- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- I-698-406/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 5-11).
Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. vasario 19 d. buvo patalpintas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę, iš kurios buvo išleistas 2014 m. vasario 20 d. Nurodo, kad jam buvo išduotas labai purvinas čiužinys ir dar purvinesnė pagalvė. Jokių lovos skalbinių - paklodžių, užvalkalo, antklodės, rankšluosčių jam išduota nebuvo. Teigia išpažįstąs judaizmo religinius įsitikinimus, tradicijas, todėl dėl tokių antisanitarinių sąlygų jis negalėjo nusirengti, atsigulti, užmigti ir visą naktį nemiegojo, ryte negalėjo nusiprausti, todėl išėjus iš areštinės, tai sukėlė odos išbėrimus. Yra silpnos sveikatos, serga (duomenys neskelbtini). Dėl tokių antisanitarinių sąlygų jis patyrė labai didelį stresą, paaštrėjo (duomenys neskelbtini) liga, kentė didelius skausmus dėl kairės rankos traumos, tai suteikė jam nemalonius, skaudžius išgyvenimus. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą. Atsakovo prašymą taikyti senaties terminą prašo atmesti kaip nepagrįstą, mano, kad senaties terminas nepraleistas, skaičiuotinas nuo pažymos iš Seimo kontrolieriaus gavimo momento – 2015 m. rugsėjo 1 d. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 38-41) su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 20 d. buvo laikomas Kauno apskrities VPK areštinėje, iš viso 14 valandų, tačiau teigia, kad visi pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįsti. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Akcentuoja, kad pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 20 d. pateikė tik 2017 m. liepos 27 d., praėjus daugiau kaip trejiems metams. Pabrėžia, jog pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tariamus savo teisių pažeidimus, tačiau skundą pateikė, praleisdamas įstatymuose numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant šį pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 20 d., kai pareiškėjas buvo patalpintas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinę, atlyginimo.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį
asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteista neturtinė žala, patirta už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 20 d, kuomet pareiškėjas buvo patalpintas ir laikomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama,
teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Pareiškėjas nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimui senaties terminas taikytinas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., kai jis iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos sužinojo apie savo teisių pažeidimą,
Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2017 m. liepos 24 d. Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju spręstina, jog apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus - tas sąlygas Areštinėje, kurios, jo nuomone, buvo antisanitarinės, pareiškėjas turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. (žr., pvz. 2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2346/2013 ir kt.). Taigi ne nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Seimo kontrolieriaus konstatuoto pažeidimo, bet nuo momento, kai pareiškėjo nurodomos sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašė taikyti atsakovas.
Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiškai laikomasi pozicijos, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nurodo dėl nepriimtinų antisanitarinių sąlygų patyręs sveikatos pablogėjimą, išgyvenimus, nepatogumus. Jei pareiškėjas realiai patyrė būtent tokius nagrinėjamoje byloje jo nurodomus išgyvenimus, tai visiškai akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo realias galimybes domėtis teisės aktais, kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjas, teiginys, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, nepagrįstas, jo nurodytos priežastys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, nepripažintinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sukliudžiusiomis jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytam laikotarpiui (nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 20 d.) taikytina trijų metų ieškinio senatis, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo, nes duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.