Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja V. I. (buvusi B.) kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti jos sutuoktinio V. B., mirusio 2016-08-21, asmeninį testamentą, sudarytą 2016-07-02, kuris nebuvo perduotas saugoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.31 straipsnio nustatyta tvarka.

2. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat kreipėsi ir antrosios eilės įpėdiniai, suinteresuotieji asmenys – palikėjo tėvai. Asmeniniu testamentu palikėjas turtą paliko pareiškėjai. Asmeninis testamentas surašytas palikėjo ranka, jo pasirašytas, jame nurodyta jo surašymo data, palikėjo vardas ir pavardė. Nors jame nenurodyta jo surašymo vieta, iš kitų aplinkybių akivaizdu, kad jis surašytas palikėjo tuometėje faktinėje gyvenamojoje vietoje – palikėjo ir pareiškėjos nebaigtame statyti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nors teismui teikiamame asmeniniame testamente nėra nurodyta, kad tai testamentas, gramatiškai ir logiškai aiškinant jo turinį aišku, kad tai yra patvarkymas dėl turto palikimo po jo mirties. Testamente nurodomas turtas iš tikrųjų egzistavo ir priklausė palikėjui.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jie su mirusiuoju 5 metus buvo kartu, trejus iš jų santuokoje. Dokumentą, kurį prašo patvirtinti, rado namuose po vyro mirties. Tačiau apie jį žinojo, nes vyras buvo jį nufotografavęs ir jai atsiuntęs. Daugiau kaip 4 metus jie išgyveno pas pareiškėjos motiną dviejų kambarių bute, taupė pinigus namui. Jis žinojo, kiek jie įdėjo pastangų, jo tėvai jiems nepadėjo. Visuose rašteliuose rašė apie tai, kad turtą jai palieka. Mirusiojo motina pareiškėjos nemėgo, kišosi į jų santykius, siekė viską kontroliuoti. 2016 metais jis pradėjo vartoti alkoholį, išgėrinėjo pasislėpdamas, išgėręs būdavo agresyvus, rankos nekėlė, bet spaudė psichologiškai. Pareiškėja nurodo prašiusi jį gydytis, tačiau jis neigė problemą. 2016-07-02 pirmą kartą pasakė nusižudysiantis. Tą dieną pareiškėja padavė prašymą mokytis magistrantūroje, jie dėl to susipyko. Pademonstravo pasiėmęs virvę einantis į mišką. Ji išsigando išbėgo iš paskos, sulaikė. Tada išsikėlė pas mamą. Po kelių dienų draugai pasakė, kad Viačeslav skambina visiems ir atsisveikinėja. Nuvažiavo su mama pas jį, rado girtą. Per tą laiką, kol ji buvo išėjusi, jie buvo susitikę kelis kartus, kartu lankė senelį, dėdę ligoninėje. Kai blaivus skambindavo, pareiškėja su juo šnekėdavo, kai girtas – ne. Tuomet galiausiai jis pasikorė. Paaiškino, kad namui statyti jie su vyru paėmė paskolą, ją iki šiol moka pareiškėja. Turėjo du automobilius, vienu važinėjo ir iki šiol važinėja pareiškėja, kitas, kuriuo važinėjo jos vyras, po vyro mirties yra pas jo tėvus.

Šalies argumentai

8. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi 2016-11-03, taigi įstatymo nustatyto termino nėra praleidusi. Aplinkybė, kad palikėjas turėjo galimybę ir laiko atiduoti testamentą po jo surašymo saugoti notarui, tačiau to nepadarė, savaime nedaro asmeninio testamento negaliojančiu, laikytina palikėjo pasirinkimu ir vertintina kitų bylos įrodymų kontekste.

9. Pažymėjo, kad teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas palikėjo V. B. ranka ir jo pasirašytas, kas patvirtinta ir šioje byloje atliktos rašysenos ekspertizės išvadose. Testamente du kartus nurodyta jo sudarytojo vardas ir pavardė. Testamento sudarymo data: viršuje „ 2 ???? 2016 m.“ ir „02.07.16“, taigi akivaizdu, kad testamentas surašytas 2016 m. liepos 2 d.

10. Nurodė, kad asmeniniame testamente nėra nurodyta jo sudarymo vieta. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų, taip pat liudytojų A. I., D. K. parodymais nustatyta, kad palikėjas testamento surašymo metu nuolat gyveno nebaigtame statyti name adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad prieš testamento sudarymą ir po jo V. B. gavo pajamas ir leido pinigus Vilniaus mieste ir rajone. Be to, iš pareiškėjos, taip pat liudytojos A. I. parodymų nustatyta, kad testamento sudarymo dieną jis buvo savo namuose, iš jų išėjo su virve į mišką, ketindamas pasikarti, savo sumanymo neįgyvendinęs grįžo į tuos pačius namus. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą teismas konstatuoja, kad prašomas patvirtinti asmeninis testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad V. B. gimtoji kalba buvo rusų, šia kalba jis bendravo su savo tėvais. Lietuviškai jis rašė su klaidomis, ką patvirtina ir jo užrašai, pateikti lyginamajam rašysenos tyrimui. Taigi aplinkybė, kad tekste yra klaidų, rusiškų ar surusintų žodžių savaime nedaro testamento negaliojančiu.

15. Apeliantai (suinteresuoti asmenys) A. B. ir I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-30 sprendimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.1 Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, kad V. B. pasirašytas 2016m. liepos 2 d. raštelis atitinka asmeniniam testamentui įstatymo keliamus imperatyvius reikalavimus, kad dokumento tekstas yra pakankamai nuoseklus, aiškus, logiškas, jo formuluotės leidžia spręsti, kad buvo surašytas testamentas. Nurodė, kad nesutinka su rašysenos ekspertizės išvada, jog tirtas tekstas parašytas V. B. įprasta rašysena, požymių, rodančių, kad tirtas rankraštinis tekstas parašytas esant rašančiajam neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis (susijaudinus, esant neblaivam, gulint, važiuojant, tamsioje patalpoje ir pan.). Ši išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, rašytiniams įrodymams, pareiškėjos, apeliantų, liudytojų parodymams, rašytiniams įrodymams ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-39692-16, nepaisant to, kad ekspertams buvo pateikta bylos medžiaga su liudytojų parodymais.

16.2 Minėto raštelio teksto turinys neatitinka testamento sampratos - patvarkymas mirties atveju, nes po minėtų konfliktų pareiškėja negrįžo į bendrą jų namą gyventi, V. B. suprato, kad ji nenori su juo gyventi šeimyniniu gyvenimu. V. B. jau pradėjo pardavinėti minėtą namą, ieškojo pirkėjų, buvo suradęs brokerį, kuris namo nuotraukas įdėjęs į skelbimą dėl namo pardavimo ir pradėjo pardavinėti namą. V. B. norėjo kuo greičiau išvažiuoti į užsienį (Norvegiją) padirbėti. Pareiškėja gi patvirtino, kad jie kartu po minėto konflikto planavo parduoti savo namą ir nupirkti butą ir kad vyras buvo suradęs brokerį dėl namo pardavimo (2017-03-24 pareiškėjos parodymai teismo posėdžio metu, ekspertizės aktas, lapas 11). Minėtos aplinkybės rodo, kad ir V. B. ir pareiškėja tuo metu nevertino minėto raštelio kaip testamento, o tik kaip susitaikymo priemonę. V. B., norėdamas tikrai palikti Pareiškėjai testamentą ir tinkamai įforminti palikimą galėjo tuo metu kreiptis pas notarą, bet jis to nepadarė, nes jo tikslas buvo kitoks - parduoti namą, kadangi nepavyko susitaikyti. V. B. greitai surado brokerį ir įdėjo skelbimą dėl namo pardavimo, netgi notarą.

16.3 Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-39692-16 yra užfiksuota, kad Pareiškėja 2016­-09-01 apklausoje nurodė, «...Viačeslav išėjo iš namų, palikęs pirmame aukšte atsisveikinimo raštelį. Šio raštelio nuotrauką, jis buvo atsiuntęs jai į mobilų telefoną..» (2016-10-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūras Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, lapas 3).

16.4 Nurodė, kad 2017-03-24 teismo posėdžio metu apklausta Pareiškėja, nepaisant jai žinomų minėto raštelio surašymo faktinių aplinkybių konflikto metu nurodė, kad jau ne atsisveikinimo raštelį rado namuose, o dokumentą ir kad «...jisai man atsiuntęs savo fotografuotą nuotrauką su tuo testamentų..»,«jis visur šneka taip pat, kad man palieka savo dalį..». Pareiškėja nusprendė minėtą situaciją su atsisveikinimo rašteliu panaudoti savo naudai, kad gauti visą palikimą. Nesąžiningai, nepagrįstai apkaltino V. B. tėvus, kad jie jiems nepadėjo, nepagelbėjo finansiškai, kad jie kartu su vyru V. B. taupė namo statyboms, dėl ko suklaidino teismą. Derybų metu dėl taikos sutarties sudarymo pareiškėja nesutiko išmokėti apeliantams -V. B. tėvams dalį jų pinigų investuotų į jų turtą ir pasiūlė 1500 Eur, nepaisant to, kad už apeliantų pinigus buvo pirktas žemės sklypas, kad V. B. buvo pirkta brangi mašina BMW 730 (virš 10 000 Eur), kad jiems buvo pirkta visa elektrotechnika namui, kad buvo daug jų pinigų investuota į statybines medžiagas.

16.5 Pažymėjo, kad teismas šiuo atveju buvo neaktyvus ir neįpareigojo Pareiškėją tai įrodyti - pateikti pažymą dėl darbo užmokesčio, banko išrašus, išlaidų kvitus, susijusius su namo statyba, o tik vienašališkai sutiko su jos teiginiais. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai, žinodama, kad jų pajamų tikrai neužtekdavo padengti išlaidas, susijusias su namo statyba ir pamiršo, kad iki santuokos sudarymo turėjo tik skolas, kurias padengė V. B., kad už V. B. tėvų pinigus buvo pirktas jiems žemės sklypas (tėvai tuo metu pardavė savo žemės sklypą), kad V. B. tėvai nupirko jiems namui visą elektrotechniką, kad jie santuokos metu mėgdavo poilsiauti užsienyje, netgi savo gimtadienį švęsdavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kad pastoviai su V. B. atvažiuodavo pas V. B. močiutę ne aplankyti jos, o prašyti pinigų. Akivaizdu, kad jų išlaidos buvo didesnės, už pajamas. Pareiškėjos ir V. B. gyvenimo būdas buvo išdėstytas liudytojų parodymuose bylos nagrinėjimo metu. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu susijaudinusi išsisuko nuo atsakymo į klausimą dėl jos skolos, susidariusios gyvenant su kitu vyru iki santuokos sudarymo su V. B. ir teismas neįpareigojo jos paaiškinti minėtas aplinkybes.

16.6 Nurodė, kad akivaizdu, kad V. B. minėto raštelio tikrai nelaikė testamentu dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, kaip iš pradžių ir Pareiškėja, nes apklausos metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr.01-1-39692-16 ji pripažino, kad 2016-07-02 konflikto metu V. B. pasirašęs atsisveikinimo raštelį bandė pasikarti, bet po to paaiškėjo, kad tokiu būdu jis norėjo ją tik pagąsdinti. Tai reiškia, kad tuo metu V. B. nebuvo išreiškęs tikros valios nei pasirašyti minėtą raštelį kaip testamentą dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, nei tikrai tuo metu pasikarti. Tai buvo konflikto metu V. B. taktika su blefo elementais, kad susigrąžinti Pareiškėją.

16.7 Pažymėjo, kad mirusiojo V. B. ranka surašyto 2016 m. liepos 2 d. dokumento teksto, kuriame nurodyta «Palieku namą ir savo mašina ir paviljoną V. B., pilnai suprasdamas savo poelgi, be natariuso, palieku savo mob., kodą kaip įrodymą, V. B. ji žino» ir kurį pareiškėja V. B. nori pripažinti asmeniniu testamentu, nėra pagrindo manyti, kad tai patvarkymas mirties atveju. Sunku patikėti, kad tokį raštelį, kurį Pareiškėja nori pripažinti testamentu, yra kaip testamentą surašęs žmogus, turintis aukštą išsilavinimą, turintis bendrų žinių dėl dokumentų surašymo, nes buvo dirbęs Seimo narės J. Z. padėjėju.

16.8 Nurodė, kad įvertinus viso raštelio turinio kontekstą, darytina išvada, kad V. B. buvo tokioje būsenoje, kad rašydamas raštą nesuvokė, kad rašo testamentą, kad santuokoje įgytas turtas yra bendras, kad turtui registruota hipoteka, kad jis gali palikti kaip palikimą tik savo pusę namo, kaip ir pusę kilnojamojo turto. Logiškai yra nesuprantamas ir nekonkretizuotas raštelyje teiginys, «...palieku savo mašiną..», nes santuokoje buvo įgytos dvi mašinos, nenurodyta mašinos markė. Minėtame raštelyje nėra paminėtas žemės sklypas, kuris buvo įgytas už apeliantų pinigus prieš dvi savaites iki santuokos sudarymo ir kuriame pastatytas namas, nenurodytas minėto turto adresas, nėra paminėta ir paskola. Teismas nepagrįstai pripažįstą minėtas faktines bylos aplinkybes nereikšmingomis. Minėtos aplinkybės rodo, kad raštelis nebuvo apgalvotas iš anksto, yra neracionalus, skubotas.

16.9 Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktame tvirtinti dokumente yra išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo. 2019-01-30 teismo sprendime išdėstyta teismo išvada, «....kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente pats sąmoningai suformavo savo valią palikti visą savo turėtą turtą pareiškėjai ir ją autentiškai bei tinkamai išreiškė ». Tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra šališka, bylos duomenis teismas vertino vienpusiškai, savo išvadas grindė bylos įrodymais, ir jie nesusiejo į vieningą loginę visumą, be to, nepaisė byloje esančių daugybės liudytojų parodymų.

16.10 Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjos, suinteresuotųjų asmenų, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį, į tai, ar įrodymai vienas kitą patvirtina, ar yra prieštaringi, netinkamai vertino šalių paaiškinimus atsižvelgiant į jų pozicijos logiškumą ir nuoseklumą. Dėl ko byloje tik nustatyta (teismo sprendimas lapas 6 ), kad «testatorius labai mylėjo savo sutuoktinę ir išgyveno dėl jų tarpusavio nesutarimų» .Teismas neišdėstė kokie buvo tarpusavio nesutarimai, konfliktų priežasties, kaip tuo metu elgėsi V. B., jo emocijų tarpusavio nesutarimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paskutiniais metais prieš V. B. mirtį, Pareiškėja ir V. B. jau faktiškai negyveno kartu, tarp jų buvo ypač konfliktiški santykiai, kadangi Pareiškėja akivaizdžiai rodė jam nepagarbą, nes nemylėjo ir nenorėjo gyventi šeimyniniu gyvenimu, kankindavo tokiu būdu V. B., norėjo skirtis. Pareiškėja nedalyvavo namo statyboje, nes namas ir vieta jai nepatiko, nevalgė maisto kurį ruošė vyras ir vyrui neruošė valgio, ignoravo jo dėmesį, V. B. reikėjo kažką dovanoti Pareiškėjai, kad ji laikinai atkreiptų į jį dėmesį, ji nenorėjo bendrauti su vyro draugais, gimine, praleisti su vyru laisvą laiką ir t.t. Gyvendamas šeimoje V. B. jautėsi vienišu, nes su sutuoktine nebuvo artimų ryšių, šilumos, dėl ko jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, metė sportą.

16.11 Nurodė, kad nesutinka su teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, o būtent dalyje, kur nurodyta «..kad nenustatyta duomenų, kad 2016-07-02 rankraštinio teksto surašymo metu V. B. buvo tokioje emocinėje būsenoje (pavyzdžiui, išreikšto susijaudinimo, streso, frustracijos, baimės, sumišimo, pasimetimo), kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sprendimui ir elgesiui». Ši išvada prieštarauja bylos medžiagai, liudytojų parodymams, šalių paaiškinimams. Ekspertai teigė, kad liudytojų parodymuose neigiama, kad V. B. turėjo problemų su alkoholiu. Tačiau Pareiškėja bei liudytojai neigė V. B. problemų su alkoholiu buvimą iki santuokos su Pareiškėja, ir liudijo, jog V. B. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu santuokos metu, slėpė alkoholinius gėrimus namuose nuo Pareiškėjos. Ekspertai pripažįsta, kad V. B. išoriškai nepagrista nuotaikų kaita, išsakomi depresinio pobūdžio skundai gan tipiški ilgesnį laiką ir intensyviai alkoholį vardijančiam žmogui. Tuo patvirtindami, kad V. B. emocinė būsena buvo nestabili, tačiau ekspertai prieina priešingos išvados — nėra duomenų, kad buvo tokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sprendimui ir elgesiui. Pagal ekspertizės išvadas konstatuota, kad asmuo konflikto metu, po rankraštinio teksto surašymo bandant nusižudyti, ir pasikoręs 2016 metų rugpjūčio mėnesį, buvo visiškai normalios psichinės ir emocinės būsenos tuo laikotarpiu.

16. Pažymėjo, kad ekspertai visiškai neįvertino to, kad aistringas, maniako požymių V. B. įsimylėjimas sukėlė minėtą išskirtinę situaciją. Akivaizdu, kad V. B. patyrė psichozę, t. y. patiria tam tikrų emocinių sutrikimų simptomų: padidėjusį nerimą, prislėgtą nuotaiką ir t.t. Ekspertai neįvertino meilė kaip psichinės ligą, kuri turi savo kodą. Meilė psichiatrijoje priskiriama arba įvardijama punkte: “Nepatikslinti įpročių ir pomėgių sutrikimai”. Sutrikimas reiškia, kad simptomai išlieka, sunkėja, tampa chroniški, pradeda trikdyti ir sutrikusiojo, ir aplinkinių normalų gyvenimą. Tokiu būdu visi “meilės apsėstieji” atsidūrė vienoje eilėje su alkoholikais, narkomanais, įvairiais maniakais, toksikomanais ir pan. Šiuolaikinis mokslas šio meilės jausmo kilmę aiškina kaip paprasčiausią biologiškai aktyvių medžiagų bei hormonų sąveiką, darančią mūsų smegenims tokį pat poveikį, kaip ir narkotikai, kad įsimylėjimas daro įtaką toms pačioms cheminėms medžiagoms mūsų smegenų srityje, atsakingoje už savisaugos instinktą, atmintį bei jausmus, kaip ir narkotikai. Tik meilės atveju narkotikų vaidmenį atlieka hormonai, kurie užmigdo racionalaus mąstymo centrą smegenyse, užtat aktyvuoja tą jų sritį, kuri atsakinga už priklausomybės jausmą. Tokiu būdu ne žmonės vadovauja jausmais, o jumis vadovauja biologiškai aktyvios medžiagos.