Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo gynėjai - advokatei A. R., nukentėjusiajam S. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, neįgalus, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis S. E. R., būdamas staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusiojo S. Š. poelgio – smūgių sudavimo, 2011 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė vieną kartą S. Š. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauryminiu durtiniu - pjautiniu krūtinės kairės pusės sužalojimu su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu.

Kaltinamasis S. E. R. parodė, kad 2011 m. gruodžio 4 d. vakare atėjo pas pažįstamo G. T. tėvą, gyvenantį nuosavame name (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra panašaus amžiaus, pasiklabėti, atsinešė alaus. Jiems besėdint atėjo A. T. sūnus G. T. su S. Š., kurie parsinešė keletą bonkų alaus. Kadangi S., kaip ir jis, dirbo statybose, kalbėjo apie darbą, vagystes. Jis asmeniškai nesakė, kad nukentėjusysis darbe vagia. Po tokių kalbų S. Š. būnant namo viduje kelis kartus trenkė jam į veido sritį. Kiek pabuvus S. E. R. išėjo namo, jau buvo tamsu. Jam iš paskos išėjo S. Š., kuris, prisivijęs jį gatvėje, vėl pradėjo mušti, sudavė keletą smūgių į strėnas, galvą, nuo ko sulūžo nosis, ausys buvo sužalotos, spyrė į šonus. Jis pats pirmas muštynių nepradėjo, nukentėjusysis privedė iki to. Jis, būdamas labai susijaudinęs ir apsvaigęs nuo nukentėjusiojo suduotų smūgių, jautė didelį skausmą, todėl mostelėjo link tos pusės, kurioje jį mušė, dėl ko galėjo įdurti nukentėjusiajam. Kadangi dirbo staliumi, su savimi turėjo nedidelį peiliuką duonai ar lašiniams pjaustyti. Nukentėjusiajam specialiai netaikė, tai atsitiko dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio, išsigandęs norėjo jį nuo savęs nubaidyti, kad neužmuštų. Lauke daugiau nieko nebuvo. Po muštynių nukentėjusysis nubėgo namo, jis niekuo nesiskundė, kraujas nepasirodė, jis taip pat parėjo namo. Kitą rytą jis nuvyko ir išsiėmė pažymą apie sumušimą, važiavo į policiją. Apie nukentėjusiojo sveikatą sužinojo kai su medicinos pažyma pats nuvyko į policiją. Su nukentėjusiuoju susitaikė, sveikinasi, tarpusavyje bendrauja. Žino, kad nukentėjusysis buvo gydomas, jis jam pirko vaistų po operacijų, nukentėjusiajam už sukeltą skausmą sumokėjo 5000 Lt. Ieškinį pripažįsta, tačiau dėl prastos turtinės padėties bus sunku jį atlyginti.

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2011 m. gruodžio 4 d. apie 24 val. būnant pas A. T. namuose visi gėrė. Paaiškino, kad A. T. dėl senatvės guli lovoje, tik kambaryje pavaikšto, o toliau nepaeina, todėl teismo posėdyje dalyvauti negali. Parodė, kad su kaltinamuoju begerdami susiginčijo darbo reikalais. Namuose buvę A. T. ir S. E. R. turėjo bambalį alaus, o jie dar du bambalius alaus parsinešė. Alaus bambaliai buvo 2 litrų talpos, 8 procentų stiprumo. Keturiese tris bambalius alaus išgėrė. Prasidėjo kivirčai, o paskui viskas gavosi taip kaip gavosi. Statybinėje organizacijoje „Veremida“ tuo metu jis su kaltinamuoju dirbo, polikliniką remontavo. Kaltinamasis dirbo sargu, o jis – darbininku, dėl ko šis sakė, kad vagia iš darbo. Jiedu susiginčijo dėl darbo, susistumdė. Po visa to A. T. namuose tvyrojo pyktis. Po kurio laiko kaltinamasis išėjo, o jis pasiliko A. T. namuose. Tuose namuose liko ir G. T.. S. Š. parodė, kad neužilgo, gal po 5-10 minučių, jis taip pat išėjo į lauką paskui kaltinamąjį. Muštynės su juo įvyko būnant lauke ant posūkio kieme. Kadangi buvo tamsu, tiksliai nežino, kiek ir į kokias kūno vietas jis sudavė smūgių kaltinamajam. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis pirmas pradėjo muštis, kadangi S. E. R. kaltino, jog jis vagia darbe. Smūgius kaltinamajam sudavė dėl kilusio konflikto. Smogė jam daugiau nei kelis kartus į veidą, kojomis nespardė. Šalia jo su kaltinamuoju kitų asmenų nebuvo. Staiga pajautė smarkų smūgį krūtinėje. Tik vienas smūgis į krūtinę buvo. Po suduoto smūgio kaltinamasis buvo pasimetęs. Mano, kad ir pats prisidėjo prie to nelemto smūgio, abu dėl to kalti. Po to jis pats parėjo namo apie 0,5 km. atstumu, brolis pakvietė greitąją medicinos pagalbą, sąmonės kol parėjo nebuvo praradęs, drabužiai buvo kruvini. Jam buvo atliktos dvi operacijos, šiuo metu neįgalumo neturi, pas gydytojus nesilanko, yra registruotas darbo biržoje, darbo birža nemoka nedarbo draudimo pašalpos, gauna socialinę pašalpą. Kaltinamasis lankė jį ligoninėje, pirko reikalingus vaistus. Be to, jis atlygino 5000 Lt, turi patvirtinimą, jog gavęs tuos pinigus. Abu susitarė dėl pinigų sumos, kaltinamasis jo atsiprašė. Kaltinamasis padarė klaidą, atleidžia ir tiki, kad daugiau tai nepasikartos, sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme.

Liudytojas G. T. parodė, kad su nukentėjusiuoju pardėjo gerti nuo pat ryto. Nugėrę pusę bambalio nuėjo į darbą. Nukentėjusysis padėjo susitvarkyti, paskui pasiėmė taksi, nuvažiavo į parduotuvę, pasiėmė du bambalius alaus ir grįžo pas jo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Tenai sėdėjo kaltinamasis ir jo tėvas – A. T., pusę bambalio turėjo, o jie dar du bambalius atsinešė. Gėrė ir jo tėvas, kurį apsigėrusį, nunešė į lovą, nes pastarasis yra 1945 m. gimimo, pensininkas, sunkiai vaikšto. Paskui tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Vienas iš jų sargavo, o kitas darbininku dirbo toje pačioje darbovietėje. Kaltinamasis sakė, kad jo pamainoje niekas nevogs. Tada nukentėjusysis pakilo ir kirto sėdinčiam kaltinamajam į veidą, nuo ko kaltinamasis krito aukštielninkas ant virtuvinio kampo. Kai nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, S. E. R. gulėjo aukštielninkas, jis negalėjo atgal užkirsti smūgių ranka. Paskui nežinia kiek smūgių buvo suduota, S. E. R. buvo visas kraujuotas, atsikėlė, apsivalė kraujus. Po to dėl to paties vėl kilo konfliktas, kaltinamasis antrą kartą gavo nuo nukentėjusiojo. Kaltinamasis išėjo pirmas, o paskui išėjo nukentėjusysis. Jie išėjo vienas paksui kitą. Tada jis užsirakino ir nuėjo gulti. Nematė kas vyko lauke. Jau buvo vėlu kai jį prikėlė verkdama nukentėjusiojo žmona, kuri pasakė, kad jos vyrą pridūrė.

Liudytoja R. Š., nukentėjusiojo žmona, parodė, kad buvo gruodžio mėnesio 4 diena, apie 22 val., kai vyras parėjo namo, pabeldė į langą. Atidarius duris jis stovėjo prie durų įsirėmęs ir nukraujavęs. Visi rūbai buvo peršlapę krauju. Klausė kas jam pasidarė, atsakė, kad S., daugiau nieko nepasakojo. Paguldė koridoriuje, atnešė vaikas rankšluostį ir uždėjo ant žaizdos. Brolis iškvietė greitąją. Su vyru ji skiriasi, tenai dabar negyvena. Mano, kad alus kaltas dėl įvykio. Dėl konflikto priežasties nurodė, kad dėl darbo jie abu susiginčijo, jai nukentėjusysis papasakojo šias aplinkybes. Nežino, kuris kuriam pirmas sudavė, nes tenai nebuvo ir nieko nematė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagarsinus liudytojo A. T., kuris dėl prastos sveikatos būklės negali dalyvauti procese parodymus, matyti, kad 2011 m. gruodžio mėn., tiksliai dienos neprisimena, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyvena kartu su sūnum G. T., atėjo pažįstamas S. E. R., kuris atsinešė alaus. Po kiek laiko namo grįžo jo sūnus G. T. su pažįstamu S. Š., kurie taip pat parsinešė alaus. Visi keturi gėrė alų. Geriant alų S. Š. konfliktavo su S. R.. Po to jis nuėjo miegoti, kadangi jau buvo daug išgėręs alaus. Kol jis buvo prie stalo niekas jokių smūgių nesudavė. Kas vyko po to, kai jis miegojo, pasakyti negali, nes negirdėjo. Apie tai, kad buvo sužalotas S. Š. sužinojo iš policijos pareigūnų (b.l.63).

Kaltinamojo kaltę be jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, civilinio ieškinio bei prie jo pateiktų dokumentų įrodo ir kita byloje surinkta medžiaga:

2011-12-05 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad su durtine žaizda krūtinės srityje 2011-12-04 23.30 val. pristatytas į Prienų ligoninės priėmimo skyrių S. Š.. Tolimesniam gydymui jis išgabentas į Kauno MUK (b.l.2-6).

2011-12-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ant minkštasuolio rasta medžiaginis pilkos spalvos rankšluostis 60x40 cm dydžio. Ant rankšluosčio matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l.10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 109/12 (06) konstatuota, kad S. Š. nustatyta kiauryminis durtinis - pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdies kairio skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu, padaryta aštraus, duriančio-pjaunančio tipo, žalojančio daikto poveikyje. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. (b.l.39-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 916/11 (06) konstatuota, kad S. E. R. konstatuota nosies pertvaros lūžimas, nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies viršutiniame voke, kaktos dešinėje, pakaušio kairėje, juosmens kairėje, kairio kelio sąnario šoniniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies junginėje išoriniame krašte galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies pertvaros lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l.84-86).

Papildoma užduotimi (b.l.88) atlikus duomenų patikslinimą dėl sveikatos sutrikdymo masto, aplinkybių, būdo bei laiko specialisto išvada Nr. p G 48-916/11/12(06) nustatyta, kad sužalojimais padaryti prie nurodyto laiko ir aplinkybių, nemažiau septynių trauminių poveikių pasekoje tiek smūgiavimo būdu, tirk ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b.l.89-81)

Parodymų patikrinimo vietoje protokole, surašytame 2012-01-06, S. Š. parodė įvykio vietą, gyvenamąjį namą, į kurį atvyko ir virtuvėje gėrė alų, vietą ant kelio, kurioje buvo sužalotas (b.l.53-57).

2012-06-04 akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai dėl įvykio aplinkybių (b.l.59).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - rankšluostis, išimtas 2011-12-05 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate (b.l.15-16) bei sportinis švarkelis, kurį 2012-01-06 daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. Š. (b.l.18-19), kuris aprašytas 2012-01-16 apžiūros protokole (b.l.19) ir saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate.

Civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 17435,14 Lt civilinį ieškinį (b.l.28-33) dėl nukentėjusiojo gydymo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio nuostatomis, prokuroras pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą kvalifikuojant veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, t.y. Lietuvos Respublikos BK 136 str., kurio dispozicija nurodo, kad tas, kas sunkiai sužalojo žmogų labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. E. R., įvykus tarpusavio konfliktui dėl darbo, nukentėjusiajam S. Š. sudavus jo atžvilgiu keletą smūgių namo viduje, išėjo į lauką, po ko nukentėjusysis jį prisivijęs lauke sudavė keletą kartų kumštimi kaltinamajam į veido sritį. Tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. Š. ir liudytoju apklaustas G. T. bei medicininiai dokumentai. S. E. R., būdamas susijaudinęs dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, staiga mostelėjo peiliu, nuo ko S. Š. buvo sunkai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neneigia, kad, būdamas susijaudinęs ir apsvaigęs nuo suduotų smūgių į galvą ir nosį, galėjo įdurti nukentėjusiajam, kadangi neteisėtas nukentėjusiojo elgesys privedė iki muštynių, jis pirmas jų nepradėjo. Nukentėjusysis S. Š. pripažįsta, kad jo paties suduotų smūgių pasekoje buvo kaltinamojo sužalotas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 916/11 (06) (b.l.84-86) ir pagal papildomą užduotį pateikta specialisto išvada Nr. p G 48-916/11/12 (06) (b.l.88-91). Įvykio vietoje - bute, kuriame prieš tai įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, buvo rastas sukruvintas rankšluostis, kas patvirtina pirmesnius nagrinėjimo dalyvių parodymus dėl nukentėjusiojo veiksmų namo viduje. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. T., kuris kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju gėrė alų, matė pirmiau dėl darbinių santykių kilusį konfliktą, patvirtino, jog S. Š. pirmas mušė kaltinamąjį, jam sudavė smūgius į veidą, nuo ko šis pargriuvo, buvo sukruvintas, po ko pirmas kaltinamsis išėjo namo, o nukentėjusysis prisivijo kaltinamąjį. Kiti liudytojai, o būtent R. Š. ir A. T. tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, todėl jų parodymai patvirtina tik faktines aplinkybes iki ir po įvykio. Aptarti įrodymai duoda pagrindo spręsti, kad visa įvykių seka, jos dinamika konflikto metu, aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo veiksmais ir kaltinamojo reakcija į nukentėjusiojo elgesį, susilpnino asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus, dėl ko įtakojo smurtinį kaltinamojo atsaką į daromą teisės pažeidimą jo atžvilgiu. Ekspertizės išvada dėl padaryto sveikatos sužalojimo masto bei aplinkybių, kuriomis jis buvo padarytas, jo lokalizacijos bei sveikatos sutrikdymo masto atitinka faktines bylos aplinkybes. Taigi, S. E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 str. Kaltinamojo kaltę dėl S. Š. sunkaus sveikatos sužalojimo, kurio klinikinė diagnozė - durtinės - kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizda su širdies kairiojo skilvelio ir kairio plaučio pažeidimu padaryta aštraus duriančio – pjaunančio tipo, žalojančio daikto poveikyje vieno trauminio poveikio pasekoje patvirtina specialisto išvada Nr. G 109/12 (06) (b.l.38-41), kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo, nes ji yra aiški ir argumentuota, abejonių dėl to nėra. Tokias aplinkybes patvirtina ir pirminiai greitosios medicinos pagalbos duomenys, kuriuose nedelsiant po nusikalstamos veikos padarymo užfiksuotas pagalbos iškvietimo faktas, aprašyta nukentėjusiojo būklė, ligos diagnozė, kurie atitinka specialisto išvadai. Valstybinės ligonių kasos pateikti rašytiniai įrodymai dėl nukentėjusiajam suteiktos skubios medicinos pagalbos, atliktų medicinos paslaugų taip pat patvirtina nurodytas aplinkybes kaltinamajam padarius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pavojingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos (b.l. 27-33) civilinis ieškinys 17435,14 Lt dėl nukentėjusiojo gydymo. Šios išlaidos yra pagrįstos ir pilnai tenkintinos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta S. Š. sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose, jam atliktas chirurginis gydymas, suteiktos kitos sveikatos priežiūros paslaugos, tęsiamas gydymas VšĮ Prienų ligoninėje. Gydymo išlaidos sudaro iš viso 17435,14 Lt, jos yra apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), o taip pat nukentėjusiojo padėties ir pozicijos. Tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, padeda savo seseriai prižiūrėti dalinai neįgalų sūnų, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Pateiktais į bylą duomenimis matyti, kad kaltinamojo sūnėnas A. M. gyvena kartu su savo motina L. M.. Kaltinamasis išsituokęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų neturi, šiuo metu pragyvena iš gaunamos neįgalumo, kuris nustatytas iki 2014-01-28, pašalpos. Civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo neatlygintas. Nukentėjusysis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, sukeltus padarinius, teismas sprendžia, kad pagrindo kaltinamojo gynėjos prašymu taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas nėra. Kaltinamojo sveikatos būklę patvirtinantys duomenys, gaunamos pajamos, rūpinimasis artimais žmonėmis vertintini individualizuojant bausmę. Tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam jų susitarimu sulygtą žalą, jo atsiprašė, jie abu ir toliau tarpusavyje bendrauja, atsižvelgtina parenkant bausmės rūšį bei paskiriant jos dydį. Kaltinamasis S. E. R. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. S. E. R. nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo daugiau nenusikalsti, atlygino jam padarytą žalą, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis siekė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. S. E. R. Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, po nusikalstamos veikos padarymo daugiau nenusikalto, civilinį ieškinį valstybinei ligonių kasai sutinka palaipsniui atlyginti. Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją, į tai, kad labai sunkių liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusiajam padaryta žala atlyginta, bus pasiekta paskiriant prokuroro pasiūlytą įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, aukščiau aptartas aplinkybes, manytina, jog bausmės tikslai pirmą kartą teisimam asmeniui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.). Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. teismas taiko baudžiamąjį įstatymą atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. nuostatas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (Kauno apygardos teismo 2012-01-25 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-478/2013). Nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 136 str. E. S. R. padarė 2011-12-04, tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakcija (2007-06-28 įst. red.) numatė teismo įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 307 str. 1 d. teismas

nusprendžia:

S. E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 136 str. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant S. E. R. įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, rankšluostį, kaip menkavertį daiktą, sunaikinti, o sportinį švarkelį grąžinti S. Š..

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. E. R. Valstybinei ligonių kasai 17435,14 Lt gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.