- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- I-1511-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04424-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose – laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d. buvo laikomas bei gyveno VPN 6-ojo nuteistųjų būrio bendrabučių tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410. Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namuose buvo kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos. Dėl netinkamų sąlygų padaryta žala jo sveikatai. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą kildina dėl per mažo gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2015 m. kovo 20 d. VPN pateikė teismui visą pareiškėjo buvimo VPN paskirstymo kaitą, pažymėdamas, kad 2015 m. balandžio 10 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-108 pareiškėjas buvo paskirtas į 6-ojo nuteistųjų būrio bendrabučių tipo gyvenamąją patalpą Nr. 410, kurios plotas yra 19,21 m², įrengtos 6 miegamos vietos. 2015 m. gegužės 13 d. VPN direktoriaus nutarimu Nr. 28-481(1) pareiškėjui paskirta 10 parų baudos izoliatoriuje ir buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamąją patalpą Nr. 3, kurios plotas 13,64 m², įrengtos 3 miegamos vietos. 2016 m. rugpjūčio 18 d. VPN direktoriaus nutarimu Nr. 28-740(1) pareiškėjui paskirta 15 parų ir buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamąją patalpą Nr. 10, kurios plotas 14,15 m², įrengtos 3 miegamos vietos. 2016 m. spalio 18 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-343 pareiškėjas iš 6-ojo nuteistųjų būrio bendrabučių tipo gyvenamosios patalpos Nr. 410 perkeltas į 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 301, kurios plotas yra 35,26 m², įrengta 11 miegamųjų vietų. 2016 m. spalio 19 d. VPN direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskyrus 15 parų jis buvo patalpintas į kamerų tipo gyvenamąją patalpą Nr. 18, kurios plotas 30,47 m², įrengtos 7 miegamos vietos. 2016 m. spalio 21 d. VPN direktoriaus įsakymu Nr. 7-350 pareiškėjas iš 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučių tipo gyvenamosios patalpos Nr. 301 perkeltas į kamerų tipo gyvenamąją patalpą Nr. 18, kurios plotas yra 30,47 m², įrengtos 7 miegamos vietos.
Paaiškino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu atlikinėjo bausmes baudos izoliatoriaus kamerose, nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), kurių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m² pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Atsakovės atstovo teigimu, tiek bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, tiek kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.
Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytą žalą laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d. pareiškėjas kildina iš to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.
Teismas sprendžia galimus viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d., kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.
Taisyklių 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas).
Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma bendrabučių tipo patalpose bei kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami. Pareiškėjas taip tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.
Iš atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 7) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410 su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. spalio 18 d., kuomet pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 410, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 m² bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas visas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.