Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Žuvinininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, iš BUAB (duomenys neskelbtini) įsigydamas žvejybos verslą, pagrįstai tikėjosi, kad įgytos turtinės teisės ir neturtinės teisės nesikeis ir ateityje, o skirstant kvotas į jas bus atsižvelgiama. Pareiškėjas, teikdamas prašymą paskirti 150 t menkės kvotą ir remdamasis Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė atsižvelgti į BUAB (duomenys neskelbtini) priklausiusio ir įsigyto laivo (duomenys neskelbtini) 2008, 2010 ir 2011 metų sugavimus iš 7 paskutinių žvejybinių metų, tačiau Komisija nepagrįstai atsisakė tai padaryti, motyvuodama tuo, kad teisės aktai nenumato galimybės vertinti kito subjekto (šiuo atveju BUAB (duomenys neskelbtini)) istorinės dalies. Tai reiškia, kad pareiškėjas kartu su laivu (duomenys neskelbtini) įgytų teisių neteko nuo tos dienos, kai pasikeitė teisinis reglamentavimas, tačiau valstybė, iš esmės keisdama žuvininkystės kvotų paskirstymo taisykles, jokio pereinamojo laikotarpio ar kompensavimo už prarastas teises tokiems subjektams kaip pareiškėjas nenumatė. Kita vertus, pareiškėjas mano, kad įgydama laivą ir žvejybos verslą iš kito subjekto, įgijo ir su šiuo laivu susijusias teises, įskaitant ir to subjekto (buvusio laivo savininko) su šiuo laivu susijusią istorinę dalį.

Komisijai paskirsčius kvotas 2013-2014 metams ūkio subjektai šiuos Komisijos sprendimus apskundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 nutartimi Nr. I492-4/2014 pripažino, kad Taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žvejybos kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 metais sugautų šprotų ir strimelių kiekį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 metais atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Atsižvelgiant į teismų išaiškinimus dėl Taisyklių nuostatų prieštaravimo teisės aktams, 2014-12-23 buvo priimti Žuvininkystės įstatymo pakeitimai. Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis). Perleidžiamosios žvejybos teisės, įtvirtintos Taisyklių 21 punkte, ir istorinė dalis yra skirtingos sąvokos. 2013-2014 metais ūkio subjektams žvejojantiems Baltijos jūroje žvejybos kvotos buvo skirstomos pagal Taisyklėse numatytas ir ūkio subjektams suteiktas perleidžiamąsias žvejybos teises. Nuo 2015 metų žvejybos kvotos ūkio subjektams skirstomos pagal Žuvininkystės įstatyme nustatytus paskirstymo principus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių, išreikštų didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, skyrimo ūkio subjektams tvarką reglamentuoja Kvotų skirstymo taisyklės. Kvotų skirstymo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad komisija privalo nešališkai, objektyviai, nediskriminaciniais pagrindais, laikydamasi nustatytų terminų išnagrinėti ūkio subjektų pateiktus dokumentus bei priimti sprendimą dėl kvotų skyrimo. Tų pačių taisyklių 23 punkte nustatyta, kad ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas, ne vėliau kaip per taisyklių 22.2 papunktyje nurodytame pranešime nustatytą terminą, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia: 23.1. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodo: 23.1.1. norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius; 23.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); 23.1.3. pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal taisyklių 23 punktą gauti dokumentai registruojami Žuvininkystės tarnyboje. Jei prašyme pateikta ne visa ar klaidinga informacija, Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 1 darbo dieną informuoja apie tai ūkio subjektą ir paprašo pateikti patikslintą prašymą (Kvotų skirstymo taisyklių 24 p.). Komisija, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, apskaičiuoja kiekvienam ūkio subjektui, pateikusiam šių taisyklių 23 punkte nurodytus dokumentus, skirtinos Lietuvos Respublikos kvotos dalį pagal atitinkamą formulę (Kvotų skirstymo taisyklių 27 p.).

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos sprendimas skirti pareiškėjui 8 t menkių kvotą vietoje prašytų 150 t, yra visiškai nepagrįstas, t.y. jame nėra nurodytos nei faktinės aplinkybės, nei teisės aktų nuostatos. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas pranešimas neatitinka ir gero valdymo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus.

Tarnyba atsiliepimu prašydama atmesti pareiškėjo skundą remiasi Ūkio ministerijos nuomone, kad gali būti perleidžiama kvota, bet ne atskira sugavimų istorija. Vertinant šį Tarnybos argumentą visų pirma būtina pažymėti, kad Ūkio ministerijos nuomonė buvo išdėstyta 2015-02-18 raštu Nr. (15.2-91)-3-821, t.y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, ir negalėjo būti pagrindu sprendžiant dėl kvotų paskirstymo ūkio subjektams 2015-02-10. Verta pažymėti ir tai, kad ta pati Ūkio ministerija 2015-03-17 raštu Nr. (15.2-91)-3-1300 pripažino, kad nėra kompetentinga pateikti išaiškinimą ar 2015 m. žvejybinio verslo perėmėja turi teisę gauti žvejybos kvotą 2015 m. pirmuoju etapu įvertinant bankrutuojančios įmonės pasirinktų trejų kalendorinių metų iš septynių paskutinių kalendorinių metų žuvies sugavimus. Be to, Tarnyba remiasi ir Žemės ūkio ministerijos dar vėlesniu, t.y. 2015-03-13 rašte Nr. 2D-1158(3.1) išdėstytu, išaiškinimu, kad žuvininkystės srityje galiojančių teisės aktų nuostatos nenumato galimybės, būdų ir mechanizmo, kad vienos įmonės „istorinė dalis“ galėtų būti perleista kitai įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerija, nagrinėjamu klausimu, t.y. dėl galimybės perleisti-perimti „istorinę dalį“, 2015-02-12 rašte Nr. (1.11)7R-1000 yra pareiškusi priešingą nuomonę – žuvies sugavimo istorija galėtų būti laikoma civilinių teisių objektu, kurio perleidimo galimybės priklauso nuo žuvininkystės srityje galiojančių teisės aktų nuostatų bei juose numatytų reikalavimų. Bet kuriuo atveju, nurodytų ministerijų vėliau pateikti išaiškinimai negali būti laikomi tinkamu ir teisėtu ginčijamo sprendimo pagrindimu.

Atsižvelgiant į anksčiau teismo sprendime nurodytus motyvus ir vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad Komisijos 2015-02-10 protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) 3.3 dalis, kuria UAB (duomenys neskelbtini) paskirta rytinių menkių, žvejojamų 25-32 TJTT pakvadračiuose, 7 t ir vakarinių menkių, žvejojamų 22-24 TJTT pakvadračiuose, 1 t kvotos, naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ 8 str. 1 d.).

Panaikinus ginčijamą sprendimo dalį Tarnyba įpareigotina iš naujo vadovaudamasi Kvotų skirstymo taisyklių 24 ir 27 punktais išnagrinėti pareiškėjo 2015-02-02 prašymą dėl kvotų skyrimo ir priimti sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t.y. būtų tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Be to, Tarnyba, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir vertindama BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sandorį dėl žvejybos verslo perleidimo, privalo vadovautis, be kita ko, ir Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais ir 6.156 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatytu tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tau neprieštarauja įstatymams. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta daiktų ir turto apyvartumo prezumpcija, pagal kurią daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta nėra apribota. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatyme nėra numatyta apribojimų, draudžiančių perleisti juridiniam asmeniui „istorinę dalį“.

Ginčijamą sprendimą teismui pripažinus neteisėtu naikintinas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-03-17 sprendimas Nr. 3R-102(AG-44/02-2015), kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 10 d. protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) 3.3 punktą dalyje, kuria UAB (duomenys neskelbtini) paskirta rytinių menkių, žvejojamų 25-32 TJTT pakvadračiuose, 7 t ir vakarinių menkių, žvejojamų 22-24 TJTT pakvadračiuose, 1 t kvotos.

Įpareigoti Žuvininkystės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 2 d. prašymą.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 3R-102(AG-44/02-2015).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.