. Nurodė, jog iš UAB „Joniškio butų ūkis“ pažymos apie buto įsiskolinimą ginčo laikotarpiu matyti, kad jį sudaro ne tik išlaidos skirtos nekilnojamojo turto išsaugojimui ir išlaikymui, bet ir išlaidos už šaltą ir karštą vandenį. Kadangi karšto ir šalto vandens tiekimas ginčo butui buvo nutrauktas nuo 2002 m. balandžio mėn., tikėtina, jog šiomis paslaugomis buvo pasinaudota laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 2 d. iki 2002 m. balandžio 1 d. Duomenų, kas minėtu laikotarpiu gyveno ginčo bute byloje nėra, todėl visos su buto išlaikymu susijusios išlaidos bei butui suteiktos komunalinės paslaugos laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 2 d. iki 2008 m. spalio 1 d., teismo vertinimu, tenka atsakovei, kaip naujai buto savininkei.
7. Teismas konstatavo, jog kadangi ieškovė 4 117,39 Eur įsiskolinimą sumokėjo UAB „Joniškio butų ūkis“ pagal 2008 m. spalio 1 d. sudarytą sutartį dėl skolos sumokėjimo ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-701-645/2011, tai atsakovei atsirado prievolė ieškovei. Valstybei ši prievolė tenka kaip paveldėjimo teisinių santykių dalyvei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnyje yra įtvirtinta, kad kai prievolę visiškai ar iš dalies įvykdo trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. UAB „Joniškio butų ūkis“ priėmus iš L. Š. prievolės už atsakovę įvykdymą, valstybė įgijo pareigą ieškovei sumokėti 4 117,39 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl 4 117,39 Eur ir 10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat J. P. reikalavimą dėl 432,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino susitarimo, neįsigilino į jo turinį. Kadangi mirusiojo dukra nerealizavo savo paveldėjimo teisės į minėtą turtą ir nepriėmė palikimo, t. y. nevykdė minėto susitarimo, tai prievolinis teisinis santykis susiklostė ne tarp ieškovės ir valstybės, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o tarp ieškovės ir J. P.. Byloje nebuvo įvertintas pačios ieškovės elgesys sąžiningumo prasme, taip pat tai, kad ji su asmeniu, nerealizavusiu savo paveldėjimo teisės į minėtą butą ir neturinčiu nuosavybės teisės į jį faktiškai sudarė susitarimą dėl svetimo turto perleidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad ieškovė veikė rizikingai, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat savo veiksmais sukėlė sau neigiamas pasekmes.
8.2. Apeliantė nebuvo gavusi informacijos iš komunalines paslaugas teikusios įmonės apie S. M. susidariusias skolas už komunalines paslaugas. Todėl, jos nuomone, nebuvo pagrindo teigti, kad UAB „Joniškio butų ūkis“ 2008 m. rugpjūčio mėn. sąskaitose Nr. 1066052 apskaičiuota suma galėtų būti laikoma palikėjo skola, kuri paveldėjimo teisės normų pagrindu galėtų pereiti valstybei. Nesutinka su teismo išvada, jog skolą už komunalines paslaugas, kurią sumokėjo ieškovė, turi pareigą padengti valstybė.
8.3. Apeliantės nuomone, teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai ištyrė bei įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su L. Š. reiškiamais reikalavimais, taip pat netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisiniuose santykiuose piniginio reikalavimo perkėlimą mirusiojo asmens turto paveldėtojui.
8.4. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės trečiojo asmens J. P. naudai, nes 2017 m. rugpjūčio 24 d. atstovavimo sutartyje numatytas apmokėjimas tik už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Šio dokumento surašymas, apeliantės nuomone, nebuvo sudėtingas procesas, nes trečiojo asmens atstovė šioje byloje atstovavo ir ieškovę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Ne vėliau nei 2008 m. spalio 1 d. ginčo bute apsigyveno ieškovė su šeima ir iki buto atlaisvinimo 2016 m. sausio mėnesį mokėjo visus buto mokesčius. Ieškovė teigia, jog su buvusio savininko dukra – trečiuoju asmeniu J. P. pasirašė susitarimą, kurio pagrindu pastaroji leido gyventi bute ir įsipareigojo sutvarkiusi paveldėjimo dokumentus butą perrašyti ieškovės naudai, jei pastaroji padengs visą įsiskolinimą už butui suteiktas paslaugas. Laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 2 d. iki 2008 m. spalio 1 d. už butui suteiktas komunalines, eksploatavimo ir administravimo paslaugas buvo susidaręs 4 117,39 Eur įsiskolinimas, kurį sumokėjo ieškovė. J. P. palikimo nepriėmė, todėl ginčo buto nuosavybės teisė perėjo valstybei – t. y. atsakovei, atstovaujamai VĮ Turto bankas.
11. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 4 117,39 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų. Ieškovės nuomone, VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybę, turi grąžinti be pagrindo ieškovės sąskaita sutaupytas lėšas, kurių dydis yra lygus ieškovės padengtoms skoloms už paveldėtą butą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 117,39 Eur ir 10,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad po palikėjo S. M. mirties (duomenys neskelbtini) valstybei, priėmusiai palikimą, atsirado pareiga vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su palikėjo turtu, todėl susidariusią skolą už komunalinius mokesčius tenka padengti valstybei, kaip turto paveldėtojai. Kadangi UAB „Joniškio butų ūkis“ priėmė iš L. Š. prievolės už atsakovę įvykdymą, tai valstybė įgijo pareigą ieškovei sumokėti 4 117,39 Eur. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvada nesutinka.
12. Ieškinys grindžiamas argumentu, kad atsakovė turi grąžinti be pagrindo ieškovės sąskaita sutaupytas lėšas, t. y. ieškovės sumokėtas skolas už paslaugų suteikimą paveldėtam ginčo butui. Taip pat ieškovės nuomone yra visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 4 117,39 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo UAB „Joniškio butų ūkis“ už ginčo butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu nuo buto savininko S. M. mirties iki ieškovės apsigyvenimo bute, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008 m. spalio 1 d. Ieškovė nurodė, kad susidariusias skolas už ginčo butui suteiktas paslaugas sumokėjo siekdama įsigyti butą, susitarimo pasirašyto su J. P. pagrindu. Susitarime buvo nurodyta, jog ieškovė padengs susidariusias skolas, o J. P. susitvarkys pas notarą paveldėjimo dokumentus ir ginčo butą perleis ieškovei. Nors teigiama, kad ieškovė skolas sumokėjo, tačiau J. P. paveldėjimo procedūrų neatliko, palikimo nepriėmė, todėl ginčo butas nuosavybės teise perėjo valstybei. Ieškovės nuomone, šiuo atveju valstybė turi grąžinti nepagrįstai ieškovės sąskaita sutaupytas lėšas. Atsakovė teigia, jog kadangi mirusio dukra J. P. nerealizavo savo paveldėjimo teisės į ginčo butą, nepriėmė palikimo, nevykdė minėto susitarimo, prievolinis teisinis santykis susiklostė ne tarp ieškovės ir valstybės, o tarp ieškovės ir J. P., todėl valstybė neturi pareigos padengti susidariusios skolos. Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais sutinka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2008 m. spalio 1 d. sutartimi ieškovė UAB „Joniškio butų ūkis“ įsipareigojo sumokėti susidariusią skolą už ginčo butą, Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. teismo įsakymu buvo nutarta iš ieškovės išieškoti skolą, kuri susidarė už komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. (civilinė byla Nr. L2-701-645/2011). Vadinasi byloje nebuvo paneigtas faktas, jog ieškovė ginčo bute gyveno dar iki 2008 m. spalio 1 d. Iš preliminaraus susitarimo dėl būsimo buto įsigijimo turinio matyti, kad jis buvo sudarytas tarp ieškovės ir J. P., todėl prievolinis teisinis santykis susiklostė tarp šių asmenų. Valstybei dėl minėto susitarimo neatsirado jokių prievolių. Be to, teisėjų kolegija įvertinusi ieškovės veiksmus, t. y. susitarė su asmeniu, neturinčių nuosavybės teisės į ginčo butą, dėl svetimo turto perleidimo, pažymi, jog ieškovė veikė rizikingai ir pati savo veiksmais sukėlė sau neigiamas pasekmes, kurių atlyginti prievolė valstybei nekyla.
13. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovei, dėl tarp ieškovės ir J. P. sudaryto susitarimo ir tuo pagrindu ieškovės sumokėtos skolos, neatsirado prievolė atsakovei grąžinti ieškovei jos sumokėtus 4 117,39 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškinį atmesti.