Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 27 d. surašė R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 12.55 val., sodų bendrijoje „Žemaitis“, Telšių rajone, vairavo neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį neblaivus (nustatytos 2,57 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119 ir 238 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos skyrius R. Š. padarytų pažeidimų kvalifikacijos neginčija, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nėra tinkama.

ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.); skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 d.). ATPK leidžia nukrypti nuo šių bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant (ATPK 30¹ str.).

Skundžiamu nutarimu R. Š. buvo paskirta subendrinta nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kurios sankcija įtvirtina, jog dispozicijoje numatytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. Š. 2009 m. kovo 27 d. teisės vairuoti neturėjo, todėl asmeniui galėjo būti skiriama tik apelianto nurodyta ir aukščiau paminėta nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK įtvirtintomis imperatyviomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis užtikrinamas teisėtumo principo administracinių teisės pažeidimų teisenoje realizavimas (ATPK 7 str.). Tad šių taisyklių nepaisius, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje sprendžiant dėl konfiskavimo nuobaudos taikymo yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi tokios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai darytų įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko (ar jo teisėto naudotojo), teisėms, todėl toks asmuo turi būti informuojamas apie teismo posėdį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr.N444-4028/2008). Tuo tarpu šioje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad transporto priemonės savininkas – V. P. - apie teismo posėdį buvo informuotas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda parinkta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl neteisinga. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n utaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.