- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-513-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- M. R., M. M. R.
- Atsakovas
- E. S., R. E. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovei adv. Marijai Ulbienei, atsakovei E. S., jos atstovui adv. Viačeslavui Žarkovui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. M. R. ir atsakovės R. E. S. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. R. ieškinį atsakovei R. E. S. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai įrengtus statinius ir duoti sutikimą rekonstrukcijai bei pagal atsakovės R. E. S. priešieškinį ieškovei M. M. R. dėl įpareigojimo duoti sutikimą statybos leidimui gauti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę R. E. S. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus laikinus statinius namų valdoje (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakoves, kaip namų valdos bendraturtes, duoti sutikimus ieškovei dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir naujo priestato namų valdoje (duomenys neskelbtini), statybos.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovę duoti sutikimą nesudėtingiems laikiniems statiniams – trims poilsio nameliams žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos leidimui gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę R. E. S. per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus penkis namelius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė, iš atsakovės R. E. S. priteisė 123 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad poilsio nameliai pastatyti pažeidžiant norminius teisės aktus, todėl įpareigojo juos nugriauti. Ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakoves duoti sutikimus dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos atmetė pažymėjęs, jog negalima pripažinti ieškovės teisės statyti, kol nėra paeiliui įvykdytos LR statybos įstatyme nustatytos procedūros. Pripažino, jog poilsio nameliai yra pastatai, kurie viršija sklypo užstatymo intensyvumo ir sklypo užstatymo tankumo limitus, neatsižvelgiant į nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, o tai pažeidžia ieškovės teises, todėl priešieškinio reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. R. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo duoti sutikimus dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo jos reikalavimo iš esmės, o tik išvardijo dokumentų rengimo procedūras, taip pažeisdamas teisėtus ieškovės interesus į statybą. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo ir Statybos techninio Reglamento STR 1.07.1:2002 nuostatas, kurios numato, jog būtinas statinio bendraturčių sutikimas.
Apeliaciniu skundu atsakovė R. E. S. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jas patvirtinančių įrodymų, padarė neteisingą išvadą dėl poilsio namelių priklausomybės ir jų užstatymo limitų. Apeliantė pažymi, kad nepažeidė 2003-10-27 teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teigia, jog teismas nevertino, kad tariamas pažeidimas padarytas objektui, kuris yra atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, todėl ieškovės teisė tinkamai naudotis bendru turtu nėra pažeista.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. E. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas duoti sutikimą rekonstrukcijai ir naujai statybai pažeidžia atsakovės interesus. Teigia, kad pasikeitus bendraturčiams, ieškovė turi gauti jų sutikimą iš naujo.
Šioje byloje nustatyta, kad šalys yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės ir joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas bei žemės sklypas, dėl kurio naudojimosi šalys yra susitarusios (b.l. 11, 25). Ginčas šioje byloje šalių yra iškeltas dėl bendraturčių sutikimų, išduodamų kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl naujų statinių - namelių - statybos ir dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos CK 4.99 str. nustatyta tvarka.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju visada yra du nuosavybės teisės objektai: 1) daiktas, kuris yra visų bendraturčių, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas; 2) dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus bendraturčio nuosavybės teisės objektas – turtas. Todėl tik bendraturčio asmeninis turtas yra savarankiškas civilinės teisės objektas, o nuosavybės teisės į žemės sklypus realizavimas yra apribotas CK 4.99 str. nuostatomis. Dėl to kiekvienas iš bendraturčių savo dalimi kaip individualia nuosavybe gali disponuoti laisvai, tačiau CK 4.99 str. yra nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami, jeigu jų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti kiekvienos šalies reikalavimui neigiamo neleistino poveikio buvimą ar grėsmę pastatų stabilumui.
Dėl laikinų vasarinių namelių.
Iš priešieškinio nustatyta, kad atsakovė savo statiniams prašo taikyti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘‘ nuostatas ir nurodo, kad laikini poilsio nameliai pagal savo parametrus turi būti priskirti prie II nesudėtingų statinių grupės statinių, tačiau šis reglamentas nustato apribojimus statyti tokius statinius saugomose teritorijose. Be to, reglamente numatyta, jog laikinas statinys yra skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas, kurio specifiškumas bei svarba atsiskleidžia visų pirma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje. Bendrieji žemės teisinių santykių reglamentavimo principai, nustatyti Žemės įstatyme, išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reglamentuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiais principais turi būti vadovaujamasi taikant Žemės įstatymo ir kitų įstatymų bei įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų normas, reglamentuojančias žemės santykius, taip pat nustatant kriterijus spręsti konkretų ginčą dėl žemės sklypo naudojimo ir valdymo. Vykdant statybos darbus žemės sklype turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Tai įpareigojo teismą aiškintis paminėtas aplinkybes šioje byloje tam, kad būtų tiksliai nustatytas laikinųjų statinių skaičius, jų nukeldinimo pagrindas ir konstatuota, kuo konkrečiai pažeidžiamos kito bendraturčio teisės ar žemės sklypo panaudojimas pagal paminėtus principus. Pastarąjį aspektą ginčą nagrinėjantis teismas privalo patikrinti įtraukiant į bylos nagrinėjimą vietos savivaldos instituciją, atsakingą už žemės tinkamą naudojimą. Todėl šiuo atveju būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą Palangos miesto savivaldybę. Be to, būtina reikalauti papildomų įrodymų dėl laikinųjų statinių pastatymo datos, vietos ir jų skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pažeisti sklypo užstatymo tankumo limitai, konkrečiai pagal jau esamos pastatytos namų valdos projektą netyrė, koks turi būti užstatymo procentas šiame bendrame sklype, kiek ir kur konkrečiai šie laikini statiniai pastatyti, nes šalių paaiškinimai ir žemės sklypo plano duomenys yra skirtingi (b.l.41). Tuo atveju, jei ši aplinkybė nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teisme, to padaryti apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus negalima(CPK 327 str. 1d.2 p.).
Dėl ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijos ir naujo priestato statybos.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 straipsnio 18 punktas). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Todėl kiti bendraturčiai, šiuo atveju atsakovė, gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad atsakovė galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms. Nagrinėjamoje byloje teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, išvis paminėtų nuostatų nesilaikė, netyrė rekonstrukcijos apimties pagal eskizinį projektą, todėl neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.