Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-337/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
1A-70-337/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14665-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
A. R.
Nukentėjusysis
I. R.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-337/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14665-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant:prokurorėms Dovilei Maldeikienei, Kristinai Ulienei,nuteistajam A. R.,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajai I. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apelianto) apeliacinį skundą, dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir už jos padarymą nubaustas 90 parų arešto bausme.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. R. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-03-30 01.40 val. iki 2018-03-30 16.45 val. ( 1 para).

Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Iš A. R. valstybės naudai priteista 7,60 Eur proceso (pašto) išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 30 d., apie 00.30 val., bute, (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje įvykusio ginčo su buvusia sutuoktine I. R. metu tyčia, siekdamas sukelti jo nuomonei nepritariančiai nukentėjusiajai fizinį skausmą, viena ranka sugriebė ant lovos sėdinčią nukentėjusiąją už dešinės krūties ir spausdamas pirštais suko krūtį, po ko nukentėjusiajai dėl patirto fizinio skausmo krūtyje atsigulus lovoje ant pilvo, dantimis kando nukentėjusiajai į dešinį skruostą. Po to, nukentėjusiajai išsakius ketinimą apie jo smurtinius veiksmus pranešti policijos pareigūnams ir pareikalavus palikti namus, jis buto prieškambaryje suėmęs abejomis rankomis už pečių įstūmė nukentėjusiąją į vonios kambarį ir tęsė smurtinius veiksmus: spyrė nuo jo pastūmimo ant klozeto atsisėdusiai I. R. į tarpkojį bei dešinį kelią, o vėliau, matant mažamečiams vaikams - V. P. ir D. R. kurie išgąsdinti konfliktinės situacijos atėjo į vonios kambarį ir glaudėsi prie motinos, jis du kartus dviem rankos pirštais suėmęs stipriai suspaudė ir suko nukentėjusiosios nosį bei taip smurtaudamas šeimos nario atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir, dėl ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, nosyje, nežymiai sutrikdė I. R. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2018-12-14 nuosprendį ir A. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas. Teigiama, jog pirmos instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai atliko visų byloje esančių įrodymų vertinimą – atmetė arba kritiškai įvertino A. R. kaltę paneigiančius įrodymus. Nurodoma, kad teismas šališkai vertino paties A. R. parodymus, nevertino aplinkybės, kad jis turi teisę, o ne pareigą duoti parodymus, neatsako už melagingų parodymų davimą. Tikinama, kad teismas vertino Apelianto parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu, nors apklausoje nedalyvavo jo gynėjas. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai buvo vertinami tik duoti teismo posėdžio metu, kurie yra prieštaringi ir duoti pačiai nukentėjusiajai siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje. Nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymų apie spyrius nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teigiama, jog I. R. klaidina teismą nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybės. Taip pat skunde pažymima, jog I. R. skatino mažametį vaiką duoti tikrovės neatitinkančius paaiškinimus policijos pareigūnams apie galimai prieš ją pavartotą smurtą. Tikinama, kad pats Apeliantas inicijavo telefoninį pranešimą policijai dėl prieš jį I. R. naudojamo fizinio smurto. Teigiama, kad šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada, kurioje yra nurodyti Apeliantui padaryti sužalojimai. Nurodoma, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, rėmėsi aplinkybe, kad Apeliantas praeityje buvo naudojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl to yra priimtas teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei byloje atlikusi papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai A. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta.

Visų pirma apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priėmęs skundžiamą nuosprendį A. R. atžvilgiu, buvo šališkas. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, gynėjas teismo šališkumą sieja su netinkamu įrodymu vertinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. BPK 58 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas nušalinimų pirmos instancijos teismui nepareiškė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie nuteistojo kaltumą ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Todėl skunde nurodyti argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir atmetami.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas, neatsakingai ištyręs nukentėjusiosios parodymus bei neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles bei vertino pačius įrodymus. A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, jog tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai patvirtinti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad A. R. padarė BK 140 str. 2 d. nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 str. 5 d. ir 301 str. 1 d. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nuteistasis, nukentėjusioji, ekspertas R. Ž., ištirti rašytiniai bylos dokumentai: I. R. 2018-03-30 apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini)visa ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kiti bylos duomenys, tarp jų ir mažamečio V. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir šių įrodymų visumos pagrindu teismas A. R. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad nepilnametis V. P. prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją būtų nukentėjusiosios įtakotas duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Pažymėtina, kad V. P. parodymai buvo nuoseklūs, detalūs ir betarpiškai patvirtino I. R. duotus parodymus. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. P. papasakojo girdėjęs tėvų konfliktą ir vėliau pats buvęs jo epicentre. Matė tėtį rėkiantį, kažką darantį su mamos nosimi, o tuomet mama prašė jo atnešti telefoną. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas patvirtino ir kitas nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl nagrinėjamo įvykio bei šeimos bendrų santykių, kas pirmos instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog I. R., pasakodama apie nagrinėjamą įvykį, sako tiesą (1 t. 87 – 88 b. l.). Skunde teigiama, kad nukentėjusiosios parodymų apie spyrius jai nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teigiama, kad I. R. klaidina teismą tvirtindama apie smūgių jai sudavimą. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybę, kad I. R. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, patvirtina ne tik aukščiau įvardinti įrodymai, tačiau taip pat ir 2018-03-30 asmens apžiūros protokolo priede esančios I. R. fotonuotraukos, kuriose aiškiai bei detaliai matyti jai padaryti sužalojimai (1 t. 61- 65 b. l.).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas išskirtinai rėmėsi tik A. R. kaltę patvirtinančiais įrodymais, o jo kaltę paneigiančius įrodymų nevertino ir nemotyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina viso proceso metu duoti išsamūs ir pakankamai nuoseklūs nukentėjusiosios I. R. parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusioji parodė, jog 2018-03-30 būnant namuose tarp jos ir A. R. įvyko buitinis konfliktas, kurio metu pastarasis jos atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą, t. y. I. R. gulint lovoje sučiupo jai už dešiniosios krūties ir stipriai ją suspaudė, konfliktui besitęsiant A. R. sučiupo ją už pečių, stūmė į vonios kambarį, toliau tęsė savo smurtinius veiksmus iki kol į vonios kambarį atėjo prabudęs I. R. sūnus V. P., vėliau ir D. R.. Nukentėjusioji pažymėjo, kad smurtinius veiksmus A. R. naudojo ir vaikams matant (1 t. 33-34, 39-41, 2 t. 49-50 b. l.). Nurodomas nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes patvirtina ir 2018-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad poodinės kraujosruvos nosyje, dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje I. R. padarytos mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. 2018-03-30.

Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog aptariamo įvykio metu nuteistasis A. R. pats buvo sužalotas I. R.. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, jame detaliai aprašyti A. R. sužalojimai, galimai patirti nagrinėjamo įvykio metu, tačiau aukštesnės instancijos teismas, paantrindamas pirmos instancijos teismo nuosprendžio argumentams, pažymi, kad A. R. patirti nežymūs sužalojimai, aprašyti specialisto išvadoje, atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek ir paties nuteistojo parodymus, kad tarp jų vyko susistumdymas prie vonios durų, grumtynės lovoje, dėl ko ir galėjo atsirasti sužalojimai ant A. R. kūno. Taip pat teismas pažymi, kad šioje byloje kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas A. R., todėl teismas vertina ir analizuoja tik jo kaltės klausimą ir tik dėl tos veikos padarymo, kuria jis yra kaltinamas. Aplinkybė, kad nuteistasis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie namuose įvykusį konfliktą su nukentėjusiąja nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės dėl jam inkriminuotos nuskalstamos veikos padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas akcentavo tai, kad nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog A. R. spyrė nuo jo pastūmimo ant klozeto atsisėdusiai I. R. į tarpkojį ir taip padarė jai sužalojimą dešinėje šlaunyje, nebuvo galima, kadangi tokiu būdu sužaloti I. R. nebuvo įmanoma. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis apelianto teiginys iš dalies yra pagrįstas. Ginčijamą aplinkybę, tai yra spyrį į tarpkojį, nukentėjusioji buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu I. R. tikslino savo parodymus ir teigė, kad sužalojimas šlaunyje spiriant į tarpkojį jai buvo padarytas ne sėdint ant klozeto, kaip kad nurodyta kaltinamajame akte, tačiau koridoriuje (prieškambaryje), dar prieš ją A. R. įstumiant į vonios kambarį. Šią aplinkybę nukentėjusioji patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl A. R. fizinio smurto naudojimo I. R. atžvilgiu, taip pat ir ginčijamo spyrio į tarpkojį bei sužalojimo dešinėje šlaunyje, ką patvirtina ir specialisto išvada bei byloje esančios I. R. kūno nuotraukos, kuriose aiškiai matomi jai padaryti sužalojimai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje tikslintina minėta aplinkybė, tai yra konstatuotina, kad A. R. nukentėjusiajai I. R. į tarpkojį spyrė jai esant buto prieškambaryje. Toks dalies faktinių aplinkybių tikslinimas apkaltinamojo nuosprendžio esmės nekeičia bei nuteistojo teisių nesuvaržo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nusprendžia:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomoje dalyje nurodyti, kad A. R. nukentėjusiajai I. R. į tarpkojį spyrė jai esant buto prieškambaryje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas VanagasDanutė ŠvitinienėAlgirdas Gaputis