- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2YT-967-1005/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-01014-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- N. Z. L., Nijolei Z
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
nedalyvaujant pareiškėjai Nijolei Z. L., suinteresuotam asmeniui G. S., suinteresuotų asmenų - valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą atstovams nedalyvaujant) viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje G. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal N.Z. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje G. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos S. K. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškime nurodoma, kad po S. K. mirties liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). N.Z. L. palaidojo motiną, ir po motinos mirties pasiėmė motinos asmeninius daiktus. N.Z. L. pastatus prižiūri, tvarko aplinką, atlieka namo remontą. Name elektra atjungta. Pas notarą dėl paveldėjimo N.Z. L. nesikreipė. N.Z. L. sesuo G. S. į paveldimą turtą nepretenduoja. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimo į pareiškimą nustatytais terminais nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimas su priedais bei teismo šaukimas į posėdį G. S. buvo įteikti asmeniškai. (b. l. 20;34)
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjos N.Z. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), N.Z. L. yra jos dukra. (b. l. 10-12) Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kupiškio seniūnijos 2018-11-14 pažymos apie pastatų buvimo vietą matyti, kad S. K. vardu Kupiškio seniūnijos ūkinėje knygoje yra įregistruotas ūkinis kiemas ir tam kiemui priklausantis gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (b. l. 9) Iš notaro 2018-12-27 pažymos matyti, kad po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra užvestos. (b. l. 13)
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja N.Z. L. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau pasiėmė motinos asmeninius daiktus bei valdė motinai priklausančius pastatus.
Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja N.Z. L. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nijolės Z. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Z. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po S. K. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.